Valstybės atkūrimo šimtmečio proga į dangų virš Kauno kils 100 oro balionų


Oro balionas neįprasdtų formų. Slaptai.lt nuotr.

Šimtas oreivių iš viso pasaulio Kaunui dovanos šventę „Su laisvės vėju“. Keturias dienas iš eilės, jei oro sąlygos bus palankios, į dangų kils spalvingi karšto oro balionai. Pirmasis skrydis – ketvirtadienio vakarą, tuoj po to, kai prie Kauno pilies bus atidengta „Laisvės kario“ skulptūra.

Margaspalvis oro balionas. Slaptai.lt nuotr.

„Įprastai renginį vadiname oro balionų fiesta, tačiau iš tiesų tai bus visos tautos laisvės ir nepriklausomybės šventė. Jei Dievas atsiųs gerus orus, turime vilties, kad tai bus įspūdingiausias šimtmečio renginys, – žadėjo artėjančių varžybų organizatorius Gintaras Šurkus. – Nors oro balionų pakilimo vieta laikoma padidintos rizikos zona, esame pasirengę imtis būtinų saugumo priemonių, tačiau stengsimės, kad nebūtų žiūrovams draudžiamų vietų. Pačioje miesto širdyje – Nemuno saloje – oro balionus mes galėsime matyti kelias dienas iš eilės, net po du kartus, rytais ir vakarais. Tegul žmonės ateina ir pamato viską iš arti, nes tai – mūsų visų laisvės šventė“.

Renginio dienomis programą sudarys rytinė ir vakarinė dalys. Liepos 5-7 dienomis nuo 20 valandos šimtas oro balionų kils iš Nemuno salos. Tai, anot G. Šurkaus, yra bemaž triskart daugiau nei iki šiol kada nors yra kilę Lietuvoje iš vienos vietos.

Oreiviai sieks rekordų ir varžysis dėl simbolinio 1009 eurų piniginio prizo bei įspūdingos taurės. Vienu iš renginio akcentų taps specialiai šiai iškiliai valstybės progai pasiūtas ir įsigytas „Šimtmečio“ oro balionas su tautine simbolika. Jis kaskart drauge kels ir tautinę vėliavą, o Valstybės dienos proga liepos 6-osios vakarą bandys danguje išskleisti 100 metrų ilgio ir keturių su puse metrų pločio trispalvę. Tai turėtų būti Lietuvos rekordas, kaip ir šimtas kartu iš tos pačios vietos kylančių oro balionų. Tad šiuos skaičius renginio organizatoriai mėgins užfiksuoti Lietuvos rekordų registravimo agentūroje „Factum“.

„Šimtmečio“ oro balionas tuo pačiu atliks ir esminę varžybų funkciją – bus vadinamoji „lapė“. Jam pakilus, leidžiama ir kitiems balionams pradėti pūtimą. Dalyviai skuba greičiau prisipūsti bei pakilti, nes turi vytis nuskridusį orientyrą. Ten, kur „lapė“ nusileidžia, patiesiamas taikinys, į kurį dalyviai praskrisdami turi mėtyti žymeklius. Taikliausieji atitinkamai pelnys taškų.

Kauno miesto savivaldybė pranešė, kad Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną (liepos 6-ąją), prieš pakylant oro balionams, vakare virš Nemuno salos specialią parodomąją programą atliks akrobatinio pilotažo grupė ANBO. Pilotai planuoja pasirodymui panaudoti trispalvius dūmus.

Oro balionas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Liepos 6-8 dienomis rytais kauniečiai galės stebėti virš miesto praskrendančius šimtą oro balionų. Apie 8 val. jie kils iš bet kur – stadionų, aikščių, parkų ar skverų bei kitų Kauno erdvių, kur pakaks vietos prisipūsti oro balionus. Daug kas priklausys nuo vėjo krypties, nes dalyvių orientyru taps Nemuno sala. Čia lauks pirmasis kryžiaus formos taikinys, ties kuriuo oreiviai irgi bandys pademonstruoti kuo didesnį taiklumą. Toliau jie seks ir vysis „lapę“, kuri rodys kryptį kito taikinio link.

Oro balionai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Kaip žinote, Kaune turime tam tikrų vietų, iš kur galima kilti skrydžiams. Tačiau šventės metu rytais balionai galės kilti iš bet kurios Kauno vietos ir leistis bet kur. Niekas netikrins ir nenurodinės. Būtent tai ir parodo, jog mes išties švenčiame laisvę“, – pridūrė G. Šurkus. Pasak jo, paprastai tokio masto renginius organizuoja bent kelios dešimtys žmonių. Lietuvaičiai šventę Kaune rengia trise.

Todėl varžybų dalyviams organizatoriai sako neduosią jokių specialių nurodymų, tik prašysią vienas kito atžvilgiu būti mandagiems, geranoriškiems bei paslaugiems. – „Šiuo atveju vietoj biurokratinių suvaržymų, apribojimų kur kas svarbiau suprasti, kad tai yra šventė su sau būdinga nuotaika. Dalyviai patys susiras vietas kilti, džentelmeniškai vienas kitą užleis ir prireikus išties pagalbos ranką. Tik taip galėsime sutalpinti tą šimtą balionų. Galbūt jie į dangų kils keliomis bangomis.“

Šventiškų varžybų nugalėtojas gaus ypatingą trofėjų – išskirtinio dydžio taurę ir piniginį prizą – 1009 eurus. Jie bus sudėti 1 euro monetomis į specialų odinį kapšą. Tai – simbolinė suma, reiškianti, kad būtent 1009 metais Lietuva pirmąkart buvo paminėta Saksonijos rašytiniuose šaltiniuose ir nuo to laiko praėjo irgi lygiai 1009 metai, – pažymi Kauno miesto savivaldybės atstovas Tomas Jarusevičius.

Sudarinėdami dalyvių sąrašus organizatoriai teigia pusę vietų rezervavę Lietuvos oreiviams, 30 – kolegoms iš kitų Europos Sąjungos šalių ir po 10 vietų – oreiviams ne iš ES valstybių bei iš kitų žemynų. Laukiama atvykstant svečių net iš Indijos bei Kinijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.06; 09:22

print