Notarų mokami vadinamieji „otkatai“ nekilnojamojo turto (NT) vystytojams ir agentams, kad būtent į juos kreiptų klientus – paplitusi praktika Lietuvoje. Notarų savivaldos institucija samdė slaptus pirkėjus ir aiškinosi, kas taip elgiasi, paskui kvietė pasiaiškinti piktnaudžiaujančius, tačiau nelegalūs susitarimai klesti.
Pasak Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, „otkatus“ mokančius notarus reikia vyti iš darbo.
„Notaro administracinė ar baudžiamoji atsakomybė – kaip valstybės tarnautojo. Tokiose veiklose galima įžvelgti korupcijos bruožų, todėl reikia sėsti kartu su atitinkamomis valstybės institucijomis, padaryti aiškų planą ir vieną kartą apsivalyti nuo žmonių, kurie savo kolegas kvailiukais laiko ir, pažeisdami kodeksą, kurį patys priėmė, diskredituoja notaro vardą“, – Eltai sakė prof. V. Nekrošius.
Nepriekaištinga notaro reputacija ir atsakomybė akcentuojama dar teisininkų studijų metais, universitete. Tačiau, prof. V. Nekrošiaus žodžiais, daliai notarų koją pakiša labai didelis noras uždirbti papildomą eurą.
„Tokiu atveju mano išvada labai paprasta – tokie žmonės negali būti notarai“, – kategoriškas teisėtyrininkas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso rengėjas bei tobulintojas.
Eltos žiniomis, metų metais veikia ta pati paprasta schema: dalis notarų susitaria su nekilnojamojo turto vystytojais ir brokeriais už tam tikrą procentą (paprastai 10-20 proc. nuo notarinio mokesčio dydžio) vesti klientus atsiskaitantiems už paslaugą „juodais pinigais“.
Pasak „Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorius Paulius Murausko, neapskaityti mokėjimai grynaisiais už paslaugas nėra teisėta veikla.
„Teisės aktai notarams kelia nepriekaištingos reputacijos ir sąžiningumo reikalavimus. Akivaizdu, kad neapskaityti mokėjimai nėra su jais suderinami“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis pabrėžė, kad Lietuvos notarų rūmai ir Notarų garbės teismas negaili pastangų kovoti su vadinamųjų „otkatų“ praktika, kai nekilnojamojo turto agentams notarai sumoka pinigų mainais už klientus nekilnojamojo turto sandoriams tvirtinti.
„Notariato įstatymas ir Notarų etikos kodeksas kelia išskirtinai aukštus reikalavimus notarams, tuo tarpu mokėjimai nekilnojamojo turto agentams gali būti vertinami vienareikšmiškai – tik kaip piktnaudžiavimas“, – Eltai teigė M. Stračkaitis, mokėjimus NT agentams vadindamas visiškai nederamais ir netoleruotinais.
Lietuvos notarų rūmai kelerius metus vykdė slapto pirkėjo programą, kurios metu, M. Stračkaičio žodžiais, išaiškėjo keli atvejai, kai notarai parodė polinkį elgtis nederamai ir tartis su klientais dėl mokesčio už notarines paslaugas sumažinimo ar dalies jo grąžinimo.
Pasak Notarų rūmų prezidento, notaras neturi teisės be teisėto pagrindo nei atleisti asmenis nuo rinkliavos sumokėjimo, nei grąžinti dalies sumokėtos rinkliavos, nes tai traktuotina kaip nesąžininga tarpusavio konkurencija, šiurkštus notaro etikos pažeidimas, sudarantis pagrindą jam taikyti drausminę atsakomybę.
Slapto pirkėjo surinkti duomenys buvo perduoti Notarų rūmų prezidiumui.
„Deja, tam, kad slapto pirkėjo surinkti duomenys galėtų tapti pagrindu drausminei atsakomybei, būtinos Notariato įstatymo pataisos ir platesni įgaliojimai Notarų rūmams tikrinti notarus. Todėl visi įtarimų šešėlin patekę notarai buvo iškviesti individualių griežtų pokalbių ir įspėti, kad būtina laikytis etikos ir drausmės reikalavimų“, – sakė M. Stračkaitis.
Pasak Eltos kalbintų NT agentų ir notarų, pabarimas rezultatų nedavė, dalis notarų toliau nesąžiningai konkuruoja mokėdami „otkatus“, ir tai – vieša paslaptis.
„Pirma problema, kad proceso dalyviai patenkinti – ir tas, kuris duoda, ir tas, kuris gauna. Antra problema, kad slapto pirkėjo nusiuntimas nieko savaime neįrodo. Remiantis tokio asmens parodymu atleidus piktnaudžiaujantį notarą iš pareigų, jį teismas grąžintų atgal. Kita vertus, reikėtų galvoti, žiūrėti, kaip tokioje situacijoje turėti aiškių įrodymų – vaizdo, garso įrašų. Visa tai padaryti nėra paprasta, bet, aišku, įmanoma bendradarbiaujant su atitinkamomis tarnybomis“, – situaciją komentavo VU Teisės fakulteto profesorius V. Nekrošius.
Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis prašo asmenų, turinčių patikimos informacijos ir liudijimų apie neteisėtus notarų mokėjimus, informuoti Lietuvos notarų rūmus.
Pagal LR notariato įstatymą, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
„Transparency International“ Lietuvos skyrius neturi duomenų, kiek plačiai yra paplitusi vadinamoji notarų „otkatų“ praktika tarp notarų.
„Visų pirma būtina suprasti, ar Lietuvos notarai ir nekilnojamojo turto brokeriai suvokia tai kaip problemą, ydingą įprotį, kurį būtina keisti. Jei taip nėra, pakeisti jų veikimą tampa daug didesniu iššūkiu, nes vien teisėsaugos dėmesys ar bausmės nepadės. Žodžiu, itin svarbu įtraukti į pokalbį notarų ir nekilnojamojo turto brokerių atstovus, suprasti, kokius sprendimus jie jau yra taikę ir kokių dar tikėtųsi“, – situaciją komentavo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovas P. Murauskas.
Pasak jo, visų pirma derėtų ieškoti šios praktikos priežasčių ir jas panaikinti, o ne vien kovoti su pasekmėmis.
ELTA primena, kad notarai savo įgaliojimus vykdo nepaisydami valstybinės valdžios bei valdymo institucijų įtakos ir paklūsta tik įstatymams.
Informacijos šaltinis – ELTA
2018.02.13; 02:45
