Vatikane netrukus kils karas, ir dokumentai apie Emanuelos Orlandi dingimą – tik pradžia


Emiliado Fittipaldi / La Repubblica

„Dokumentas apie Emanuelę Orlandi (15-metę Vatikano pilietę, dingusią paslaptingomis aplinkybėmis ir iki šiol nerastą, – red. past.)” – tai numanoma finansinė ataskaita apie „išvežtą iš namų“ mergaitę, dingusią 1989 metais.

„Anot dokumento autoriaus – velionio kardinolo Lorenco Antonečio iniciatyva – ar tai netikras (kaip atrodo), ar visiškai prasimanytas dokumentas – tai tik viena iš ataskaitų, galinčių sujaudinti Vatikaną artimiausioje ateityje, – rašo Emilianas Fitipaldis italų žurnale L‘Espresso. – Esmė tokia, kad po to, kai pontifiku buvo išrinktas Bergoljas, tarpusavio karai aplink Šventąjį Sostą toli gražu nesibaigė, ir daugelis nuogąstauja, kad naujų slaptųjų dokumentų publikavimas gali netrukus įžiebti naują nutekinimo sezoną“.

„Raštelis apie išlaidas, susijusias su Orlandi, kupinas formalių klaidų, bet suregztas tų, kas labai gerai pažinojo žmones, įvykius ir Jono Pauliaus II pontifikato aplinkybes, iš tikrųjų atsidūrė Šventojo sosto Ekonomikos reikalų prefektūros šarvuotoje spintoje, kurią saugojo Lusijus Valechas Balda, prefektūros sekretorius 2011–2015 metais, – sakoma straipsnyje. – Tą seifą 2014 metų kovo pabaigoje išlaužė paslaptingi vagys, kurie taip ir nebuvo išaiškinti ir kurie išsinešė krūvą aplankų su delikačiomis bylomis, liečiančiomis, bent jau pasak tose patalpose dirbusių liudytojų, kai kuriuos reikšmingus ankstesnius ir nesenus Vatikano istorijos epizodus“.

„Buvo nustatyta, kad dalis tų pagrobtų ataskaitų grįžo kaip anoniminė siunta į prefektūrą, praėjus mėnesiui po vagystės: joje neva tai buvo dokumentai apie numanomą Bažnyčios teiktą finansavimą Lenkijos profsąjungai „Solidarnost“, bankininkų Roberto Kalvio ir Mikelės Sindonos susirašinėjimas apie Banco Ambrosiano krachą, laiškai, kurie dokumentuoja kivirčus dėl 1999 metais mirusio buvusio nuncijaus Prancūzijoje Marijaus Taljaferio ginčijamo palikimo, taip pat ir kiti finansiniai dosjė, saugomi tos įstaigos, kuri iki 2015 metų buvo Šventojo sosto Apskaitos rūmai, spintoje“, – perduoda leidinys.

„Dabar gali būti, kad nelabai tolimoje ateityje tie, kas išsaugojo slaptuosius dokumentus, panorės išlįsti iš šešėlio ir suduoti naują smūgį, vėl sukti ratus „kaip varnai virš Šventojo Petro kupolo, – tęsia žurnalistas. – Gal tam, kad atskleistų taip ir neišaiškintas mįsles. Arba kad pasiųstų naujus kurjerius,  atkeršytų ir suvestų dar nesuvestas sąskaitas“.

„Kas mano, kad į VatiLeaks įsipainiojusios tik smulkios žuvelės, labai klysta, – cituoja autorius labai aukšto rango prelatą. – Noriu pabrėžti, kad jos įnešė savo indėlį į Popiežiaus atsistatydinimą pirmą kartą per daugelį šimtmečių: argi įmanoma patikėti, kad tokio masto operacija buvo suorganizuota tik dvaro liokajaus Paolo Gabrielės? Prisipažinsiu, man neramu“.

„Faktas, kad Pranciškaus popiežiavimas jau kurį laiką išgyvena sudėtingą momentą, – tęsia žurnalistas. – Ir jeigu Bergolją dievina jo parapijiečiai, o pasaulietiška žiniasklaida jį laiko revoliucingu Popiežiumi, Vatikano viduje jo priešų per tuos pirmuosius ketverius su puse popiežiavimo metų, užuot sumažėjus, padaugėjo. Išaugo jų ir skaičius, ir jėga. Pasirengimas dialogui pagal doktriną šventinti vėl besituokiančius išsiskyrusiuosius, įžūlus progresyvumas, bent jau žodžiais, homoseksualų ir netradicinių šeimų atžvilgiu, kova (nors ir nelengva) prieš korupciją Vatikane sutelkė įvairialypį frontą, kuris vis kritiškiau žiūri į Bergolją, tiek iš ganytojiško taško („jau nieko nebesuprasi“, kartoja priešininkai), tiek ir dėl karingo valdymo stiliaus“.

„Štai čia pat mūsų laukia naujas štormas“, – apibendrina pokalbį su autoriumi autoritetingas šaltinis. “Vatikane spėjama, kad numanomos ataskaitos apie fleita grojusios mergaitės pagrobimą, – tai tik kovos pradžia, kai į darbą bus paleisti dokumentai. Ir neapykantos nuodai“, – apibendrina žurnalistas.

Informacijos šaltinis: La Repubblica

2017.10.02; 06:00

print