Prancūzija JT kritikuojama dėl rasizmo ir policijos smurto
Prancūzijos policija sulaikė 254 žmones per „geltonųjų liemenių“ protestus. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį kelios valstybės Jungtinėse Tautose (JT) išsakė susirūpinimą dėl Prancūzijoje policijos pareigūnų naudojamo smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus. Šalyje jau antra diena vyksta masinės demonstracijos.
Per visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review (UPR) – kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, – buvo aptarti tokie klausimai kaip išpuoliai prieš migrantus, rasinė diskriminacija ir religinis nepakantumas.
Prancūzija privalo „imtis priemonių ir skaidriai išnagrinėti kaltinimus dėl perteklinio policijos ir žandarmerijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus demonstracijų metu“, Ženevoje surengtame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareiškė Švedijos atstovas.
Kitos šalys išreiškė panašų susirūpinimą, įskaitant Daniją, Lichtenšteiną ir Norvegiją, taip pat Rusiją, Venesuelą ir Iraną – tris valstybes, kurios pačios yra nuolat kaltinamos policijos smurtu ir kitais rimtais bei plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais.
„Esame susirūpinę dėl šiurkščių ir kartais smurtinių priemonių, kuriomis siekiama išvaikyti taikius piliečius“, – tarybai sakė Rusijos atstovė Kristina Sukačiova.
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.
Tokia kritika nuskambėjo Prancūzijai ruošiantis, kad per Gegužės 1-osios demonstracijas šalies gatves užplūs iki 1,5 mln. protestuotojų, nors prezidentas Emmanuelis Macronas ir mėgina nukreipti šalies dėmesį nuo nesantaiką sėjančio pensijų įstatymo, kuris sukėlė pyktį ir socialinius neramumus.
Prancūzijoje, jau kelis mėnesius tęsiantis protestams dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 62 iki 64 metų, vis dažniau piktinamasi policija dėl neproporcingo jėgos panaudojimo prieš minią.
Per pirmadienio visuotinę periodinę peržiūrą kelios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kiniją, paragino Prancūziją aktyviau kovoti su rasine ir religine diskriminacija.
JAV atstovė Kelly Billingsley sakė, kad jos šalis ragina Paryžių aktyviau kovoti „su nusikaltimais ir grasinimais smurtu dėl religinės neapykantos, pavyzdžiui, antisemitizmu ir neapykanta musulmonams, įskaitant priekabiavimo, vandalizmo ir užpuolimo atvejus“.
Kinijos atstovas viešai pasmerkė „rasizmo ir ksenofobijos plitimą“ Prancūzijoje ir paragino ją „sustabdyti … migrantų teises pažeidžiančias priemones“. Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis. EPA-ELTA nuotr.
Brazilija ir Japonija pasmerkė „saugumo pajėgų vykdomą rasinę diskriminaciją“.
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos patarėja teisiniais klausimais Sabrine Balim tarybai pareiškė, kad jėgos naudojimas yra „griežtai stebimas, kontroliuojamas, o nederamo jos naudojimo atveju – baudžiamas“. Patarėja taip pat pabrėžė, kad „Prancūzija smerkia bet kokią rasinės diskriminacijos formą“.
