Briuselyje vykusioje specialioje ceremonijoje pasirašytos politinės Baltijos valstybių elektros energijos tinklų ir kontinentinės Europos tinklo sinchronizavimo veiksmų gairės – nuo šiol prasidės oficiali sinchronizavimo procedūra.
Dokumentą pasirašė Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude’as Junckeris, Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Estijos ministras pirmininkas Juris Ratasas, Latvijos ministras pirmininkas Maris Kučinskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Tai įvyko po šių metų kovo 22 dienos susitikimo, per kurį EK pirmininkas J. C. Junckeris ir minėti vadovai suteikė naują postūmį sinchronizavimo projektui.
„Šiose veiksmų gairėse nustatėme siekį visiškai sinchronizuoti tinklus iki 2025 m. Kai veikiame darniai, pasiekiame gerų rezultatų. Projektas, kurio liudininkai šiandien esame, įkūnija mūsų sprendimą drauge darniai siekti bendro tikslo. Kantrybė, sunkus darbas ir kompromiso siekis padėjo mums rasti solidarumu grindžiamus europinius sprendimus, kuriais stiprinama mūsų Sąjunga“, – ceremonijoje sakė J.-C. Junckeris.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašytą susitarimą įvertino kaip žingsnį ne tik į energetinį, bet ir į politinį savarankiškumą.
„Tai būtų paskutinis žingsnis į visišką energetinį savarankiškumą. Jeigu pavyks padaryti greitai, kaip numatome šiandien pasirašydami susitarimą“, – kalbėjo D. Grybauskaitė, pabrėždama, kad tai kartu reikš ir politinį savarankiškumą“, – sakė Lietuvos prezidentė ir pridūrė, kad tai labai objektyvi sąlyga Lietuvai nusiimti paskutines priklausomybės grandines.
Valstybių ar vyriausybių vadovai padėkojo visiems susijusiems asmenims už greitą parengiamąjį darbą, kurį nuveikė atitinkamų šalių energetikos ministrai bendradarbiaudami su EK pirmininko pavaduotoju Marošu Šefčovičiumi, atsakingu už energetikos sąjungą, ir su Komisijos nariu Migueliu Ariasu Canete, atsakingu už klimato politiką ir energetiką.
Vadovai taip pat pakartojo, kad siekiant sėkmingai įgyvendinti projektą, bus labai svarbi parama iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės lėšų.
Ketvirtadienį pasirašytomis politinėmis veiksmų gairėmis paruošiama dirva praktiniam įgyvendinimui – jose nustatomas aiškus veiksmų tvarkaraštis.
Pirmasis iš šių veiksmų – šį rugsėjį pradėti Europos perdavimo sistemos operatorių tinklo (ENTSO-E) procedūrą, kuri yra pirmasis techninis žingsnis siekiant užtikrinti, kad kontinentinės Europos tinklas apimtų ir Baltijos valstybes, teigiama EK pranešime.
Šis esminės svarbos projektas yra vienas ryškiausių energetikos sąjungos projektų ir juo išreiškiamas solidarumas energijos tiekimo saugumo srityje.
Sinchronizavimo procesas, sutariama, yra labai svarbus siekiant baigti integruoti Baltijos valstybes į Europos energetikos sistemą. Juo bus prisidėta prie Europos Sąjungos vienybės ir energijos tiekimo saugumo.
Politinėse veiksmų gairėse nustatomas Baltijos valstybių elektros energijos sistemos sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklu iki 2025 m. procesas ir nurodomas konkretus metodas.
Veiksmų gairėse numatyta, kad Lenkijos ir Baltijos valstybių perdavimo sistemos operatoriai, šių metų rugsėjį gavę Baltijos energijos rinkos integravimo plano aukšto lygio darbo grupės pritarimą, pradės oficialią procedūrą, kurią administruos Europos perdavimo sistemos operatorių tinklas (ENTSO-E).
Baltijos valstybės, kurios anksčiau buvo energetikos sala, dabar su Europos partnerėmis yra sujungtos elektros energijos linijomis, neseniai nutiestomis į Lenkiją („LitPol Link“), Švediją („NordBalt“) ir Suomiją („EstLink 1“ ir „EstLink 2“). Šie projektai nebūtų buvę įgyvendinti be ES paramos. Tačiau dėl istorinių aplinkybių Baltijos valstybių elektros energijos tinklas tebėra sinchronizuotas su Rusijos ir Baltarusijos sistemomis.
Baltijos valstybių elektros energijos tinklo ir šių sistemų sinchronizacijos nutraukimas bei šio tinklo sinchronizavimas su kontinentinės Europos tinklu – vienas pagrindinių politinių prioritetų kuriant energetikos sąjungą.
Su tuo susijęs energetikos tinklų stiprinimas numatytas ir 2017 m. EK priimtame trečiajame ES bendro intereso projektų plane.
Bendro intereso projektų paskirtis – padėti ES siekti savo energetikos ir klimato politikos tikslų, tai yra visiems piliečiams užtikrinti patikimą ir tvarų įperkamos energijos tiekimą, teigia EK. Bendro intereso projektų sąraše nurodyti projektai gali būti finansuojami ir iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos krypties lėšų.
EK yra įsipareigojusi sudaryti palankesnes sąlygas esminei pažangai sinchronizavimo srityje ir šios kadencijos metu remia Baltijos valstybes – rūpinasi strateginių energetikos infrastruktūros projektų įgyvendinimu ir sprendžia įvairius klausimus, aktualius siekiant panaikinti Baltijos jūros regiono energetinę izoliaciją.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.06.29; 09:30
