Teisėjų tarybos verdiktas: pritarta atleisti V. Bavėjaną ir G. Čekanauską, dėl A. Kaminsko – kita nuomonė
Teisėjo regalijos
Teisėjų taryba penktadienį nusprendė pritarti prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai atleisti du korupcija įtariamus teisėjus. Tarybos sprendimu po uždaro svarstymo nuspręsta pritarti atleisti Apeliacinio teismo teisėją Valdimarą Bavėjaną ir Kauno administracinio teismo teisėją Gintarą Čekanauską.
Tuo tarpu dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo Arūno Kaminsko, kurio atleidimą taip pat inicijavo Prezidentūra, Teisėjų taryba susidarė kitokią nuomonę. Tai po uždaro posėdžio pranešė tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas.
„Taryba dėl dviejų teisėjų prezidentui pritarė, dėl vieno teisėjo – ne. Buvo patarta, kad teisėjai V. Bavėjanas ir G. Čekanauskas pažemino teisėjų vardą, o tarybos nariai buvo tokios nuomonės, kad Arūnas Kaminskas vardo nepažemino“, – po posėdžio sakė A. Valantinas.
Komentuodamas, kodėl tarybos nuomonė buvo palanki A. Kaminskui, A. Valantinas sakė, kad pritrūko faktinių įrodymų, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas galėjo pažeminti teisėjo vardą.
„Taryba turi tokią pareigą vertinti faktinius duomenis, kurie yra surinkti ir pagal tai daryti išvadas, ar tie veiksmai, kurie fiksuoti, yra pakankami ir leidžia daryti išvadą, kad teisėjo vardas buvo pažemintas. Tai kalbant apie teisėją Kaminską, Teisėjų tarybos nariams susidarė toks įspūdis“, – sakė žurnalistams A. Valantinas.
Tuo tarpu G. Nausėdos patarėja Jūratė Šovienė apgailestavo, kad Teisėjų taryba nepritarė A. Kaminsko atleidimui ir pabrėžė, jog istorija ties tuo dar nesibaigė.
„Jo įgaliojimai yra sustabdyti, toliau vyksta ikiteisminis tyrimas ir istorija dar nepasibaigė“, – sakė ji.
Paklausta, kaip vertina tai, kad iš 8 atleisti siūlytų teisėjų 3 teisėjų atleidimui taryboje nebuvo pritarta, J. Šovienė apgailestavo dėl išsiskyrusios Prezidentūros ir Teisėjų tarybos nuomonės.
„Apgailestaujame, kad nesutapo prezidento ir Teisėjų tarybos pozicija dėl šių trijų teisėjų, bet vėlgi, pasikartosiu, jų atžvilgiu įgaliojimai yra sustabdyti, teisėjo pareigos jie neatlieka ir vyksta ikiteisminiai tyrimai. Kad ir kaip pasibaigtų ikiteisminiai tyrimai, tas klausimas bus keliams dar kartą“,– kalbėjo ji.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
G. Nausėdos patarėja pabrėžė, kad dėl teisėjo vardą pažeminusių V. Bavėjano ir G. Čekanausko Prezidentūra jau artimiausiu metu imsis sprendimų.
„Dėl Valdimaro Bavėjano kreipsis į Seimą, nes reikalingas Seimo pritarimas ir Seime toliau bus sprendžiamas klausimas, o dėl Gintaro Čekanausko – jis yra atleidžiamas prezidento dekretu, gavus Teisėjų tarybos patarimą. Tai ir bus atitinkamas dekretas“, – sakė J. Šovienė pridurdama, kad jau artimiausiu metu šis dekretas bus pateiktas.
Po penktadienį vykusio posėdžio korupcija kaltinami teisėjai neigė kaltę. V. Bavėjanas teigė, kad jis jaučiasi kaltas nebent prieš Dievą, G. Čekanausko advokatė Aušra Ručienė tvirtino, kad jos ginamasis yra nekaltas. Pareikštus įtarimus neigė ir A. Kaminiskas. „Aš tikrai nepripažįstu pareikštų įtarimų ir manau, kad viskas bus išspręsta baudžiamojoje byloje“, – žurnalistams po posėdžio sakė jis.
Anksčiau, rugpjūčio 9 d., Teisėjų taryba, reaguodama į prezidento dekretus, kuriais prašyta patarti dėl teisėjų atleidimo, patarė šalies vadovui inicijuoti teisėjų Egidijaus Laužiko, Konstantino Gurino bei Henricho Jaglinskio atleidimo procedūras, jiems savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą.
Tuomet teisėjų taryba atsisakė leisti pašalinti iš pareigų Apeliacinio teismo teisėją Viktorą Kažį ir Vilniaus apylinkės teismo teisėją Robertą Rainį.
Tuomet A. Valantinas argumentavo, kad nutarė nerekomenduoti prezidentui teikti teisėjų V. Kažio ir R. Rainio atleidimo Seimui nes, pasak jo, teisėsaugos pateikta medžiaga nesudarė pagrindo manyti, kad šie teisėjai turėtų būti atleidžiami iš pareigų dėl teisėjo vardo pažeminimo.
Prezidentas G. Nausėda rugpjūčio 16 d. atleido teisėją H. Jeglinskį, tuo tarpu E. Laužiko ir K. Gurino likimas vis dar priklauso nuo Seimo pozicijos. Parlamentas juos svarstys rudens sesijoje.
Teismo verdiktas
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato, kad prezidentas, norėdamas atleisti iš pareigų teisėją, privalo gauti Teisėjų tarybos patarimą.
Apylinkių ir apygardų teisėjai yra atleidžiami prezidento dekretais. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai yra atleidžiami prezidento, tačiau atleidimui reikia gauti Seimo pritarimą. Aukščiausiojo Teismo teisėjai yra atleidžiami Seimo su prezidento pritarimu.
ELTA primena, kad vadinamojoje teisėjų korupcijos byloje įvairaus pobūdžio nusikaltimais įtariami 48 asmenys.
