Politologai negaili kritikos G. Landsbergiui

Po rezonansą sukėlusio pedofilijos skandalo, kuriame figūruoja mandato atsisakęs buvęs konservatorius Kristijonas Bartoševičius, politologai kelia klausimą dėl Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio lyderystės.

 

Nuostabą ekspertams kelia tiek partijos lyderio sprendimas šios istorijos įkarštyje išeiti atostogų, tiek pareiškimai, esą galimas informacijos nutekinimas K. Bartoševičiui yra opozicinės partijos lyderio Sauliaus Skvernelio pučiamas burbulas. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docento Igno Kalpoko nuomone, „save gerbiantys“ partijos kolegos turėtų pradėti rimtas diskusijas ir iškelti klausimą dėl G. Landsbergio, kaip partijos lyderio, statuso. 

 

„Lyderystės klausimas arba jos nebuvimo klausimas yra visiškai fundamentalus ir bet kokie save gerbiantys konservatoriai turėtų pradėti labai rimtas vidines diskusijas ne tai, kad dėl užsienio reikalų ministro ar Seimo nario, bet dėl partijos lyderio statuso“, – Eltai teigė I. Kalpokas.

 

Ketvirtadienį Seime vykusios neeilinės parlamento sesijos metu G. Landsbergis viešai pareiškė, kad galimo informacijos nutekinimo K. Bartoševičiui faktas yra ne kas kita, kaip pučiamas muilo burbulas, prie kurio stipriai prisideda Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis. Jis taip pat pabrėžė, kad visi atsakymai jau yra pateikti, todėl papildomai pasakyti nėra ką. Pasak I. Kalpoko, toks partijos lyderio pareiškimas yra netinkamas dėl kelių priežasčių.

 

„Būtent tą G. Landsbergio išstojimą traktuočiau kaip visišką pakibimą ant masalo, kuomet buvo pasiduota (S. Skvernelio – ELTA) provokacijai. Ir pareiškimas buvo labai blogas keliais skirtingais lygmenimis“, – aiškino politologas.

 

„Vienas dalykas – tai buvo labai arogantiška ir tas pabrėžimas, kad ir taip partija per daug atgailavo, atsiprašinėjo, yra ne prie ko. Ir reikia turėti omenyje pastarųjų savaičių kontekstą, kai patys konservatoriai su papildoma Seimo pirmininkės pagalba iš esmės sau tą duobę ir kasėsi nenuosekliais pareiškimais, palikdami įvairių vietų abejonėms. Tai irgi buvo savaime neadekvatu“, – kritikos negailėjo I. Kalpokas.

 

Taip pat politologas atkreipia dėmesį ir į G. Landsbergio išsakytą kritiką S. Skverneliui. Pasak jo, tai tik dar labiau pakurstė ir taip liepsnojantį konfliktą.

 

„Bet kokioje situacijoje komunikacijos strategija turėtų būti tokia, kad diskusijos negalėtų įsibėgėti ir nebūtų pilama dar papildomo žibalo. Dabar matome apsižodžiavimus su S. Skverneliu, kurie kelia dar papildomas insinuacijas, keliamos dar papildomos diskusijos, pykčiai, aistros. O tai reiškia, kad mes dar gauname papildomas priežastis kalbėti“, – dėstė I. Kalpokas.

 

Tuo tarpu ryškiausiai iš opozicijos atstovų istorijoje figūravęs ir klausimus kėlęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis, pasak politologo, veikiausiai prieš artėjančius rinkimus pelnė nemažai rinkiminių taškų.

 

„S. Skvernelis dabar akivaizdžiai yra ant bangos. Ir, viena vertus, jam ši situacija apskritai tinka kaip buvusiam teisėsaugos struktūros atstovui, nes jis čia gali vadovautis ir tam tikru autoritetu. Kitas dalykas, jis apskritai gana gerai jaučiasi ir gana sėkmingas situacijose, kai gali provokuoti valdančiuosius“, – kalbėjo politologas, primindamas S. Skvernelio vaidmenį dar visai neseniai kilusiame konflikte tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus.

 

Politologas neabejoja, kad artėjančiuose savivaldos rinkimuose Lietuvą supurtęs pedofilijos skandalas turės įtakos ne tik S. Skverneliui. Pasak jo, nacionaliniu lygmeniu veikiausiai pasekmes pajus ir konservatoriai.

 

„Nors balsuojama rajonuose už savus kandidatus, yra įvairūs santykiai, bet tas nacionalinis fonas neišvengiamai prisideda. Kitas dalykas, apskritai bendras poveikis valdančiosios daugumos legitimumui ir gebėjimui sėkmingai veikti, kuomet matėme po truputėlį destabilizuojantį Vyriausybės reitingą, valdančiųjų reitingus, tai tikrai turėsime nuosmukį… Ir tikrai turėsime politiškai nestabilią pavasario sesiją Seime“, – kalbėjo politologas.

 

 

G. Landsbergio lyderystės partijoje pasigenda ir VDU Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Politologas neabejoja, kad dėl buvusio konservatoriaus ir seksualine prievarta prieš nepilnamečius įtariamo K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš Seimo bei galimo informacijos nutekinimo partija įgaus „neigiamą šleifą“.

 

„Partijos lyderis turi būti lyderis sprendžiant bet kokias krizes ir vedant partiją arba į rinkimus, arba iš skandalo. Tokiu atveju G. Landsbergio, kuris net ir atostogas pasiėmė, lyderystės nebuvo. (…) Ir buvo daug skirtingai kalbančių valdančiojoje koalicijoje žmonių, nesutapo informacija su generalinės prokurorės informacija, tai tų tokių nesusikalbėjimų ir netikslumų, neatitikimų pasimatė tikrai daug. Natūralu, kad tai iš tiesų tapo neigiamu šleifu tiek konservatoriams, net ir tam tikra prasme liberalams“, – sakė profesorius atkreipdamas dėmesį ir į S. Skvernelio vaidmenį.

 

„O S. Skvernelis, užčiuopęs skandalo nervą, galėjo pademonstruoti, kad ėmėsi lyderystės klausimą kelti. Kiek politizuota, kiek ne, tai kitas klausimas. Bet, kad jis galėjo išlošti politinių reitingų taškų, ypač žinant dalies rinkėjų nemeilę konservatorių partijai, tai, manau, ta proga jis tikrai pasinaudojo ryškiausiai“, – sakė jis.

 

Be to, G. Landsbergiui metus kaltinimus S. Skverneliui, esą šis yra vienas iš skandalo „režisierių“ bei žurnalistų klausimus pavadinus tardymu, M. Jurkynas svarsto, kad tai – demokratijos pagrindų virpinimas.

 

„Kaltini opoziciją, kaltinti žurnalistus už klausimų kėlimą yra demokratijos pamatų kaltinimas. Nepriklausoma ir įvairi žiniasklaida privalo kelti klausimus, todėl valdantiesiems pradėti kaltinti juos, kurie yra vieni iš demokratijos sargų, yra mažų mažiausiai neapgalvota. O kaltinti opoziciją, kuri negali paveikti sprendimų, irgi noras nusimesti atsakomybę arba tai rodo tam tikrą netgi bejėgystę“, – sakė profesorius.

Be to, M. Jurkyno nuomone, šiame skandale žalos patyrė ne tik valdančioji dauguma, tačiau, pabrėžia jis, ir Lietuvos žmonės.

 

„Pralaimėjusius tikrai galime įvardyti – tai Lietuvos visuomenė, kuri, nesudarius laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo duomenų nutekinimo, taip ir nežino iki galo, kaip viskas buvo. Bet jei valdantieji jos nenorėjo sudaryti, galėjo būti dvi priežastys: arba nenorėjo, kad išaiškėtų daugiau faktų, arba jie nenorėjo, kad skandalas, viešas bylos nagrinėjimas tęstųsi, nes kovo pradžioje yra savivaldybių tarybų ir merų rinkimai“, – apibendrino jis.