Nuo šiol kiekvieną pirmo mėnesio penktadienio vakarą Dievo Gailestingumo šventovėje bus klausoma išpažinčių iki pat vidurnakčio. Išpažinčių klausys du kunigai nuo 19:00 val. iki 24:00 val.
Dievo Gailestingumo šventovė kasdien sulaukia ne tik gausaus būrio tikinčiųjų miestiečių, į ją plūsta piligrimai ar tiesiog turistai iš viso pasaulio.
Šventovėje budintys vienuoliai ir pasauliečiai sako, kad prieš keletą metų priimtas sprendimas šventovę laikyti atidarą visą parą pasiteisino su kaupu – lankytojų sulaukiama ir naktimis. Ne vieną į šventovę atėjusį dvasinės krizės ištiktą žmogų esą pavyko išgelbėti nuo savižudybės ar kitų destruktyvių veiksmų.
Dievo Gailestingumo šventovė tapo tikrais namais daugeliui sužeistų, paklydusių, abejojančių žmonių. Čia atranda prieglobstį pasaulio atmestieji, randa atgaivą nuo tikėjimo atšalę asmenys ar visai netikintieji.
Šventovėje visą parą vyksta Švč. Sakramento adoracija.
Šventovės centre virš altoriaus yra iškeltas originalus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio tapytas stebuklais garsėjantis Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kuris buvo nutapytas pagal Šv. Faustinos regėjimus.
Šventovę puošia Nijolės Vilutytės grafitai, vienuolika kalbų kartojantys maldą: Jėzau, pasitikiu Tavimi.
Maža gotikinė šventovė Vilniuje Domininkonų gatvėje iškilo XV a. ir gavo Švč. Trejybės titulą. XVIII a. ši šventovė iškentė du gaisrus, o XIX a. buvo perdirbta į cerkvę, 1920 m. grąžinta katalikams, 1946-1947 m. bažnyčioje darbavosi sesers Faustinos nuodėmklausys kunigas Mykolas Sopočka, 2004 m. kardinolo Audrio Juozo Bačkio rūpesčiu šventovė restauruota ir atšventinta. Jai paskirtas Dievo Gailestingumo šventovės titulas.
Iš karto po Velykų šioje šventovėje visą savaitę vyksta atlaidai, kuriuos apvainikuoja pagrindinė šventovės iškilmė – Dievo Gailestingumo šventė.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.08.03; 06:00
