Vertina NSGK darbą: neefektyvus kaip ir visas Seimas
Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), užuot šiuo metu sprendęs su pandemijos krize susijusius saugumo klausimus, užsiima komiteto narių personalijų ginčais, teigia politologai. Anot jų, dabartinė NSGK veiklos darbotvarkė atspindi bendrą viso Seimo būseną – pasyvumą ir neefektyvumą.
„Iš tiesų NSGK veiklos situacija atspindi bendrą dabartinę Seimo būseną. Sunku prisiminti tokį neproduktyvų ir neefektyvų Seimą mūsų istorijoje po 1990 metų. Panašu, kad susipriešinimas Seime persiduoda ir į komitetus, todėl NSGK nėra išimtis. Ten yra daug ambicijų ir didelis noras kiek labiau asmeninius klausimus iškelti į darbotvarkę bei demonstruoti nepasitenkinimą vienas kitu. Tai vyksta ne tik tarp opozicijos ir valdančiųjų, bet ir tarp atskirų komiteto narių“, – Eltai sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas.
Pasak profesoriaus, daug klausimų kyla ir dėl komiteto pirmininko Dainiaus Gaižausko, kuris, atlikdamas koronaviruso testą, galėjo pasinaudoti savo padėtimi.
„Net komiteto pirmininkas tokiu laikotarpiu sugeba sukelti įtarimų ir abejonių, ar jis pats nepiktnaudžiauja savo padėtimi pandemijos akivaizdoje. Tai irgi neprideda komitetui geros reputacijos“, – sakė T. Janeliūnas.
Penktadienį opozicija šaukia neeilinį NSGK posėdį, kuriame bus sprendžiama D. Gaižausko ateitis pirmininko poste. Profesoriaus teigimu, dėl D. Gaižausko nušalinimo pokyčiai komitete būtų menki. TSPMI profesorius Tomas Janeliūnas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
„Labai abejoju, ar tai kažką pakeistų, nes iš tikro tai „valstiečiams“ priklausantis komitetas ir atitinkamai pirmininko pozicija. Kita vertus, realiai komiteto pirmininko vaidmuo gali būti pakankamai svarbus nustatant darbotvarkę, tempą ir koordinuojant darbus taip, kad nebūtų, sakykim, pagrindinis reikalas peštis tarpusavyje. Kurį laiką V. Bakui tai pavykdavo padaryti. Tyrimas dėl Mindaugo Basčio ar dėl įtakos grupių poveikio politikos procesams, apskritai tai, ką matėme šios kadencijos Seimo pirmuosius dvejus metus, buvo tikrai neblogas komiteto darbo pavyzdys. Kai, nepaisant skirtumų tarp frakcijų, pavykdavo pirmininkui komiteto narius sutelkti bendram darbui, o ideologiniai, partiniai skirtumai nebūdavo kliūtis“, – sakė jis.
Vytauto Didžiojo universiteto docentas Andžejus Pukšto pritaria T. Janeliūnui ir teigia, kad NSGK pirmininko pakeitimas sunkiai pakeistų padėtį pačioje komiteto veikloje. Politologas siūlo komitetui darbus baigti senos sudėties. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinoma, NSGK tikrai nėra vieta aiškintis partinius interesus. Kitas dalykas, epidemijos metu, kai yra karantinas, tai tikrai ne laikas asmenines ambicijas spręsti. Tai labai apmaudu. Tuo labiau, kad laviravimo laisvės ten kaip nėra. Yra koalicinė sutartis ir komitetas atitenka „valstiečiams“, tai nežinau, tos laviravimo galimybės labai kuklios. Būkime atviri, tarp „valstiečių“ nėra didelių nacionalinio saugumo ir tarptautinio saugumo specialistų. Situacija yra kokia yra. Todėl opozicija turėtų matyti, kad šis komitetas priklauso valdantiesiems, o tarp valdančių didelio pasirinkimo nėra. Tad čia jau reikėtų ieškoti kompromisų ir tai būtų jau antras NSGK pirmininko keitimas kadencijoje.
Opozicija taip pat turi dirbti konstruktyviai, ypač nacionalinio saugumo klausimais. Turi išlaikyti stabilumą ir valstybės interesą“, – Eltai sakė A. Pukšto.
Visgi, pasak A. Pukšto, NSGK veikla kėlė abejonių dar iki koronaviruso pandemijos.
„Komiteto neefektyvumo problema buvo ir iki pandemijos. Vienas geriausių pavydžių – parlamentarės Irinos Rozovos sąsajų su rusų diplomatais tyrimo vertinimas, kuris tęsiasi jau beveik metus. Jie negali prieiti prie bendro sprendimo ir jo pateikti Seimo vadovybei. Tai iki epidemijos tie darbai nevyko sklandžiai. O kur yra silpna, tai pandemijos metu ten dar silpniau“, – sakė jis.
