Prezidentas Gitanas Nausėda apsisprendė – gyventi į prezidento rezidenciją Turniškėse nesikels. Prezidentūros kanclerės Algės Budrytės teigimu, likusią kadencijos dalį G. Nausėda ketina gyventi savo namuose.
„Prezidentas priėmė sprendimą nesikelti į Turniškėse esančią rezidenciją ir likusią kadencijos dalį ketina gyventi savo namuose Vilniuje. Toks sprendimas buvo priimtas, atsižvelgiant į Turniškių rezidencijos būklę analizavusių ir galimus jos atnaujinimo scenarijus parengusių ekspertų išvadas“, – rašoma Eltai atsiųstame kanclerės pranešime.
Pasak jos, prie dabartinio prezidento namo Vilniuje Vadovybės apsaugos tarnybos specialistai jau prieš kurį laiką buvo įrengę visus prezidento saugumui užtikrinti ir saugumu besirūpinančių pareigūnų tinkamam darbui būtinus sprendimus.
„Prezidento nuomone, rezidencija Turniškėse galėtų tapti ne tik prezidento šeimos gyvenamąja vieta, tačiau ir vieta Lietuvos bei užsienio svečių priėmimui, kurioje vyktų atitinkami nedideli protokoliniai renginiai. Tačiau architektams pateikus savo išvadas apie dabartinę pastato būklę ir galimus jos atnaujinimo variantus, tam būtinų lėšų kiekis yra per didelis, atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir šalies biudžeto prioritetus. Rezidencijos atnaujinimui numatyti 359 tūkst. eurų liks valstybės biudžete“, – teigia ji.
Pasak kanclerės, artimiausiu metu Prezidentūra inicijuos atitinkamų institucijų diskusiją dėl Turniškių rezidencijų ir joms skirtų žemės sklypų panaudojimo.
Šiuo metu Prezidentūros kanceliarija valdo 3 pastatus Turniškėse patikėjimo teise ir žemės sklypus panaudos pagrindais. Pagrindinis prezidento rezidencijos pastatas yra statytas 1940 metais. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę bei atlikus pastato rekonstrukciją, rezidencijoje gyveno prezidentai Valdas Adamkus ir Rolandas Paksas, vėliau – prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidento rezidencijos gyvenamasis plotas yra 323 kv. m, iš jų rūsių plotas sudaro 90 kv. m. Reikšmingesnis rezidencijos atnaujinimas buvo daromas prezidento R. Pakso kadencijos metais. Per pastarąjį dešimtmetį rezidencijoje daryti pakeitimai buvo susiję tik su jos energetiniu efektyvumu – buvo keičiami langai, šiltinamos sienos. Pastaruoju metu išlaidos nenaudojamų rezidencijų išlaikymui siekdavo po kelis tūkstančius eurų per metus – minimaliai jų priežiūrai bei būtiniesiems komunaliniams mokesčiams.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.12.12; 00:30
