Sprendimų dėl krizės tyrimo tikisi kitą savaitę: lygins Lietuvos banko pozicijas

„Galimi sprendimai arba kreipimasis į prokuratūrą bus apsvarstyti ne anksčiau nei trečiadienį. Vyks Vyriausybės pasitarimas, kuriame bus aptariamas ir Lietuvos banko požiūris į krizės tyrimą. 

Taip pat BFK krizės tyrimo komisijos rėmuose svarstysime ir lyginsime tai, ką Lietuvos bankas oficialiai atsiuntė (BFK – ELTA) sausio mėnesį ir tai, ką publikavo 2012 m. spalį. Po diskusijos bus matyti, kokia yra komiteto ir komisijos pozicija“, – Eltai sakė S. Jakeliūnas.

Konkurencijos tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimų grupės vadovė Irma Urmonaitė Eltai teigė, kad Konkurencijos taryba jau buvo sulaukusi prašymų pradėti tyrimą dėl galimų bankų susitarimų, susijusių su VILIBOR indekso manipuliacijomis, tačiau tyrimas nebuvo pradėtas.

„Konkurencijos taryba 2013 m. buvo gavusi du paklausimus, susijusius su VILIBOR ir galimu bankų susitarimu. Atlikusi preliminarią surinktų duomenų analizę, Konkurencijos taryba nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai įtarti, kad bankai galėjo būti sudarę konkurenciją ribojantį susitarimą, todėl tyrimas nebuvo pradėtas“, – Eltai teigė I. Urmonaitė.

Vis dėlto naujo tyrimo šiuo klausimu Konkurencijos taryba pradėti negalėtų. Pasak I. Urmonaitės, taryba vertina visus prašymus ir gautus duomenis, ar būtų pagrindo įtarti Konkurencijos įstatymo pažeidimus, jeigu nuo galimai konkurenciją pažeidžiančių veiksmų nepraėjo 5 metai. 

ELTA primena, kad BFK atlieka tyrimą, kuriuo siekiama ištirti, kokią įtaką Lietuvos viešųjų finansų būklei 2009-2010 metais ir vėliau turėjo 2005-2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika. Parlamentinio tyrimo metu aiškintasi, ar krizės metu Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009-2012 metais. BFK taip pat tirta, kokią įtaką 2009-2010 metų krizei Lietuvoje turėjo šalyje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai.

S. Jakeliūnas ir Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis antradienį surengė konferenciją, kurioje aptarė Lietuvos banko vaidmenį parlamentiniame tyrime prieš dešimtmetį buvusios krizės priežastims nustatyti. Joje S. Jakeliūnas teigė, kad anksčiau kreipėsi į įvairius žmones įvairiose institucijose Lietuvoje ir kitose valstybėse, kad jie pateiktų savo nuomonę dėl reiškinių, kurie vyko prieš dešimtmetį. Taip pat gavo V. Vasliausko laišką LB darbuotojams ir videoįrašą, kuriuose V. Vasiliauskas menkinamai atsiliepiama apie parlamentinį tyrimą.

S. Jakeliūnas taip pat pabrėžė, kad LB, prižiūrėdamas finansų sektorių, per krizę esą neužtikrino, kad skolinęsi žmonės nepermokėtų didžiulių sumų dėl manipuliacijų VILIBOR indeksu, keičiant paskolų sutartis iš litų į eurus. Pasak S. Jakeliūno, pernai BFK kreipėsi į Lietuvos banką klausdamas, ar buvo atlikti tyrimai dėl VILIBOR per krizę, o šiemet sausį gautas atsakymas, kad VILIBOR atitiko tuometinę tarptautinę praktiką. Dabar paaiškėjo, kad 2012 m. atliko tyrimą, kurioje rašyta apie galimas gyventojų „permokas“, S. Jakeliūno teigimu, Lietuvos banko vadovybė sąmoningai nuslėpė informaciją, kuri gali turėti esminės įtakos krizės supratimui ir gyventojų patirtos žalos įvertinimui.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis sakė, kad dėl LB veiksmų parlamentiniame krizės tyrime gali būti kreiptasi į Generalinę prokuratūrą, prašant išaiškinti, ar tinkamai atstovaujami valstybės ir žmonių interesai.

V. Vasiliauskas surengė spaudos konferenciją, kurioje sakė, kad Lietuvos bankas visą laiką bendradarbiavo su komisija ir teikė informaciją. Tuo metu V. Vasiliausko retorika, kurią kritikavo Seimo BFK pirmininkas, pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko, tebuvo jo nuomonė. LB taip pat teigia, kad 2012 metais parengtoje pažymoje dėl paskolų kainodaros trūkumų įvardyti permokėjimai skaičiuoti tik teoriškai, remiantis daugybe prielaidų.

BFK atliekamą tyrimą buvo planuojama baigti iki šių metų balandžio vidurio. BFK trečiadienį nutarė Seimui siūlyti, kad krizės tyrimo išvadų pateikimas būtų nukeltas iki spalio pabaigos.

Lukas Blekaitis (ELTA)