Automobiliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiryžo pritarti Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, numatančioms už aplinkos teršimą transporto priemonės konfiskavimą.
Už tokią kodekso pataisą, kurią antradienį Seimui pateikė Seimo narė Aistė Gedvilienė, po pateikimo balsavo 34 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 39 Seimo nariai.
Projektas galutinai nebuvo „palaidotas“, bet grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Pasak A. Gedvilienės, projekto rengimą paskatino tai, kad gamtoje vis dar yra gausiai šiukšlinama, į miškus, palaukes, kitas nuošalesnes vietas vežamos statybinės, buitinės atliekos, padangos ir kitos šiukšlės bei teršalai. Šiukšlės. Slaptai.lt nuotr.
Todėl, siekiant sugriežtinti atsakomybę už šiuos nusižengimus ir drausminti pažeidėjus, buvo siūloma Administracinių nusižengimų kodekse numatyti administracinio nusižengimo padarymo įrankių, transporto priemonių, kuriomis atliekos ar teršalai buvo vežami, kuriais atliekos ar teršalai buvo iškraunami, bei kitų administracinio nusižengimo priemonių konfiskavimą.
Šiuo metu kodekse yra numatomos baudos už atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymą, tačiau administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas nėra numatytas.
Seimas imasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisų, numatančių atsakomybę už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Antradienį šios Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Vytauto Bako pristatytos pataisos sulaukė pritarimo po pateikimo, už jas balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 12, susilaikė 29 parlamentarai. Jas toliau planuojama svarstyti Seime gegužės viduryje.
Pasak V. Bako, tokios kodekso pataisos reikalingos, norint spręsti problemą dėl liudyti į tyrimo komisijas neatvykstančių asmenų.
Tuo tarpu konservatorius Arvydas Anušauskas pasisakė prieš siūlomą teisinį reguliavimą, nes, jo nuomone, laikinųjų tyrimo komisijų institutas devalvuotas, tai esą laiko užmušinėjimo komisijos, dažnai sprendžiančios nereikšmingus klausimus.
Už Seimo laikinosios tyrimo komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą siūloma bausti asmenis nuo 150 iki 600 eurų ir juridinių asmenų vadovus ar kitus atsakingus asmenis – nuo 300 iki 900 eurų.
Tokių baudų, pagal projektą, galima susilaukti už nepateikimą Seimo laikinosios tyrimo komisijos reikalavimu dokumentų, duomenų, informacijos, žinių ar kitos medžiagos arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą pateikti paaiškinimą, vengimą atvykti į komisijos posėdį ar kito teisėto komisijos reikalavimo nevykdymą.
Pagal siūlomą projektą, už tokį administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai, bauda asmenims siektų nuo 550 iki 900 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 850 iki 5000 eurų.
Kodekso pataisas dar pernai įregistravo įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai Vytautas Bakas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Audrys Šimas, Michalas Mackevičius, Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė.
Šiuo metu galiojančiame kodekse nėra aiškiai reglamentuota administracinė atsakomybė už komisijos teisėtų reikalavimų nevykdymą.
Kovo 6 d. į galimą neteisėtą įtaką ir poveikį Lietuvos politikams tiriančios Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdį neatvyko Karalienės Mortos mokyklos direktorė Austėja Landsbergienė. Tyrimo komisijai vadovaujanti Agnė Širinskienė apgailestavo, kad A. Landsbergienė nebendradarbiauja su komisija.
