Bėgioti nuo ko nors sveika. Galima šiaip. Bet už taiką geriau. Labai sveika ir už blaivybę, ir už Zambijos vaikus. Kovai su vėžiu palaikyti. Taip, teisingai – už laisvę ir nepriklausomybę. Už gyvybę žemėje. Lengviau pasakyt už ką nebėgioja. Netikit – paklauskit dėdės Googl‘o.
Aš irgi koja kojon su laikmečiu. Pusryčiams žmona iškepė pyragą. Ir lovoj su kava sučiaumojom. Už šeimą be smurto. Kiek pavirškinę drošim šiaurietiškai pažygiuoti. Nesutariam, už ką – ar už Ekselenciją, ar už toleranciją. Jei ką, visada lieka senas geras kompromisas – pasivaikščiosim už demokratiją.
Kas įkalat šnapso – irgi juk ne prieš veidrodį. O už ką nors. Jei neturit už ką – labai patariu į kovotojų su alkoholizmus veikatą. Nes jos jiems reikia. Ar, blogiausiu atveju, atsiverskit kalendorių. Aš tai smarkiai mėgstu išgerti už alkoholikų teisę išgerti. Iškart geriau palieka.
Esu guvus seniokas. Kasdien lakstau kaip pasiutęs paupiais ir kilnoju rūsiuke štangą. Už Ukrainą. Skaniai vakarieniauju, kad vyrai galėtų tuoktis su savim ir gimdyti. Žaliavalgiškai kertu vegetarišką kepsnį už mėsinių gyvūnų laisvę gyventi. Pačią šiaip pamyliu už moterų teises. O šeštadieniais, jei lieka sveikatos, net ir už Lietuvą.
Dar geriau ne ką nors daryti. O ko nors nedaryti. Už ką nors arba prieš ką nors. Nebėgioti, neiti į kiną ar nespirginti šašlykų – už Grybauskaitę, šauktinius ir skiepus. Arba per pietų pertrauką nenuvažiuoti į valandai išsinuomotą butą pas Marytę – prieš Grybauskaitę, šauktinius ir skiepus.
Pasaulis – tai Mein Kampf. Visų svarbiausia – kad matytų. Nes jei niekas nemato – koks po galais gyvenimas? Mes gyvename kituose. O šiaip tai mūsų nėra.
Svarbu pasirodyti. Nes jei neparodysi, nepasakysi ar neparašysi, kad esi geras – visi galvos, kad nesi. Kas, kad Dievas yra visur? Net tulike. Vis tiek pirmyn į bažnyčią! Mes juk katalikai!
Viską uždrausti! Už nepaisymus skaudžiai bausti! Kitaip niekas nebijos ir nemylės! Ant to rymo Vakarų civilizacijos tvirtovė – Rymo Katalikų Bažnyčia. AIDS epochoje kardinolų gerklės užkimę nuo rėkimo apie kontraceptikųnedorą. Mat Dievui gumytės nepatinka. O jei negalit turėti vaikelio ir svajojat dirbtinai apvaisint – degsit pragare iki amžiai pasibaigs! Nors Tėvas apie tai ir niekada nėra nieko pasakęs.
Bet Jo vardu vis pliurpia ir pliurpia apie žemiškas kasdienybės aktualijas. Matyt, turi tiesioginį 4G ryšį. Kitaip ar žinotų Jo nuomonę kiekvienu klausimu, dėl ko tarškia TV paukščių turgūs? Rūpintojėlis – tai Viešpats Su Mobiliaku. Ir ne šiaip jis liūdnas. Pakanka įsivaizduoti pokalbius…
Kunigėliai nuo amžių greiti liguistai drausti tą, apie ką išmano kaip kiaulės apie debesis. Kuo labiau nupezęs hierarchas – tuo labiau jį neša į erotines pievas. Apie menkiausią smulkmeną springdamas seilėmis pamokslaus valandų valandas. O nei sekso, nei šeimos neturi. Ir negali turėt.
Nors anokia čia paslaptis. Dar ir kaip turi ir gali. Tik tolerancijos amžiuje uždraudikų mažai kas beklauso. Net tie, kurie ant šaltų akmenų prieš juos kasdien pagal komandą klaupiasi. Visi pagaliau suprato, kad svarbiausia ne būti, o atrodyti ir pasirodyti. Dievui taip pat.
Smarkiai čia nedžiūgaukit, kad davatkos išnyksta. Palinkėkite vieni kitiems kantrybės. Nes nei gamta, nei Lietuva tuštumos nemėgsta. Teritorijas, kurias apleidžia Dangaus Kareivija, jau gviešiasi užgrobti valdžia su savo išprotėjusių nuo teisingumo valdininkų gaujomis.
Valstybei rūpim vis labiau ir labiau. Ką galvojam, ką darom namie, tualete ar balkone. Kaip ir su kuo mylimės. Ką geriam ir valgom, skaitom ar žiūrim per dėžę. Kaip rašom ir kalbamės telefonu, kėpsom paplūdimy ar gadinam orą. Kaip kasomės nugaras, auklėjam šunelius ir katytes. Kuo šeriam vaikus. Viską Tėvynė Mūsų nori žinoti.
Juk kiekvienai smulkmenai reikia nustatyti tvarkas! Surašyti painius įstatymus ir instrukcijas! Ir begales išaiškinimų! O kur dar bausmės už tų aktų pažeidimus? Leidimų ką nors veikti sistemos? Tų leidimų išdavimų ir suderinimų tvarka, instrukcijos bei metodiniai nurodymai? Tvarkų laikymosi kontrolė, kontrolierių uniformos, tarnybiniai auto ir atostoginiai?
Prie to prakaituoja ištisi tuntai teisininkų. Sočių, putlių ir su šlipsais. Kurie atvažiuoja su BMWX6. Kaip sykis tarp jų vis pamatysi kokio valdininko švogerį. Ar šiaip kompetetingų pažįstamų. Tai, žinoma, grynas atsitiktinumas.
Laisvė juk. Buvo draudžiama tai, kas neleista. Dabar pasakyta – leidžiama viskas, kas neuždrausta. Tačiau tik tokia tvarka, kurią privalomai nustatysime! Tai uždraudžiam vis daugiau. Ir vis asmeniškiau. Ir leidimus gauti vis sunkiau. Ir jų reikia vis daugiau.
Kiekvieną vakarą su panekantravimais laukiu žinių žinelių ar įsijungiu naujienų portalus. Ką dar jie šiandien uždraus mums daryti, kalbėti ar mąstyti?
Tau 18? Tu pilnametis, gali rinkti Prezidentą (ę)? Privalai ginti valstybę ir už ją mirti? O va šnapso tau neparduosim! Palūkėk iki 21 metų. Žūsi – liksi laimingas neparagavęs. Matot, taip bus sumažintas alkoholio prieinamumas. Nors kam reikia – vis tiek nusipirks ir savo išlaks. Tik kitur. Kur valstybė nedalyvauja ir procentėlio negauna.
Pasakysit – nepavykęs bandymas. Na, nepavyko. Bet juk iš antro ar trečio karto pavyks. Kaip ir visos kitos nesąmonės. Kas kvaila – visada pavyksta ir įvyksta.
O štai narkotikų prieinamumu niekas taip smarkiai nesirūpina. Jie prieinami kam tik nori. Nueik į bet kokią diskoteką ar taborą ir pamatysi. Viskas liejasi laisvai. Banknotas į delną – ir be problemų.
Panoramos lėlė išsižioja – ir visos gyslos dreba. Ką dar iš mano asmeninio gyvenimo šiandien sureguliavo, reglamentavo? Koks šiandieninis nurodymas, kas teisinga ir kas galimai negalima? Kas dar yra gyvenime savaime kiekvienam suprantamo ir visiems aiškaus, kam jie nustatys bukaprotiškas tvarkas ar biurokratines procedūras?
Už ką dar ir kiek dar kam nors reikia sumokėti? Kad tie, kurie privalo apie tave galvoti ir tau dirbti, imtų tai daryti nemekendami dėl lėšų trūkumo? Ar liko buities kasdienybėje nors kas nors, kam dar nereikia gauti leidimo, suderinti su kaimynais ar pranešti valdininkui? Ir ar bus kada nors kaip nors kokios nors visam šitam marazmui ribos?
Būkit geri, suaugę dėdės ir tetos, nebebėgiokit. Nei už taiką, kuri nuo jūsų nepriklauso. Nei prieš Grybauskaitę, kuri nuo jūsų priklauso. Jums reikia – tai ir bėgiokit už save. Palikit žaislų pasaulį vaikų darželiams ir dvasingosioms norvegų tarnyboms.
Tiesiog pareikalaukite to, kas tikrai svarbu jums ir jūsų vaikams. Konkrečiai. Iš tų, kurie privalo padaryti, kad taip būtų.
Ir ką nors maloniai naudingo darykit ne už taiką, kuri nuo jūsų tursenimo nepriartės. Ir ne už Afrikos nelaimėlius. Jiems nuo to nei šilta, nei šalta.
Pakovokit pagaliau už savo teisę laisvai gyventi. Be biudžetinių ponų leidimo būti laisvu ir gyventi.
Nuotraukoje: komentaro autorius Algimantas Rusteika.
2015.06.11; 06:11
