„Swedbank“: padaugėjo sukčių atakų

Pastarosiomis savaitėmis „Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja išaugusį sukčių atakų skaičių. Pasitelkę klasikinį sukčiavimo būdą – SMS pranešimus – sukčiai gyventojams praneša apie neva aptiktą klaidą jų interneto banko paskyroje arba blokuotą asmeninę sąskaitą, todėl prašo aktyvuoti kartu siunčiamą nuorodą.

 

„Gyventojus įspėjame neaktyvuoti siunčiamų fiktyvių nuorodų ir jokiu būdu neatskleisti savo asmeninės informacijos, tai yra, prisijungimo prie interneto banko duomenų, slaptažodžių, Smart-ID kodų“, − perspėja „Swedbank“ informacinės saugos vadovė Žygeda Augonė.

 

Pasak Ž. Augonės, atlikę sukčių prašomus veiksmus, gyventojai suteikia jiems prieigą prie savo sąskaitų, taip pat patvirtina sukčių suformuotus mokėjimų pavedimus ir taip rizikuoja patirti finansinių nuostolių. Smart-ID naudotojai turėtų įdėmiai skaityti, kokias operacijas tvirtina, ypač, jei patys neinicijavo jokių mokėjimo pavedimų, pabrėžiama „Swedbank“ pranešime.

 

„Sukčiams svarbu patraukti gyventojų dėmesį juos nustebinant ar šokiruojant, todėl tikimasi, kad tai pavyks padaryti siunčiant informaciją apie neva patiriamus nesklandumus dėl banko sąskaitos ar interneto banko paskyros. Net jei gautoje nuorodoje yra minimas banko pavadinimas, tai nereiškia, kad pranešimo siuntėjas yra pats bankas“, − komentuoja „Swedbank“ atstovė.

 

Kaip pabrėžia Ž. Augonė, nuorodos, į kurias pranešimuose nukreipia sukčiai (pavyzdžiui, swedalertinfo.com, swedbank.lt.anyha.info) neturi nieko bendro su „Swedbank“ veikla.

 

Tokiu atveju, jei gyventojai visgi atskleidė savo asmeninius prisijungimo prie interneto banko duomenis, jie raginami nedelsiant informuoti savo banką bei pranešti apie sukčiavimą policijai. Tai, pasak banko specialistų, reikšmingai padidina galimybes sustabdyti arba grąžinti atliktus mokėjimus ir nustatyti sukčiavusius asmenis.

 

 

Pagrindinis dalykas, kurį turi prisiminti gyventojai – bankas niekada neprašo atskleisti asmeninių interneto banko prisijungimo duomenų, Smart-ID kodų, mokėjimo kortelės informacijos. Bankai niekada nesiunčia SMS pranešimų ir neskambina telefonu, kad sužinotų tokią klientų informaciją.

 

Vienintelis atvejis, kai banko darbuotojai prašo identifikuoti savo tapatybę – kai į banką kreipiatės patys ir būtina patvirtinti, kad jūs tikrai esate jūs.

 

 

Bankas klientams niekada nesiunčia SMS pranešimų su aktyviomis nuorodomis.

 

Net jei nuorodoje minimas banko pavadinimas, o ją aktyvavus atsidaro interneto banką primenanti svetainė, neapsigaukite – tai sukčių sukurta fiktyvi svetainė, skirta išgauti asmeninius duomenis arba paskatinti patvirtinti fiktyvius mokėjimo pavedimus.

 

 

Sukčių pranešimai jus gali pasiekti ir netiesiogiai – jais gali pasidalinti jūsų šeimos nariai, artimieji, draugai, kolegos. Artimos aplinkos žmonių patikinimas, kad būtina atlikti pranešime nurodomus veiksmus, neturėtų sumažinti jūsų budrumo − tai toks pat sukčių bandymas išgauti jūsų asmeninę informaciją ar pinigus, perspėja bankas.