Prancūzijos ir Lenkijos lyderiai siekė pataisyti nesutarimų temdomus santykius


Prancūzijos prezidentas Emanuelis Makronas (Emmanuel Macron) ir Lenkijos ministrė pirmininkė Beata Šydlo (Beata Szydlo) ketvirtadienį siekė pataisyti dvišalius santykius, pašlijusius dėl nesutarimų įvairiais klausimais – pradedant Europos Sąjungos (ES) reglamentais, baigiant popiežiaus Jono Pauliaus II skulptūra.

Po Paryžiuje vykusių derybų lyderių tonas buvo nuosaikesnis, ir dešiniųjų pažiūrų B. Šydlo pakvietė centristą E. Makroną kitąmet apsilankyti Lenkijoje, šiai minint 100-ąsias nepriklausomybės metines.

„Negalime ignoruoti fakto, kad nuo tada, kai prieš pusmetį tapau prezidentu, mūsų šalių santykiai tikriausiai nebuvo patys stipriausi ar pozityviausi“, – bendroje spaudos konferencijoje sakė E. Makronas.

Tačiau, pasak E. Makrono, šiuo metu iš abiejų pusių juntamas „noras judėti pirmyn“. B. Šydlo savo ruožtu pridūrė, kad pirmosios dvišalės jos ir Prancūzijos vadovo derybos buvusios „geros ir būtinos“.

Susitikimas surengtas po ne vieno tarp šalių įsiplieskusio ginčo. Paskutinysis kilo dėl Prancūzijos vadovo siekio pakeisti ES nuostatas, reglamentuojančias darbuotojų komandiravimą į užsienį.

Vedamos Prancūzijos, turtingesnės Bendrijos šalys teigia, kad dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos, pagal kurią mokesčiai mokami darbuotojus komandiruojančioje šalyje, jų piliečiai esą susiduria su nesąžininga Rytų Europos šalių konkurencija.

Spalį E. Makronas užsitikrino, kad tokioms sutartims būtų taikomas 18 mėnesių terminas. Tačiau Varšuvai darant spaudimą, transporto įmonėms buvo padaryta išimtis.

Po ketvirtadienį vykusio susitikimo E. Makronas pripažino, kad šis klausimas išlieka „nesutarimų objektu“.

Tačiau jis sušvelnino savo poziciją Lenkijos vidaus politikos atžvilgiu, konkrečiau – dėl prieštaringai vertinamų teismų sistemos reformų.

Anksčiau pavadinęs Lenkiją „šalimi, nusprendusia eiti prieš Europos interesus“, trečiadienį jis pabrėžė, kad ES šalys neturėtų vertinti viena kitos vidaus politikos reformų.

Paryžius laukia ES verdikto, išaiškinsiančio, ar Varšuvos planai pažeidžia teisinės valstybės principus, pridūrė E. Makronas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.11.24; 02:00

print