Premjerė: Lietuva neturi laikytis Kinijos diktato

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Kinijos spaudimo Lietuvos verslui sukeltas problemas Vyriausybė spręs, tačiau užsienio politika pagal Pekino retoriką nebus keičiama. Anot jos, Lietuva nekvestionuoja „Vienos Kinijos principo“, tačiau šios veiksmai atskleidžia siekį primesti savo valią, užuot užmezgus dialogą.

 

„Yra skirtumas tarp konstruktyvių partneriškų santykių ir tarp diktato vienos šalies kitai. Jokia šalis negali primesti Lietuvai užsienio politikos. Lietuva yra savarankiška valstybė, Europos Sąjungos narė ir veikia jos rėmuose, bet užsienio politiką vykdo pati“, – interviu portalui tv3.lt sakė I. Šimonytė.

 

Jos nuomone, leidusi Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę Lietuva sulaukė neadekvataus Kinijos spaudimo, kadangi tarptautinės sutartys su Pekinu pažeistos nebuvo.

 

„Nėra jokio kvestionavimo tarptautinių susitarimų, kuriuos esame pasirašę su Kinija, o tai, kad Lietuvoje pradėjo veikti Taivaniečių atstovybė, turbūt nėra verta tokio atsako, kuris kartais pasimato“, – teigė premjerė.

 

Pasak jos, Kinijos spaudimas yra veikiau viešųjų ryšių priemonė, visgi, nepaisant propagandinės retorikos, konstruktyvus dialogas su Pekinu įmanomas.

 

„Niekas nekvestionuoja vienos Kinijos politikos. (…) Čia galbūt yra būtent viešųjų ryšių žaidimas, kai Lietuva kaltinama dalykais, kurių, tiesą sakant, nedaro. Bet čia yra, deja, matyt, kad santykių su šalimis, kurios nėra Vakarų demokratijų erdvės šalys, turi savo atskirą požiūrį į tai, kaip valdomos valstybės ir kaip yra kuriamas pasakojimas apie tai, ką valstybės daro“, – mano I. Šimonytė.

 

„Propaganda nesistebiu, bet manau, kad už šitos propagandos yra pakankamai erdvės konstruktyvumui“, – sakė premjerė.

 

Diplomatinį sprendimą premjerė žada rasti kartu su partneriais Europos Sąjungoje, o verslui iškilusias problemas spręsti šalies viduje.

„Manau, kad kartu su savo partneriais tas problemas spręsime, o verslo problemas spręsime savarankiškai“, – pridūrė ji.

 

ELTA primena, kad įtampa tarp Vilniaus ir Pekino kilo dar gegužės mėnesį, Lietuvai pasitraukus iš Kiniją ir Vidurio bei Rytų Europos valstybes vienijančio „17+1“ formato. Valstybių dvišaliai santykiai dar labiau pašlijo lapkričio viduryje, Vilniuje atidarius pirmąją pasaulyje Taivano atstovybę salos, o ne jos sostinės Taibėjaus pavadinimu. Nors oficialiai vadinama Taivaniečių atstovybe, o Lietuva tikina, kad ji skirta ekonominei ir kultūrinei, o ne diplomatinei partnerystei plėtoti, Pekinas kaltina Lietuvą pažeidus „Vienos Kinijos principą“.

 

Reaguojant į šį žingsnį Kinijos valdžia pažemino Lietuvos diplomatinio atstovavimo lygmenį iki reikalų patikėtinių. Dar vasarą buvo atšauktas Kinijos ambasadorius Lietuvoje, o praėjusią savaitę nuotoliniu būdu pradėjo dirbti Pekiną palikę Lietuvos diplomatai.

 

Gruodžio pradžioje Lietuvos verslas pranešė apie nesėkmingus bandymus Kinijoje išmuitinti savo prekes, nes Lietuva buvo išbraukta iš Kinijos muitinės sistemos, dėl ko sutriko lietuviškų prekių eksportas į Kiniją. Nors, tikėtina, tyčia išbraukta iš sistemų, Lietuva vėliau vėl joje atsirado, Kinijos ekonominis spaudimas nesibaigė – kaip skelbė naujienų agentūra „Reuters“, Pekinas gruodžio pradžioje liepė tarptautinėms bendrovėms nutraukti ryšius su Lietuva, kitaip šioms grėstų pašalinimas iš Kinijos rinkos.