Taip Duisburgo tragediją kritiškai vertinantį straipsnį pavadino buvusi žinoma laidų vedėja Eva Herman, kuri 2007 m. buvo atleista iš darbo vien dėl to, kad NDR televizijos laidoje pristatydama savo naują knygą pasakė, jog Trečiajame Reiche šeima, vaikai ir motinystė buvo puoselėjamos vertybės, kurias sunaikino 1968 metų karta.
Evos Herman požiūris į „Loveparade“ (paliksime šį vokiečių žiniasklaidoje vartojamą anglišką terminą, tik rašysime jį kabutėse, nes vaizduose iš Duisburgo jokių meilės scenų nematyti) iš esmės skiriasi nuo tūkstančių internete paskelbtų straipsnių, kuriuose aprašomi tragiški įvykiai, bandoma ieškoti kaltų. Šis straipsnis jau susilaukė piktų oficialiosios linijos atstovų vertinimų, ypač dėl to, kad autorė esą teigia, jog Duisburgo renginyje įsikišo nežemiškos jėgos, kad padarytų galą „bedieviškam šėlsmui“.
Manytume, kad mūsų skaitytojams taip pat būtų įdomu susipažinti su kitokia nuomone.
„Loveparade“ Duisburge virto Sodoma ir Gomora su katastrofinėmis pasekmėmis: mažiausiai 19 aukų, daugiau kaip 340 sužeistų. Kilus masinei panikai jauni žmonės trypė vieni kitus, krito be sąmonės nuo kelių metrų aukščio karkasų, kuriais bandė gelbėtis, ir žuvo paklaikusioje minioje. Dabar gailimasi aukų ir sužeistųjų, tokios nelaimės dar nėra buvę. Ką tik iškeptas federalinis prezidentas Wulffas, skubiai reaguodamas į įvykius, „apstulbęs“ konstatavo, jog tai baisi katastrofa, dėl kurios taikios šventės metu turėjo žūti, patirti kančias ir skausmą įvairių šalių smagūs jauni žmonės. Taiki smagių jaunų žmonių šventė? Tačiau žmonės, kurie žino, kas yra „Loveparade“ ir kurie šeštadienio vakare kelias valandas žiūrėjo televizijos reportažus, pasidaro visiškai kitokias išvadas.
Ši „taiki smagių jaunų žmonių šventė“ iš tikrųjų buvo milžiniška narkotikų, alkoholio ir sekso orgija, kurią sumanė, leido ir iš dalies finansavo Duisburgo miestas ir Šiaurės Reino Vestfalijos žemė. Politikai ir žiniasklaida, o labiausiai visuomeninis radijas ir televizija WDR, iš anksto pasirūpino, kad reportažai būtų transliuojami nepertraukiamai, tarsi tai būtų aukščiausio lygio kultūros renginys. Juk pagaliau Ruro sritis yra 2010 metų Europos kultūros sostinė. O didžiausias pasaulyje šokių vakaras „Loveparade“ yra vienas pačių žymiausių metų įvykių! Iš anksto platinamuose anonsuose išdidžiai buvo skelbiama: „Maksimalus suminis garso galingumas teritorijoje sieks 750 000 vatų. Tai bus viena didžiausių įgarsinimo sistemų Europoje“.
Bet koks gi tai buvo iš tikrųjų „kultūros renginys“? Pasižiūrėjęs ankstesnių metų „Loveparadų“ vaizdus, gali pamanyti atsidūręs filme, vaizduojančiame Biblijoje aprašytas paskutines pasaulio pabaigos dienas. Ir šiais metais daugelis šokių vakaro dalyvių dar ilgai iki nelaimės atrodė tarytum būtų iš tolo valdomi. Girti arba visiškai „prisipumpavę“, stikliniais žvilgsniais, jų plonai aprengti kūnai ritmiškai trukčiojo lyg transo būsenos.
Kurtinantis, stereotipinis reivo garsų trenksmas, kuris neturi nieko bendro su įprastine muzikos sąvoka, per daugelį valandų ėmė sprogdinti ausų būgnelius ir ardyti nervus. Bet atrodo, jog tai nieko nereiškė 1,4 milijonams susirinkusiųjų. Jie žinojo, kas jų laukia, atvyko niekieno neverčiami. Daugelis merginų apsinuogino krūtis, buvo ir visiškai nusirengusių. Jos siūbavo aidint kurtinantiems garsams, apimtos ekstazės; tokios sąvokos kaip moralė ar padorumas ištirpo viską ryjančiuose bosų trenksmuose.
BILD (bulvarinis laikraštis. – I.T.) dar gerokai prieš šį renginį „būgnijo“ apie „nuostabiausią pasaulyje subuvimą“! Renginys buvo transliuojamas internetu su garsiais laidų vedėjais: Oliveris Pocheris ir jo gyvenimo draugė Sandy Meyer-Wölden vėl ir vėl pasirodydavo ekrane iš „nuostabios maišatienės“, kalbino tokias garsenybes kaip broliai Kličko arba „superžvaigždes“, stengdamiesi šiai Sodomai ir Gomorai suteikti „normalaus renginio“ įspūdį. Daugelis žiniasklaidos ruporų nuolat kartojo šių metų „Loveparade“ moto „The Art of Love“ (liet. „meilės menas“ – I.T.).
Paaiškėjus, kokie didžiuliai nelaimės mastai, laidos vedėjai sumišę tarsi maldelę ėmė kalbėti apie tai, jog jauni žmonės esą visiškai taikiai susirinko ir vedami vien tik meilės moto. Meilės? O gal instinktų? Nereikia būti perdėtai droviam, kad pasibaisėjęs nusigręžtum nuo to, kas čia dėjosi. Virš visko plaukė milžiniški juodi nesitvardymo ir visų varžtų atpalaidavimo debesys, atrodė, jog jauni žmonės prarado bet kokią savitvardą ir savikontrolę, ekstaziškai ir tarytum būtų veikiami kažkokio gaivalo jie darė taip, kaip liepė įtartinas akivaizdaus gundymo mokytojas.
Be to, tai taip pat netruko paaiškėti, „taikioje smagių, jaunų žmonių šventėje“ iš tikrųjų slypėjo daug agresyvaus potencialo. Alkoholis ir narkotikai veikia greitai, daugelis jau popiet buvo visiškai „atsijungę“. Kalbinami tvarkos sergėtojų, kai kurie reagavo ne visiškai adekvačiai. Vėliau paaiškėjo, kad pralaužtoje užtvaroje, pro kurią tvarkos sergėtojai turėjo vesti „šauniuosius reiverius“, prasiveržė įtūžis. Nes šventės dalyviai nenorėjo apeiti aplink, jie norėjo tiesiai ir greitai pradėti vakarą, juk jie specialiai buvo atvykę, kad galėtų pasiausti. Apspangę nuo triukšmingos techno muzikos, jie vulgariai įžeidinėjo ir kabinėjosi prie policininkų ir tvarkos sergėtojų.
Tai yra kita medalio pusė kalbant apie „Loveparade“, kuris pasak federalinio prezidento Wulffo, turėjo būti „taiki smagių jaunų žmonių šventė“. Kyla klausimas, kurį renginį tas vyras turėjo galvoje? Žinoma, atsižvelgiant į beveik dvi dešimtis aukų ir daugybę sužeistų jaunų žmonių, tarp jų ir sunkiai, niekas nekalbės apie bjaurius dalykus, kuriuos sukėlė „nuostabiausias pasaulyje subuvimas“, kuris iš esmės simbolizuoja visos visuomenės kultūrinį ir dvasinį nuosmukį. Šį renginį kritikuoti jau kelinti metai laikoma politiškai nekorektišku dalyku. Nes juk visi mes, jaunieji ir senieji, esame „visiškai kaip reikiant“, o gal ne? Juk mes, vyresnieji, nenorime blogai atsiliepti apie tokį smagų, visiškai tolerantišką renginį, nes nenorime būti laikomi senstelėjusiais, ar ne? Internetiniame vadove po Ruro sritį skelbiama, jog su moto „The Art of Love“ ir šiais metais visi ženklai bylos apie meilę. Buvęs WDR intendantas Fritzas Pleitgenas renginio išvakarėse pabrėžė teigiamą „Loveparade“ vaidmenį Ruro sostinei. Minėtame vadove rašoma: „Masiniai pasilinksminimo vakarai prieš ir po pagrindinio renginio, kurie tikriausiai tęsis visą savaitgalį, papildys tai, kas bus sukurta tą dieną: grandiozinį vakarą su nuvertintu, bet niekada nepamirštinu žodžiu „meilė“.
Retai ši sąvoka buvo taip sumaišyta su purvais kaip „Loveparade“ metu. Nusivylęs klausi savęs, kokį „meilės“ apibrėžimą gaus jauni žmonės, kai taip netinkamai vadinama tai, kas kūrinijoje yra gražiausia ir tauriausia? Atidžiau žvelgiant, pragaištingos dabarties blogybės pirmiausia yra 1968-ųjų metų kartos veiklos rezultatas – jie visuomenę „išvadavo“ iš būtinybės ir taisyklių, kurios „tik varžo individą“. Kas girtas ir prisipumpavęs narkotikų plėšia nuo savo kūno drabužius, kas švęsdamas ir šokdamas griauna paskutines padorumo normas ir už tai dar susilaukia visuomenės šulų palaikymo, tam jau nebe toli iki bedugnės. Šešiasdešimt aštuntųjų karta atliko visą darbą!
Didžiulė nelaimė daugelį išblaivino ir pažadino, išplėšė iš netikro iliuzijų pasaulio. Nemažai jaunų žmonių kitą kartą kaip reikiant apsvarstys, ar verta dar kartą leistis į tokį „masinį pasibuvimą“. Žuvusiųjų šeimos ir artimieji verti didžiausios užuojautos, jų laukia sunkiausias laikas.
Bet ateičiai buvo nubrėžtos gairės: nes galbūt vakar (t.y. liepos 24 d. – I.T.) oficialiai baigėsi „nuostabiausias pasaulyje subuvimas“! Galimas daiktas, kad čia taip pat įsikišo visiškai kitos jėgos, kad padarytų galą begėdiškiems veiksmams. Dėl to galima tik su palengvėjimu atsikvėpti! Vis dėlto siaubinga, kad prieš tai turėjo įvykti tokia nelaimė.
Nuotraukoje: akimirka iš „Loveparade”.
2010.07.28
