Vokietijos prezidentas Frankas Walteris Steinmeieris pažymėjo buvusio SSRS lyderio Michailo Gorbačiovo, JAV vyriausybės ir Višegrado grupės šalių (Vengrijos, Lenkijos, Slovakijos ir Čekijos) piliečių indėlį į Berlyno sienos likvidavimą.
„Žinoma, be didelės paramos iš Vašingtono, bet taip pat ir be drąsių ir žmogiškų M. Gorbačiovo sprendimų Maskvoje istorija nebūtų buvusi tokia laiminga ir viskas nebūtų vykę taip taikiai“, – pareiškė šeštadienį Vokietijos valstybės vadovas per ceremoniją prie memorialo Bernauerio gatvėje, kur išliko sienos fragmentas. „Mes šito nepamiršome, mes šito nepamiršime“, – pridūrė jis.
Pasak F. W. Steinmeierio, Berlyno siena nebūtų sugriuvusi be manifestacijų Budapešte, Poznanėje, Varšuvoje, Gdanske ir Krokuvoje, be įvykių Prahoje ir Bratislavoje. „Berlyno siena griuvo po ilgos, dažnai desperatiškos ir todėl narsios kovos“, – pabrėžė Vokietijos prezidentas.
Anot jo, „Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija išplėšė sau laisvę“ ir tuo būdu „padarė galą žemyno suskaldymui“. „Europos laisvė – tai jų nuopelnas“, – pažymėjo F. W. Steinmeieris. „XX amžiaus baisumai ir klaidos po 1989 metų lapkričio 9-osios tapo istorija, mums visiems atsivėrė naujas senasis pasaulis“, – sakė prezidentas.
Ceremonijoje Bernauerio gatvėje dalyvavo Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Višegrado grupės šalių lyderiai.
Iškilmių kulminacija šeštadienį bus koncertas prie Brandenburgo vartų. Jame dalyvaus Berlyno valstybinė kapela, kuriai diriguos Danielis Barenboimas.
Berlyno siena buvo vienas iš šaltojo karo simbolių. Ji buvo pastatyta 1961 metais, kad VDR gyventojai masiškai nebėgtų į VFR.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.10; 00:10
