Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia tradicinį pirmadieninį interviu su parlamentaru Gintaru Songaila.
Mūsų dėmesio centre – drastiškai išaugusios kainos už šilumą, skandalingi Algirdo Paleckio pareiškimai, Vengrijos konstitucija, Lietuvos ir Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo galimybės bei įmanomi visuomenės apklausų tendencingumai. Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Kokie svarbiausi praėjusios savaitės akcentai žvelgiant Jūsų, tautininkų, akimis? Skandalas, kilęs dėl Algirdo Paleckio pareiškimų, kas į ką šaudė gūdžią 1991-ųjų sausio 13-ąją? Isteriškas Briuselio nepasitenkinimas naująja Vengrijos Konstitucija? Itin aukštos šilumos kainos, šią žiemą pateikiamos vilniečiams? O gal neseniai pristatyta studija apie Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo perspektyvas?
Jūs paminėjote išties svarbiausius įvykius. Dėl šilumos kainų – tenka konstatuoti, kad dabar didžiulį susirūpinimą kelia ne tik sunkiai pakeliama jų našta, bet ir valstybės nesugebėjimas suvaldyti padėtį, nesugebėjimas surasti, kas atsako už nepagrįstą kainų padidinimą. Valstybės pareiga sudaryti tokias sąlygas, kad šildymo paslaugos būtų prieinamos kiekvienam Lietuvos gyventojui. Valstybės institucijos nusišalina nuo savo pareigų ir taip kompromituoja pačią valstybę.
Taip pat rūpėtų išgirsti atsakymą, ar išties “lietuviai ir latviai turi ne tik bendrą istorinę praeitį, turiningą dabartį, bet ir bendrą ateitį”? Minėto tyrimo autoriai – ambasadoriai Neris Germanas ir Albertas Sarkanis. Be abejo, studija, ieškanti, kaip suartinti dvi giminingas tautas, – labai svarbi. Bet ar neatsitiks taip, kaip labai dažnai nutinka: studija bus pamiršta, nugrūsta į biurokratų stalčius, o Vilnius su Ryga ir toliau bendradarbiaus visai ne taip, kaip derėtų bičiuliautis tikriems broliams?
Studija puiki ir reikalinga. Mes Seime tikrai neleisime jos padėti į stalčių. Tautininkai, labai palaiko Lietuvos ir Latvijos glaudesnio bendradarbiavimo kryptį. Lietuvių ir latvių vienybė iš tikrųjų turi ateitį. Tam, manau, pritartų daugelis partijų ir politikų, net ir be šios studijos. Trūksta vien politinės valios.
Kaip žinia, šios valios trūksta daugelyje sričių, todėl net ir geros iniciatyvos neretai užstringa. Šiandien reikia didelės talkos, kad imtume spręsti sistemines valdymo problemas.
Europos Sąjungoje kyla išties didelis nepasitenkinimas naująja Vengrijos Konstitucija. Kai kurie ES biurokratai jau skelbia aštrius ultimatumus, grasina Budapeštui įvairiausiomis sankcijomis. Ką byloja tokia oficialiojo Briuselio pozicija? Kad ES vadovybei tautiškumą branginančios valstybės išties nereikalingos?
Vyksta apgailėtinas anoniminių biurokratų spaudimas Europos Sąjungos valstybės narės konstituciniams sprendimams, spaudžiant demokratiškai išrinktus valstybės vadovus pakeisti teisėtai priimtą konstituciją ir mojuojant Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos (ne) davimu. Manau, tokia padėtis reikalauja specialaus Europos Sąjungos Vadovų Tarybos inicijuoto tyrimo.
Juo labiau, kad visas šis triukšmas – tai ne daugiau kaip Vengrijos opozicijos neargumentuotos kritikos tiražavimas tarptautiniu mastu. Aš pats skaičiau Vengrijos Konstituciją labai atidžiai ir jokio pagrindo viešai metamiems kaltinimams neradau.
Europos Komisijos pradėta Europos teisės pažeidimo procedūra, manau, taip pat nepagrįsta. Tokį EK apsisprendimą sukėlė ne kokie nors faktai, o tik foninis politinis spaudimas.
Kaip vertinate apklausas, kurių metu lietuviai pareiškė, neva ekonominis gerbūvis jiems svarbesnis už nepriklausomybę, esą valstybės gynimo reikalai ne itin rūpi?
Manau, iš klausimų konteksto buvo aišku, kad klausiame ne apskritai apie Nepriklausomybę, bet apie energetinę nepriklausomybę, kartu dirbtinai supriešinant ją su aukštų energetikos kainų problema. Tikra energetinė nepriklausomybė kaip tik užtikrintų mažesnes energijos kainas, kurias šiandien diktuoja viena kaimyninė valstybė. Propagandinė mašina kažkokiu būdu iš karto sugriebia viską, kas menkina ar žemina mūsų valstybę ir tautą.
Kita vertus, matyt, yra ir tiesos, kad per kasdienius rūpesčius didelei piliečių daliai valstybės likimas jau nebe taip ir terūpi. Tokia padėtis jau savaime kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Istorija moko, kad ilgai netrunka, kol kas nors pasinaudoja mūsų silpnumo momentu.
Kaip turėtume žvelgti į Lietuvos teismą, išteisinusį Justo Paleckio anūką?
Vilniaus 1 apylinkės teisėjo Vlado Virbalo nuosprendis, išteisinantis Algirdą Paleckį, kiek žinau, apskųstas aukštesniam teismui. Skaičiau šį nuosprendį – teisėjas konstatavo, kad A.Paleckio lūpomis kalbėjo ne jis pats, o „Durnių laivas“. Už savo žodžius, teisėjo nuomone, A.Paleckis kaip ir neatsako. Manau, ši byla jau sulaukė ir dar sulauks vis didesnio visuomenės susirūpinimo. Itin didelį dėmesį demonstruoja Rusijos televizijos. Kai kas turėtų pasidaryti atitinkamas išvadas.
Ar sutiktumėte su nuomone, jog Lietuva propagandinį mūšį, kas į ką šaudė gūdžią Sausio 13-ąją, pralaimėjo. Pralaimėjo jau vien dėl to, kad Rusijos žiniasklada masiškai susidomėjo Algirdo Paleckio versija, ir dabar šią temą gvildena su didžiausiu užsidegimu. Ar nebuvo protingiau tiesiog nepastebėti A.Paleckio pareiškimų? Juk pats skaudžiausias antausis – ne tada, kai tave kritikuoja, o tuomet, kai tavęs nepastebi, tave ignoruoja.
Manau, anksčiau ar vėliau turėsime aiškius, argumentuotus atsakymus į šias „versijas“. Nemanau, kad SSSR prokuratūros ir komunistinės platformos prieš du dešimtmečius platinta propaganda šiandien staiga taps patikimu dalyku. Labai pikta dėl teisėsaugos institucijų pasyvumo, nenoro pateikti viešumai juridinę reikšmę turinčius faktus, paneigiančius visas šias mistifikacijas. Jei „propagandinį karą“ Rusijoje iš tikro pralaimime, tai tik dėl šios priežasties.
Paskutinė apklausa Jums, tautininkams, – palanki. Jūsų atkurtoji partija tapo ketvirtąja pagal populiarumo reitingus.
Tai nebuvo reprezentatyvi apklausa, tačiau tai atspindi tam tikrą tendenciją. Mes ir patys jaučiame vis didesnį palaikymą ir dėmesį.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.
2012.01.23
