Vokietijos verslininkai įspėja dėl Senate svarstomų JAV sankcijų Rusiją ir Vokietiją sujungsiančiam dujotiekiui „Nord Stream 2“ padarinių.
„Dabartiniai Jungtinių Valstijų sankcijų siūlymai pirmiausia pakenktų bendrovėms iš draugiškų Europos šalių, kaip Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Austrijos ir Šveicarijos bei paverstų Europos energetikos politiką JAV žaisliuku“, – perspėjo Vokietijos rytų verslo asociacijos pirmininkas Wolfgangas Buechele.
Pasak jo, ši „neišvengiama praraja“ tarp Jungtinių Valstijų ir ES labai pakenktų abiem pusėms.
„Taigi mes ir toliau raginame, kad nugalėtų tie balsai, kurie pasisako prieš sankcijas Europos bendrovėms ir skatina transatlantinį bendradarbiavimą“, – sakė W. Buechele.
JAV Senato užsienio reikalų komitetas praeitą savaitę pritarė įstatymų projektui, kuriuo būtų įvedamos sankcijos įmonėms ir asmenims, prisidedantiems prie Rusijos dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo.
„Europos energetikos klausimai yra ir turi likti europiečių reikalu. Europoje mums reikia visų galimybių: naujų vamzdynų, kaip „Nord Stream 2“, dujų tranzito per Ukrainą ir galimybės importuoti SGD (suskystintas gamtines dujas), kad išspręstume dėl klimato kaitos ir Vokietijos planų atsisakyti anglies ir branduolinės energijos kylančius iššūkius“, – tvirtino W. Bruechele.
Rugsėjį vyks dar vienas ES, Rusijos ir Ukrainos derybų ratas, kur bus bandoma susitarti dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą sąlygų.
„Naujos JAV sankcijos gerokai padidintų šių tebevykstančių derybų naštą“, – įspėjo Vokietijos verslo atstovas.
ELTA jau skelbė, kad kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto. Tikimasi, kad galutinė „Nord Stream 2“ projekto kaina neviršys 9,5 mlrd. eurų.
Iš dviejų 1230 km ilgio gijų sudarytas dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.08.08; 09:00
