Seimas antradienį po pateikimo pritarė pataisoms dėl leidimo įgaliotai institucijai ekstremalios ar nepaprastosios situacijos metu leisti stebėti kai kurių asmenų buvimo vietą ir srauto duomenis.
„Už“ balsavo 76, „prieš“ buvo 19, susilaikė 28 parlamentarai.
„Įstatymo projektu siekiama užtikrinti visuomenės saugumą ypatingų situacijų metu, kai, norint efektyviai suvaldyti kylančias grėsmes ir užkirsti kelią tam tikrų rizikų pasireiškimui, yra būtina stebėti faktinę asmenų, kurių judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą ir taip užtikrinti karantino režimo metu nustatytų asmenų izoliacijos taisyklių laikymąsi“, – Seime antradienį sakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.
„Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas ypatingais atvejais valstybės institucijoms gauti iš elektroninių ryšių operatorių duomenis apie asmenų, kurų judėjimas apribotas, buvimo vietą arba jų judėjimą“, – kalbėjo ministras.
Liberalas Simonas Gentvilas sakė, kad šiuos tikslus galima įgyvendinti kitomis priemonėmis – pavyzdžiui, mobiliąja programėle.
„Galima į kiekvieno hospitalizuoto arba karantinuoto asmens mobilųjį nurodyti, kad jis įsidiegtų mobiliąją aplikaciją, per kurią bet kada galėtų valstybės tarnybos patikrinti vietą, atpažinti veidą. Šiuo atveju jūs visų Lietuvos žmonių privatumą perleidžiate net ne Vyriausybei, bet Ekstremalių situacijų komisijai. Tai yra ekstremali situacija, bet priemonės, kurias šiandien Vyriausybė taiko, yra perdėm plačios“, – sakė S. Gentvilas.
Tačiau J. Narkevičius tikino, kad duomenų rinkimas bus nukreiptas tik į tuos žmones, kuriems yra privaloma saviizoliacija.
„Antras dalykas – prieš teikiant įstatymo projektą išnagrinėjome visas esamas galimybes, kad esant reikalui būtų galima stebėti ir gauti informaciją apie asmenų buvimo vietą. Tačiau, kadangi operatoriai yra privatūs juridiniai asmenys ir dėl kitų priežasčių, praktiškai įgyvendinti tai nepakankama”, – sakė J. Narkevičius.
Tuo metu Mišrios Seimo grupės narys Andrius Mazuronis sakė, kad siūlomomis pataisomis bus įtvirtintas visuotinis žmonių sekimas ir pažeistas žmonių privatus gyvenimas karantino sąlygomis. Susisiekimo ministras su tuo nesutiko.
„Kalbant apie jūsų logiką, viskas turi būti remtasi sąmoningumu. Jeigu žmogus yra sąmoningas, tai jis nesiburia daugiau nei leistina, nedalyvauja tam tikruose renginiuose, būna saviizoliacijoje, nekelia grėsmės. Tada turėtume ne tokį užsikrėtusių skaičių, o mažesnį. Ekstremalioji situacija ir yra tam ekstremalioji, kad turėtume įgalinimus užtikrinti kitų asmenų saugumą”, – kalbėjo susisiekimo ministras.
Konservatorius Andrius Kupčinskas sakė, kad įstatymu sulyginama nepaprastoji ir ekstremalioji situacijos bei karantinavimas.
„Mano įsitikinimu, ekstremalios situacijos atveju bei karantinavimo atveju užtektų GPS vietos nustatymo duomenų. Dabar jūs teikiate ne tik siūlymą dėl vietos nustatymo duomenų, bet ir srauto duomenų. Srauto duomenų teikimas yra kur kas daugiau ir yra kišimasis į žmogaus asmeninį gyvenimą. Tai ir elektroninio pašto laiškai, ateinantys dokumentai ir t.t.”, – sakė A. Kupčinskas.
Tačiau J. Narkevičius sakė, kad tokių priemonių imamasi dėl piliečių saugumo.
Susisiekimo ministerija siūlo keisti įstatymą, numatant teisę Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos įgaliotai institucijai gauti asmenų vietos nustatymo duomenis ar srauto duomenis, kai, kaip teigiama dokumentuose, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą ir asmenų sveikatą karo, nepaprastosios padėties, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar teritorijų karantino metu, būtina stebėti asmenų buvimo vietą ar jų judėjimą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.03.31; 00:30