Japonija negali toliau diegti brangios JAV raketų gynybos sistemos „Aegis Ashore“, pareiškė šalies premjeras Shinzo Abe, paremdamas sprendimą sustabdyti prieštaringai vertinamos sistemos dislokavimą.
Pirmadienį netikėtai Japonijos gynybos ministras Taro Kono pareiškė, kad „Aegis Ashore“ sistemos dislokavimas bus sustabdytas dėl padidėjusių išlaidų.
„Aegis Ashore“ dislokavimo programa Japonijai per 30 metų turėjo kainuoti 4,2 mlrd. dolerių, tačiau dabar programa gali būti visai nutraukta.
Vyriausybė anksčiau gyventojams žadėjo, kad numuštų raketų dalys nenukris ant gyvenamųjų kvartalų, netoli kurių yra dislokuotos „Aegis Ashore“ sistemos. Tačiau T. Kono pažymėjo, kad tokiam pažadui įvykdyti reikėtų brangių sistemos patobulinimų.
„Kadangi pasikeitė padėtis, kurią mes paaiškinome vietos gyventojams, negalime judėti toliau. Toks mūsų sprendimas“, – žurnalistams sakė Sh. Abe.
Tačiau, pabrėžė premjeras, Vyriausybė yra pasirengusi svarstyti alternatyvas.
„Mūsų šalies gynyboje negali būti skylės. Norime surengti diskusijas dėl būtiniausių priemonių“, – teigė Sh. Abe.
Japonijos jūrų savigynos pajėgos išlydimos į kelionę.
Japonijos gynybos finansavimas kitais fiskaliniais metais šoktels iki rekordinių 47 mlrd. dolerių aukštumų, Tokijui stiprinant gynybos raketų sistemas ir įsigyjant nesusekamus naikintuvus, turinčius konkuruoti su Kinija.
Gynybos finansavimas buvo dalis 912 mlrd. dolerių siekiančio nacionalinio kitų fiskalinių metų, prasidėsiančių 2019 m. balandį, biudžeto, kurį patvirtino premjero Shinzo Abės Vyriausybė, nusprendusi atidėti 5,26 trln. jenų (47 mlrd. dolerių) gynybai. Tai yra jau penkti metai, kai gynybos finansavimas yra didinamas, pranešė Gynybos ministerijos pareigūnai.
Gynybos finansavimas padengs naujų Jungtinių Valstijų raketų neutralizavimo sistemų „Aegis Ashore“ įrengimo kaštus, tikino pareigūnai. 2019 fiskalinių metų biudžete taip pat numatytos lėšos šešiems F-35A radarų nesusekamiems naikintuvams įsigyti. Taip pat Japonija pagamins pirmuosius lėktuvnešius nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pagal iki 2024 m. kovo truksiančią programą, Japonija patobulins du jau turimus sraigtasparnius nešančius laivus, kurie po atliktų darbų galės priimti ir lėktuvus.
Sh. Abės vyriausybė teigia, kad gynybos finansavimo didinimas yra neišvengiamas, atsižvelgiant į augančius gynybos iššūkius regione, tarp jų įtampą santykiuose su Šiaurės Korėja ir Kinijos kariuomenės augimą.
Tačiau šis sprendimas įžiebė kritikos laviną. Kritikai tikina, kad Tokijas tolsta nuo įsipareigojimo laikyti išskirtinai gynybos funkcijas atliekančią kariuomenę, kaip nustatyta po Antrojo pasaulinio karo priimtoje Japonijos konstitucijoje.
Praeitais metais Kinija pristatė pirmąjį šalies viduje pagamintą lėktuvnešį, kuris turėtų padėti valstybei įtvirtinti dominavimą Pietų Kinijos jūroje. Pirmasis Pekino lėktuvnešis „Liaoning“ yra senas sovietinis laivas, pagamintas beveik prieš 30 metų, tuo metu vadintas „Riga“. Kinija šį lėktuvnešį personalo mokymų tikslais iš Ukrainos užsisakė 2012 m.
Naujoji Japonijos gynybos programa paskelbta po to, kai šalies pareigūnai, spaudžiant Donaldui Trumpui, pažadėjo įsigyti daugiau Jungtinių Valstijų karinės įrangos.
„Augantis Japonijos gynybos finansavimas yra tiesioginis atsakas į Kinijos karinę grėsmę“, – sakė tarptautinės politikos ir regioninio saugumo profesorius Tokijo J. F. Oberlino universitete Akira Kato.
„Padidėjusios išlaidos taip pat leis Japonijai įsigyti daugiau JAV ginkluotės, taip išvengiant prekybos karo su Vašingtonu“, – agentūrai AFP sakė A. Kato, pridurdamas, kad Tokijo gynybos biudžetas ateityje turėtų augti.
