Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo, nacionalinio saugumo grupės vadovo Vytauto Žuko teigimu, praėjusią savaitę įvykę žvalgų mainai tarp Lietuvos, Norvegijos ir Rusijos yra patenkinantys visų šalių interesus. Vis dėlto V. Žukas atskleidžia, kad Maskva iš pradžių nesutiko tris žmones – du lietuvius ir vieną norvegą, kalinamus Rusijoje, keisti į dviejų savo piliečių, kalėjusių Lietuvoje, laisvę ir sulaikytiems skyrė neadekvačias bausmes.
„Manau, kad tai yra ir Lietuvos, ir Norvegijos sėkmė. Aišku, Norvegija buvo suinteresuota išlaisvinti savo pilietį, kuris gavo neadekvačią nuobaudą už tai, ką jis ten galbūt ir padarė Rusijos teritorijoje – ta nuobauda 14 m. buvo tikrai neadekvati todėl, kad jis ten nebuvo kažkoks rezidentas ar ilgai veikiantis žvalgas“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė V. Žukas.
Nacionalinio saugumo specialistas kartu pažymėjo, kad sėkmingu apsikeitimu žvalgais buvo suinteresuotos visos šalys.
„Ir norvegai buvo suinteresuoti, mes irgi buvome suinteresuoti. Be to, reikia pripažinti, kad ir Rusija buvo suinteresuota, kadangi labai aukšto rango pareigūnas (Nikolajus Filipčenka. – ELTA) čia buvo nuteistas“, – kalbėjo V. Žukas.
Jo teigimu, lietuvių sulaikymas Rusijoje buvo reakcija į tai, kad Lietuvoje buvo sulaikyti Kremliaus žvalgai.
„Tai buvo Rusijos reakcija. Mūsų piliečiai buvo sulaikyti vėliau nei mes sulaikėme Rusijos piliečius čia, Lietuvoje, ir įvyko teismas bei buvo įsiteisėjęs nuosprendis. Tai buvo Rusijos reakcija į tai, kas įvyko. (…) Galbūt, jei iš mūsų pusės nebūtų įvykęs tas areštas, jų pareigūnai būtų juos (lietuvių žvalgus. – ELTA) ilgiau stebėję, bet jie norėjo turėti mainams kažkokius žmones ir todėl jų reakcija buvo tokia pakankamai griežta, kad jie davė šitokius ilgus metus kalėjime, (…) nemanau, kad jie buvo adekvatūs, bet ten, kaip žinote, ne visada teismai būna objektyvūs ir ne visada teismai priima sprendimus, nepriklausomai nuo politinių valių“, – teigė V. Žukas.
G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas taip pat atskleidė, kad Maskva iš pradžių nesutiko tris žvalgus keisti į du, tačiau vėliau nuomonę pakeitė.
„Rusai iš pradžių nesutiko su tomis sąlygomis – keisti du į tris, paskui pakeitė savo nuomonę, nes buvo suinteresuoti atgauti savo aukštus žvalgybos pareigūnus ir tokiu atveju mums pavyko sėkmingai tas derybas su jais pravesti“, – pridūrė V. Žukas.
ELTA primena, kad penktadienį apsikeitus žvalgais su Rusija, į Lietuvą buvo grąžinti du piliečiai: Jevgenijus Mataitis ir Aristidas Tomašaitis, taip pat Norvegijos pilietis Frodė Bergas, kuris perduotas Norvegijos ambasados Lietuvoje žiniai. G. Nausėda dekretu suteikė malonę iki šiol Lietuvoje kalintiems N. Filipčenkai ir Sergejui Moisejenkai. Jie abu dėl šnipinėjimo buvo nuteisti 2017 metais.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.11.19; 00:30
