Sekmadienį Ženevos gyventojai balsavo už naują kontraversišką „sekuliarizmo įstatymą“, be kitų punktų, draudžiantį išrinktiems atstovams ir valstybės tarnautojams nešioti akivaizdžiai religinius simbolius, praneša AFP.
Įstatymui pritarė daugiau nei 55 proc. balsavusių šio Šveicarijos kantono gyventojų, nepaisant nuogąstavimų, kad jis gali būti diskriminuojantis, ypač musulmonių moterų atžvilgiu. Kai kurie įstatymo kritikai mano, kad jis prieštarauja Konstitucijai.
Ženevos kantone, kuris daug amžių buvo religijos laisvės ir tolerantiškumo centras, siekta pakeisti 1907 m. priimtą įstatymą.
Naujuoju teisės aktu siekiama išplėsti dialogą tarp religinių grupių ir valstybės, aiškiau apibrėžiant religinių įsitikinimų raiškos ribas viešojoje sferoje.
Įstatymo rėmėjai tvirtina, kad jis aiškiau nustatys Ženevos konstitucijoje įtvirtintus principus, apsaugojančius tikinčiųjų ir netikinčiųjų religinę laisvę.
Dešiniųjų valdomas Ženevos kantono parlamentas įstatymo projektą priėmė pernai balandį. Jam pritaria ir trys pagrindinės Ženevos religinės bendruomenės – Protestantų, Romos katalikų ir Senoji katalikų bažnyčios.
Tačiau jam priešinosi kairieji, žalieji, feministės, profsąjungos ir musulmonų grupės, surinkusios pakankamai parašų tam, kad dėl įstatymo balsuotų gyventojai.
Kritikų teigimu, tai represinis ir diskriminuojantis teisės aktas. Kai kurie jį smerkia kaip islamofobinį ir nutaikytą prieš galvos apdangalus nešiojančias musulmones moteris.
Mokytojoms Ženevoje jau ir taip draudžiama dėvėti akivaizdžiai religinę simboliką turinčius apdangalus, įskaitant hidžabus, o dabar draudimas būtų taikomas ir išrinktiems atstovams bei valstybėms tarnautojams.
Priešinantis naujajam įstatymui pateiktos dvi apeliacijos, jų priėmimas neleistų taikyti įstatymo, nepaisant sekmadienį įvykusio balsavimo rezultatų.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.11; 07:18
