Stabdykime koronavirusą. Slaptai.lt
Nors situacija dėl COVID-19 viruso normalizuojasi ir kiekvieną dieną fiksuojama labai nedaug naujų užsikrėtimų atvejų, dezinformacijos ir melagingos informacijos srautas, susijęs su koronavirusu, internetinėje erdvėje neslūgsta, pabrėžia Lietuvos kariuomenės analitikai.
Nuolatinę informacinės erdvės stebėseną atliekantys Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento (SKD) analitikai per praėjusią savaitę (gegužės 8–14) fiksavo 75 informacinius incidentus, kuriais buvo siekiama piliečių akyse menkinti Lietuvos valstybę, narystę Europos Sąjungoje ir NATO, dvišalius santykius bei partnerystę su strateginėmis sąjungininkėmis, šalies žmonės buvo kurstomi dalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose, nedėvėti kaukių ir nesilaikyti karantino metu nustatytų apsisaugojimo nuo koronaviruso taisyklių.
Iš visonuo vasario 1 d. nustatytas 1151 skirtingų tipų informacinių incidentas, skleidžiamas elektroninėje aplinkoje lietuvių, rusų ir anglų kalbomis, kurie susiję su COVID-19. Lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m. dezinformacijos ir klaidinančios informacijos atvejų skaičius šiemet išaugo beveik 3 kartus. Interneto džiunglėse. Slaptai.lt
Kariuomenės analitikai atkreipia dėmesį į dezinformacijos platinimo tendencijas. Nustatyta, kad dažnai dezinformacija platinama Rusijos informaciniuose portaluose, vėliau ji išverčiama į lietuvių kalbą ir publikuojama mūsų internetinėje erdvėje. Kitas būdas – melagingos ir klaidinamos informacijos platintojai pasinaudoja populiariausiais, daugiausiai skaitytojų turinčiais, naujienų portalais komentaruose po juose publikuotuose straipsniuose skelbdami nuorodas su dezinformacija.
Taip pat pasinaudojama aukštų užsienio pareigūnų pasisakymais, imituojami ir falsifikuojami elektroniniai ir tarptautinių organizacijų vadovų laiškai, per socialines medijas skleidžiami gandai, konspiracijos teorijos, kurstomos nesankcionuotos protesto akcijos.
Pasak SKD analitikų, dezinformacijos naratyvai išlieka tie patys – toliau skleidžiamos sąmokslo teorijos, kad COVID-19 virusas neegzistuoja, juo prisidengiama 5G ryšiui įdiegti ar paskatinti masinę Žemės gyventojų vakcinaciją ar „čipavimą“, siekiama įbauginti gyventojus ir taip lengviau juos valdyti, teigiama, kad kaukių dėvėjimas sukelia kvėpavimo sutrikimus, taip pat kita, realių faktų neatitinkanti, informacija. Internete. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos žmonės nuteikinėjami prieš šalies institucijų pastangas normalizuoti situaciją, narystę ES ir NATO, teigiama, kad šios organizacijos stokoja vienybės ir solidarumo, yra praradusios savo paskirtį ir jų egzistavimas yra beprasmis.
Kariuomenės atstovai įspėja visuomenę, kad būtina ir toliau išlikti budriems, laikytis tam tikros informacinės higienos, atidžiai vertinti informaciją internetinėje erdvėje, jos ieškoti ir faktus tikrinti keliuose šaltiniuose, vadovautis patikimose svetainėse publikuotais straipsniais.
Vienybė. Slaptai.lt nuotr. Vis dažniau demonstruojama Rusijos ir Kinijos pagalba šalims kovoje su koronavirusu yra tik dar vienas politinis įrankis savo įtakai pasaulyje plėsti, teigia ekspertai. Anot jų, Vakarams ir Lietuvai didžiausią grėsmę keliančios valstybės – Rusija ir Kinija – gali pasinaudoti viruso krize norėdamos dar labiau susilpninti Vakarus. Todėl, pasak ekspertų, reikėtų į šių valstybių humanitarinę pagalbą žiūrėti itin atsargiai.
Politologai taip pat pabrėžia, kad didesnio solidarumo tarp ES valstybių krizinėje situacijoje kol kas taip pat nematyti. Nuo koronaviruso šiuo metu labiausiai nukentėjusi Italija jaučia didelę ES solidarumo stoką. Jei tai pradės įžvelgti ir kitos ES narės, teigia jie, euroskepticizmas Europoje gali sustiprėti dar labiau.
M. Laurinavičius: Kinijos humanitarinė pagalba Lietuvai – Trojos arklys
Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Kinijos humanitarinė pagalba Europos šalims yra tik įrankis savo galiai sustiprinti. Pasak M. Laurinavičius, Kinija humanitarinę pagalbą teikia dvišalių susitarimų su kitų šalių vyriausybėmis pagrindu, o ne per tarptautines organizacijas ir fondus.
„Lietuvai suteikta Kinijos humanitarinė pagalba yra akivaizdus politinis Trojos arklys. Tie, kurie tyrinėja Kinijos humanitarinės pagalbos politiką, vieningai sutaria, kad Kinija pasirenka humanitarinę pagalbą suteikti tik šalims, atsirinktoms griežtai pagal jos interesus. Ji iš esmės niekados neteikia humanitarinės pagalbos per tarptautines organizacijas. Tai yra pakankamai įprasta kitiems donorams. Kinija visuomet tai daro dvišaliu pagrindu. Būtent dėl to, kad galėtų daryti konkrečią įtaką konkrečiai šaliai“, – Eltai sakė M. Laurinavičius.
Ekspertas pabrėžia, kad Kinija domisi Lietuva dėl Klaipėdos uosto bei 5G ryšio plėtros.
„Lietuvoje Kinijos interesai yra labai akivaizdūs. Galbūt jų yra ir daugiau. Mes esame ES ir NATO nariai – vien dėl to mes Kinijai esame įdomūs. Yra du akivaizdūs interesai, tai yra Klaipėdos uostas ir „Huawei“ 5G ryšio plėtra. Tai abu šie Kinijos interesai kelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Bendrovė „Huawei“, teikianti technologijas 5G ryšiui, turi galimybę per duomenis šnipinėti (…) Amerikiečiai atviru tekstu pasakė, kad jeigu Lietuvoje bus „Huawei“ pagrindu plėtojamas 5 G ryšys, JAV karių mes čia neturėsime niekados. Tai nėra prekybinis šantažas, amerikiečiai paprasčiausiai tai laiko grėsme savo karių saugumui. Jeigu nenorime JAV karių Lietuvoje, tai galime plėtoti 5G ryšį „Huawei“ technologiniu pagrindu“, – sakė M. Laurinavičius. Marius Laurinavičius. Slaptai.lt nuotr.
M. Laurinavičius atkreipia dėmesį, kad Lietuva vienintelė iš Baltijos valstybių gavo humanitarinę pagalbą iš Kinijos.
„Bendrai kalbant, šie du Kinijos interesai (Klaipėdos uostas ir 5G – ELTA) visiškai prieštarauja Lietuvos nacionaliniam saugumui. Kartu, mano vertinimu, tai ir yra priežastis, kodėl mes humanitarinės pagalbos iš Kinijos apskritai sulaukėme. Pasižiūrėkime, ar kažką panašaus yra gavusi Latvija ir Estija? Tokio dalyko neradau. Iš Baltijos valstybių vienintelė Lietuva gavo humanitarinę pagalbą, nors Estijoje ligos rodikliai yra gerokai didesni nei Lietuvos“, – teigė jis.
L. Kojala: koronavirusas gali būti lūžio taškas varžybose tarp JAV ir Kinijos įtakos pasaulyje
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigia, kad koronaviruso krizės kontekste galima matyti didėjantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje.
„Platesniame kontekste mes matome stipriai augantį Kinijos vaidmenį globaliame pasaulyje. Yra teigiančių bei svarstančių, kad šitas koronaviruso įvykis yra lūžio taškas, kai JAV lyderystė tarsi baigiasi ir Kinijos tarsi prasideda. Aš pats taip nedramatizuočiau, bet vėlgi tai tiesiogiai susiję su Lietuvos saugumu, garantijomis iš Vakarų, ir tai galėtų turėti ilgalaikių pasekmių Lietuvos vykdomai politikai“, – Eltai teigė L. Kojala.
Ekspertas taip pat pritaria ir M. Laurinavičiaus minčiai, kad Kinijos humanitarinė pagalba turi ir kitų siekių.
„Yra dvi pusės. Viena vertus, be abejo, tai yra pagalba ir jos labai reikia. Nesvarbu, kas ją teikia, bet problema globali ir turime padėti labiausiai pažeidžiamoms valstybėms. Galiausiai, jei jos neišsivaduos iš problemų, pasekmes jaus visi. Kita vertus, natūralu, kad tai yra ir Kinijos politika ir ji bando užimti JAV vietą, parodyti savo pozityviąją pusę. Turbūt ji nori užsitikrinti ateityje didesnį praėjimą tokiems projektams kaip 5G, kurie šiuo metu visiškai dingę iš akiračio, bet netrukus sugrįš į politinę darbotvarkęi“, – sakė jis.
ES solidarumas kybo ant plauko
RESC direktorius L. Kojala atkreipia dėmesį, kad kol kas ES vieningo solidarumo dėl krizės nematyti. Pasak jo, tuo, kad valstybės problemas spręsti imasi vienos, gali pasinaudoti tiek Kinija, tiek Rusija.
„Problema yra globali ir nė viena valstybė negali nuo jos pabėgti. Nėra taip, kad virusas paisytų sienų ar kažkokių aljansų. Be abejo, reikia matyti tam tikras tendencijas, kurios gali būti negatyvios. Viena jų nekvestionuojamas europietiškas solidarumas. ES valstybės, kurios kartu yra ir NATO narės, tarsi yra pirmiausia suinteresuotos ginti savo prioritetus, o ne prisidėti prie bendrijos problemų sprendimo, net prie labiausiai pažeistų šalių sprendimo. Natūralu, kad tai naudinga tendencija toms valstybėms, kurios nebuvo patenkintos apskritai Vakarų susivienijimu“ , – teigė jis.
L. Kojala primena neseniai vykusios apklausos rezultatus Italijoje, kurie parodė, kad daugelis žmonių nusivylę ES pastangomis kovoje su koronavirusu. Linas Kojala. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
„ES daro tai, ką gali kovoje su koronavirusu, deja, jos ribota institucinė galia šioje srityje. Apsaugos sistemos yra nacionalinis valstybių reikalas ir ES turi mažiau įrankių tam spręsti. Bet akivaizdu, kad Italija daugiau nei 88 proc. apklaustųjų sakė maną, kad ES jiems nepadeda. Taip pat padaugėjo teigiančiųjų, kad ES yra nenaudinga. Tad akivaizdu, kad pažeista šalis mato solidarumo stoką. Jei tai būtų ir kitose šalyse, natūralu, kad euroskepticizmas galėtų sustiprėti. Bet vėlgi ES kažką gi ir daro, pavyzdžiui, juk Italija sulaukė medicinos pagalbos ir iš Prancūzijos, ir iš Vokietijos“, – sakė jis.
Po krizės ES gali tapti dar stipresnė
M. Laurinavičius primena, kad iki šiol iš visų buvusių pasaulinių krizių ES išbrisdavo tik stipresnė ir solidaresnė. Anot jo, ilgalaikėje perspektyvoje ES valstybės vėl solidarizuosis.
„Dabar trinčių gali įvykti ir jos vyko tarp Lietuvos ir Lenkijos, tokio pobūdžio trinčių tikrai gali būti ir tarp kitų valstybių, ir jos pakankamai lengvai prognozuojamos. Taip pat Italijos nepasitenkinimas, kad ES nesuskubo laiku padėti. Nors tai, noriu pabrėžti, dezinformacija, kad ES nepadeda Italijai. ES padeda Italijai. Amerikiečiai jau padeda Italijai. Vien tai, kad laiku ES nesugebėjo padėti ir sukelia kažkokią italų reakciją. (…) Mes tokios pasaulinės krizės dar nesame matę. Bet yra tokia taisyklė, kad iš kiekvienos krizės ES išeina tik sustiprėjusi. O tai, kas vyksta dabar, akivaizdu, kad tokių krizių atveju, vienos valstybės susitvarkyti nelabai gali. Kaip tik, netgi tos valstybės, kurios manė, kad vis dėlto gali susitvarkyti vienos, jos vis tiek galiausiai pamatys, kad tarptautinis ir sąjunginis ryšys būtinas norint įveikti krizę“, – teigė M. Laurinavičius.
Rusija naudojasi kiekviena krize
M. Laurinavičius pažymi, kad koronaviruso krizė naudinga Rusijos tikslams dar labiau skaldyti Vakarų vienybę. Ekspertas pažymi, kad Rusija naudojasi visomis krizėmis, nepaisant to, ar pati krizė susijusi su ja.
„Ši krizė – kaip ir dar viena proga Rusijos strategijoje. Nes Rusija naudojasi kiekviena krize ir priešininko silpnumu. Akivaizdu, kad Vakarai yra susilpnėję, nes jų visas dėmesys yra viruso krizei. Bet kokį silpnumą Rusija išnaudoja savo puolimui. Tas puolimas šiuo metu vyksta informacinėje erdvėje. Labai milžiniška dezinformacijos kampanija, ką oficialiai paskelbė ir JAV, ES, ir tai viskas akivaizdu. Lietuva taip pat yra bendros dezinformacijos dalis. Kas įvyko su suklastotu Krašto apsaugos ministerijos laišku partijoms, kad neva mes laukiame JAV karių ir pandemija mums nerūpi? Čia vienas iš pavyzdžių. Tų pavydžių yra ir daugiau, tokiu būdu Rusija bando Vakarus ir Lietuvą susilpninti“ , – teigė M. Laurinavičius. Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
Pasak L. Kojalos, Rusijos pagalba Italijai yra noras dar labiau sustiprinti Italijos abejones dėl ES solidarumo.
„Rusija, kuri, natūralu, norėtų matyti Vakarus susiskaldžiusius, dabar padeda Italijai. Kita vertus, mato, kad ES tokio pat pagalbos vaidmens neatlieka, vadinasi, bendrija silpnėja. Ir dėl to Kremlius visiškai nenuogąstauja“ , – sakė L. Kojala.
Į politologų komentarus sureagavo „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse
Eltai paskelbus šį komentarą, „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky`is Chenas pabrėžia, kad „Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Kinijos žvalgyba
„Huawei“ nepritaria 5G ir kibernetinio saugumo klausimo politizavimui. Juo labiau šių klausimų gretinimui su esama pandemine situacija. Šiuos abu dalykus sieja tik tai, kad jie yra globalios pasaulio problemos, o ne kažkurių konkrečių šalių. Lietuvoje „Huawei“ bendradarbiauja su klientais ir partneriais, kad užtikrintų tinklų stabilumą, kuris šiuo laikotarpiu yra labai svarbus. Be to, kaip atsakinga bendrovė, „Huawei“ bendradarbiauja su vietos bendruomenėmis, kad kartu kovotų prieš COVID-19, todėl reaguojame į bendruomenių, kurioms skubiai reikia tokių daiktų, kaip kaukės, pagalbos kvietimus“, – Eltai atsiųstame komentare teigia R. Chenas.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo pareiškė, kad Kinijos valdančioji Komunistų partija yra „esminė mūsų laikų grėsmė“, kuri kelia iššūkį Vakarų principams.
„Kinijos komunistų partija yra esminė mūsų laikų grėsmė“, – bendroje spaudos konferencijoje su Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretoriumi Dominicu Raabu pareiškė aukščiausio rango Vašingtono diplomatas.
Pasak M. Pompeo, Vakarų sąjungininkai turi „užtikrinti, kad kitą šimtmetį didžiausią įtaką darytų Vakarų demokratiniai principai“.
M. Pompeo komentarus išsakė tuo metu, kai Vašingtonas spaudžia JK ir kitas Europos šalis neleisti Kinijos telekomunikacijų milžinei „Huawei“ tiekti įrangos šalių naujos kartos 5G ryšio tinklams diegti.
Jungtinė Karalystė antradienį nutarė leisti „Huawei“ tiekti įrangą nepagrindinėms 5G tinklo dalims, kuriose nėra perduodami jautrūs asmens duomenys.
JK taip pat apribojo „Huawei“ tenkančią rinkos dalį – bendrovė galės užimti tik 35 proc. rinkos. Žadama ateityje rinkos dalį dar labiau mažinti.
Briuselis trečiadienį ėmėsi panašių veiksmų ES valstybėse narėse.
JAV pareigūnai anksčiau įspėjo, kad Vašingtonas dėl saugumo sumetimų gali nutraukti dalijimąsi žvalgybine informacija su Londonu, jei JK ryšio tinkluose bus „Huawei“ įrangos.
Vis dėlto ketvirtadienį M. Pompeo, regis, atsisakė tokios retorikos.
JAV–JK žvalgybinės informacijos dalijimosi „ryšiai yra gilūs, tvirti, jie išliks“, sakė M. Pompeo.
Jis pridūrė esąs „tikras, kad, kart judant pirmyn, bus užtikrintas naujos kartos technologijų saugumas“.
Jungtinių Valstijų pareigūnai vyksta į daugelį Europos šalių įspėti apie saugumo grėsmes, kurias kelia Kinijos telekomunikacijų milžinas „Huawei“, teigia JAV diplomatas, atsisakęs atskleisti savo pavardę.
Vašingtonas „Huawei“ klausimą laiko itin skubiu, nes Europos Sąjungos šalys kaip tik dabar ruošiasi diegti 5G mobilųjį ryšį, kuris leis susijungti nedelsiant, suteiks galimybę perduoti didžiulius kiekius duomenų ir padės pamatus ateities technologijoms.
„Raginame kolegas neskubėti galvą pametus ir nepasirašinėti sandorių su nepatikimais tiekėjais iš trečiųjų šalių, kaip Kinija“, – Briuselyje perspėjo JAV Valstybės departamento pareigūnas.
Pareigūnas tikino, kad jis susitiks su ES, Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos atstovais, o jo kolegos iš Valstybės departamento keliaus į Ispaniją ir kitas ES šalis, kur pristatys Jungtinių Valstijų nerimą dėl „Huawei“.
„Bendradarbiavimas su nepatikimais tiekėjais, kaip „Huawei“ ar ZTE, turės neigiamų pasekmių jūsų nacionaliniam saugumui“, – ES šalis įspėjo diplomatas. Pasak jo, „Huawei“ ir kitos Kinijos įmonės gali daryti žalą intelektinės nuosavybės apsaugai, privatumui ir žmogaus teisių apsaugai.
JAV atstovo teigimu, Vašingtonas mano turįs įspėti Europą, kurios stiprus aljansas su Jungtinėmis Valstijomis „padidina nacionalinio saugumo svarbą iš JAV perspektyvos“.
Gruodį Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas iš Estijos Andrus Ansipas taip pat įspėjo dėl „Huawei“ ir ZTE keliamos grėsmės, kurios, pagal 2017 m. Kinijos kibernetinio saugumo įstatymą, privalo bendradarbiauti su Pekino žvalgybos tarnybomis.
Kalbėdamas antradienį, A. Ansipas tikino, kad Komisijos vaidmuo šioje srityje yra labai ribotas.
„Nacionaliniu saugumu turi rūpintis pačios valstybės narės“, – sakė buvęs Estijos premjeras, pridurdamas: „Jei valstybės narės prašys EK bendradarbiauti, imtis vieningų sprendimų, tada Komisija to ir imsis. Istoriškai EK visada taip elgėsi“.
„Huawei“ atkakliai neigia, kad įmonės įranga gali būti naudojama šnipinėjimui, nes ant kortos pastatyta itin daug.
Ekspertų teigimu, Švedijos „Ericsson“ – viena iš didžiojo telekomunikacijų trejeto kartu su „Nokia“ ir „Huawei“ – nuo Kinijos milžino atsilieka nuo 6 mėn. iki metų, atsižvelgiant į 5G mobiliojo ryšio įrangos kokybę. Pasak ekspertų, Suomijos „Nokia“ įrangos kokybė yra dar žemesnė.
Keli mobiliojo ryšio operatoriai, kaip „Bouygues Telecom“ ir SFR, Prancūzijoje jau pradėjo bandyti „Huawei“ įrangą 5G mobiliajam ryšiui diegti. Tuo tarpu „Deutsche Telekom“, „Bloomberg“ duomenimis, įspėjo, kad Europa 5G ryšio srityje gali atsilikti nuo Kinijos ir Jungtinių Valstijų net 2 metais, jei šalys nebenaudos „Huawei“ įrangos.
JAV diplomatas atmetė prielaidas, kad naudos iš „Huawei“ draudimo gaus Jungtinės Valstijos. Pasak jo, Vašingtonas įspėja dėl „Huawei“ dėl saugumo, o ne komercinių sumetimų. „Ericsson“, „Nokia“ ir „Samsung“, o ne JAV bendrovės, gautų naudos uždraudus „Huawei“ Europoje, tikina Jungtinių Valstijų atstovas.
Tuo tarpu Europos Komisijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP tikino, kad ES neplanuoja įvesti papildomo reguliavimo „Huawei“ klausimu.
„Turime ES viešųjų pirkimų taisykles, turime investicijų patikros siūlymus Europos interesams apsaugoti“, – sakė EK atstovas. Jo teigimu, pagal dabar galiojančias viešųjų pirkimų taisykles, institucijos gali atmesti „neproporcingai žemos kainos“ siūlymus. Taip pat ES valstybės, bendradarbiaudamos su trečiosiomis šalimis, gali imtis įvairių priemonių, užtikrinančių nacionalinio saugumo apsaugą.
ES valstybės narės gali blokuoti įmonių karinės įrangos sandorius su trečiosiomis šalimis ir su saugumu ar įslaptinta informacija susijusius pirkimus.
Vizito Tokijuje metu Vokietijos kanclerė Angela Merkel tikino, kad Vokietijoje vyksta „didžiulės diskusijos“ dėl „Huawei“ įrangos naudojimo. Kol kas Vokietija veikia atsargiai, o šalies informacinių technologijų priežiūros tarnybos tikina neturinčios įrodymų, kad „Huawei“ gali naudoti savo įrenginius šnipinėjimui Pekino naudai.
Tuo tarpu Briuselyje A. Ansipas įspėjo: „Jei pernelyg ilgai lauksime tvirtų įrodymų, gali būti per vėlu“.
