Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Beveik 20 tūkstančių eksponatų per 30 metų sukaupė 1990-ųjų vasarį įsteigtas, šiuo metu Kultūros ministerijai priklausantis Lietuvos aviacijos muziejus, iš pradžių vadintas Technikos muziejumi.
Neatsitiktinai jis įkurdintas Kaune, Aleksote nuo 1915 metų veikiančio S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo teritorijoje.
Pasak muziejaus atstovų, jo ekspozicijų plotas siekia 4700 kvadratinių metrų.
Didelių gabaritų orlaiviai bei Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos technika eksponuojama 2 ha ploto atviroje lauko aikštelėje. Nuo 1991-ųjų legendinių Lietuvos lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimtosios sodybos Žemaitijoje yra tapusios Lietuvos aviacijos muziejaus padaliniais, papildytais Žemaitijos etnografiniais eksponatais.
ELTA yra skelbusi, kad populiariausias Lietuvos aviacijos muziejaus eksponatas – skraidymams tinkanti natūralaus dydžio legendinės „Lituanicos“ kopija. Muziejaus pasididžiavimas yra ir lietuviški Lietuvoje naudoti sklandytuvai, tarp kurių išsiskiria Broniaus Oškinio sklandytuvų kolekcija. Lankytojai šiame muziejuje gali apžiūrėti Lietuvoje naudotus sportinius lėktuvus, Lietuvos ir Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvus, sraigtasparnius, aviacinių variklių kolekciją, lėktuvų modelius, akrobatinį lėktuvą JAK-50. Galima pasėdėti lėktuvo An-2 ir sraigtasparnio Mi -8 treniruoklių kabinose.
Muziejuje įrengta simbolinė S.Dariaus ir S.Girėno kripta, Lietuvos karo aviacijos vado Antano Gustaičio atminimo kambarys. Muziejus yra aviacijos istorijos tyrimų koordinacinis centras Lietuvoje. Jis turi ir leidybos centrą. Šalia muziejaus pastatytame Aviatorių memoriale minimi istoriniai įvykiai, pagerbiamas Lietuvos aviatorių atminimas. Sklandytuvas sostinės centre. Vytauto Visocko nuotr.
Rugsėjo 11-osios vakarą Lietuvos aviacijos muziejuje vyks 30-mečio šventė „30 dangaus atspalvių“. Renginio programoje numatytas Kauno aeroklubo sveikinimas iš oro – Algimanto Žentelio ir Eugenijaus Raubicko akrobatinio pilotažo pasirodymas, tris kartus pasaulio čempiono Donato Paužuolio pasirodymas su RC aviamodeliu bei ANBO eskadrilės ir svečių atvykimas orlaiviais.
Šventės dalyviai stebės ir šokio teatro „Aura“ spektaklį, retro džiazo/svingo trio „The Ditties“ koncertą po lėktuvo sparnu. Numatytas ir naktinio dangaus tyrinėjimas su astrofiziku Aidu Sadausku. Šventėje veiks Jungtinė Fotografijos muziejaus ir Karališkųjų oro pajėgų paroda „Dekoduoti RAF“, Lietuvos aviacijos muziejaus veiklą pristatantis infografikas. Taip pat – paroda „Skrydis. Nuo Algio iki Aleksandro“, Algio Griškevičiaus fotografijos bei kitos parodos.
Bistrampolio aereodrome. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
Įprastai Panevėžio pašonėje esantis Bistrampolio dvaras gegužės mėnesį alsuodavo šventinėmis nuotaikomis – kasmet tuo pačiu metu istoriniame dvare vyksta tradicija tapęs festivalis. Ir nors šįmet visuotinis karantinas kiek pakoregavo planus, laužyti tradicijų organizatoriai neketina – kviečia XVIII festivalį sutikti kino bei muzikos švente dvaro aerodrome, po atviru dangumi.
Jau gegužės 8-10 dienomis dvaro aerodromas taps kino bei muzikos sale po atviru dangumi, sako organizatoriai. Per savaitgalį bus parodyta net 13 kino filmų, kasdien lankytojams skambės ir projekto „Lietuvos balsas“ laureato Lauryno Sičiūno atliekamos lietuviškos dainos.
Dvaro valdytojas, kunigas Rimantas Gudelis pasakoja, kad vieną kino seansą mobiliame, ant sunkvežimio įmontuotame ekrane, galės stebėti apie 60-80 automobilių. Iš viso aerodrome vienu metu gali tilpti arti keturių šimtų mašinų. Norintiems mėgautis kokybišku garsu lankytojams prireiks tik susireguliuoti radijo bangas, o muzikinių pasirodymų metu akis nukreipti į skrydžių valdymo balkoną.
Šių metų festivalį lydi romėnų filosofo Cicerono žodžiai: „Historia est magistra vitae“ (liet. Istorija yra gyvenimo mokytoja). Todėl didžiausias dėmesys bus skirtas istoriniams filmams, sakoma Bistrampolio dvaro pranešime.
Jau kurį laiką Bistrampolio dvaras bendradarbiauja su žymiu lenkų režisieriumi, dvaro statytojo Karolio Bistramo provaikaičiu Tadeušu Bistramu, sukūrusiu ne vieną istorinį filmą. Festivalio metu bus parodyti du šio režisieriaus ir Bistrampolio dvaro bendros kūrybos filmai.
Pirmasis, 2016 metais sukurtas dokumentinis filmas „Lietuviški „Tvano“ keliai“, menantis 1655 metų įvykius, kada Lietuva buvo okupuota švedų ir rusų, o mūsų krašto Laudos bajorai sukilo, vedė pirmuosius būrius, kurie ir pradėjo LDK išvadavimą. Šis filmas sukurtas pagal lenkų rašytojo Henriko Senkevičiaus romaną „Tvanas“. Būtent Bistrampolio dvare H. Senkevičius rašė šį vieną iš garsiausių savo kūrinių. Bistrampolio dvaras. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
Pastarasis filmas iki šiol dar nebuvo pasiekęs plačiosios auditorijos, tad festivalio lankytojams bus suteikta išskirtinė proga jį pamatyti drive-in seansų metu.
Antrasis režisieriaus darbas – praėjusiais metais sukurtas dokumentinis filmas „Paberžė – nepaklusniųjų lizdas“. Jame pasakojama apie du nestandartinius dvasininkus – Antaną Mackevičių ir Tėvą Stanislovą, – kurie įėjo tiek į lietuvių, tiek į lenkų istorijos puslapius.
Neatsitiktinai vienu iš festivalio filmų pasirinktas ir skausmingą lietuvių istoriją menantis ,,Tarp pilkų debesų“. Kunigas R. Gudelis jau šešerius metus kartu su bendraminčiais tvarko lietuvių tremtinių kapus Sibire: Irkutsko, Novosibirsko, Buriatijos srityse.
Kol didžioji dalis kultūros įstaigų ar turistinių objektų karantino metu išgyvena tikrą stagnaciją, Bistrampolio dvaras išlieka veiksnus – rengia drive-in ir fly-in mišias, jas transliuoja socialinėje erdvėje.
Kunigas sako žinojęs, jog didžioji dalis jo parapijiečių, nors ir yra vyresnio amžiaus, naudojasi kompiuteriu, socialiniais tinklais, todėl netrukus mišias jis ėmęs transliuoti socialinėje erdvėje. Bistrampolis. Bistrampolio dvaro archyvo nuotr.
„Buriatijos lietuviai rašo, jog dėl karantino taip pat negali lankytis bažnyčioje, todėl Bistrampolio aerodrome laikomos mišios – vienintelės, kurias jie stebės vietos laiku“, – sako kunigas.
Palaikymo žinučių R. Gudelis teigia sulaukiantis ir iš Čikagos, Market Parko parapijos – vietos lietuviai taip pat jungiasi bendrai, kunigo virtualiai laikomai maldai.
Rusija lenkia Jungtines Amerikos Valstijas intensyviai modernizuodama branduolines pajėgas. Rusija jau turi puikias perspektyvas įveikti atsilikimą gamindama itin didelio tikslumo ginkluotę. Tokiu būdu Rusijos Federacija reaguoja į amerikiečių priešraketinės gynybos (PRG) projektą.
Tai – paskutiniųjų dienų Rusijos premjero Vladimiro Putino pareiškimai. Ministro pirmininko V.Putino teigimu, savo priešraketinės gynybos sistemą sukurti – ir brangu, ir dar neaišku, kaip ji veiks, ar bus efektinga.
