Atvykęs į Ameriką, Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius, kaip tikrų tikriausias amerikietis, plačiai “amerikoniškai” šypsodamasis, optimistiškai kalbėjo apie Lietuvos sporto ir ekonomikos laimėjimus, sakė, kad Lietuvoje viskas labai gerai, jokios krizės nėra – ji sutramdyta ir t.t. Manau, be reikalo kai kurie tautiečiai dėl to aštriai kritikuoja A.Kubilių, esą, jo šnekos neatitinka tikrovės, esą, jis kalbėjo ne apie realią Lietuvą, o apie kažkokią pasakų šalį “Lithuania”.
Buvau girdėjęs, kad “visų laikų geriausias lietuvių krepšininkas” (taip mūsuose dažnai parašoma ir pasakoma) Arvygas Sabonis … drėbė ir drėbtelėjo. Žmogus, be abejo, norėjo atkreipti į save dėmesį. Gal dėl to, kad to dėmesio jo asmeniui pastaruoju metu ne tiek jau daug? Kaip reaguos visuomenė? Ar reaguos? Kaip geriau – reaguoti ar apsimesti, kad negirdėjai, kad nieko neįvyko?
Lietuvos visuomenei “vienodai rodo”. Lietuvos visuomenė ne tokių kalbų apie Lietuvą yra prisiklausiusi ir pati prišnekėjusi. Ji tyli. Pasak Herbačiausko, juk pasitaiko, kad padorioj kompanijos kas nors ima ir …susibezda. Negi dėl to imsi jį pirštais badyti! Elgiesi tarsi nieko neįvyko.
Lietuva nenumaldomai artėja prie savo valstybės atkūrimo 20-mečio. Nors ir mėgstama pasigirti naryste ekonominėse ar militarinėse Vakarų organizacijose, džiaugsmo kol kas nėra daug. Savo kuklų atkurto valstybingumo jubiliejų valstybė sutinka krečiama daugelio skaudžių ligų.
Vis mėgstame pakalbėti apie ekonomines problemas. Bet tiek jau to – kad ir ką sakytų sovietmečio besiilgintys pensininkai, Lietuvoje pragyvenimo lygis šiandien aukštesnis nei daugelyje buvusios SSRS respublikų. Tačiau žymiai rečiau kalbama apie moralinę krizę, baigiančią sugraužti valstybės kūną. Ir nors daugelis nusivylimą ir masinę emigraciją sieja kaip tik su krize ir nedarbu, tačiau yra ir dar vienas svarbus faktorius – socialinio teisingumo stoka.
Continue reading „Jei jau psichologiškai palūžo Arvydas Sabonis, tai – tikrai blogas ženklas”
