Sausio 22-ąją sukanka 157-eri metai nuo 1863-1864 m. ginkluoto sukilimo pradžios. Šia proga Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje bus pristatoma nauja istorikės Aldonos Prašmantaitės publikacija „Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai“, taip pat bus surengta dviejų iki šių dienų išlikusių 1862 m. lietuviškų plakatų paroda.
Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus viešųjų ryšių specialisto Armino Šileikio, pristatomos knygos objektas – tai šiaurės Žemaitijoje 1862 m. platinti ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“.
Rusijos imperijos valdžia žemaitiškus plakatus vertino kaip antivyriausybinės veiklos apraišką. Plakatus žandarai nuimdavo, kai tik juos pastebėdavo arba gaudavo žinią apie jų pasirodymą.
Plakatų platinimo akcija truko penketą mėnesių – nuo 1862 m. kovo pradžios iki liepos antros pusės. Istorikės A. Prašmantaitės turimomis žiniomis, anuomet ant 10 bažnyčių sienų ar durų buvo išklijuota 11 plakatų.
Nuo pat pradžių dėtos pastangos išaiškinti plakatus piešusius ir juos platinusius asmenis. Istorikė paradoksu vadina tai, kad imperijos pareigūnų plakatams suteiktas daiktinio nusikalstamos veikos įkalčio statusas prisidėjo prie to, jog dalis jų išliko iki mūsų dienų.
Pristatant knygą bus surengta dviejų originalių ir iki šių dienų išsaugotų 1862 m. lietuviškų plakatų paroda.
Pirmąkart viešai bus eksponuojamas 1862 m. balandžio 8 d. ant Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios durų buvęs priklijuotas plakatas, dabar saugomas Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Antrasis – Lietuvos nacionalinio muziejaus nuolatinėje ekspozicijoje rodomas vadinamasis Šaukėnų egzempliorius.
Informacijos šaltinis – ELTA
2020.01.22; 00:30
