Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad trečiadienį į Lietuvą buvo atgabenta dar pusšimčio afganistaniečių grupė.
„Dar vienas lėktuvas ką tik atgabeno 50 afganų (iš viso šiandien atvyko šimtas mūsų kariams talkinusių afganų su savo šeimų nariais) ir šiandien laukiamas trečias lėktuvas. Ryt paskutinė grupelė evakuojamųjų bus Lietuvoje ir „Kabulo vienuoliktuko” operacija oficialiai baigiama bei komanda grįžta į Lietuvą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Anušauskas.
ELTA primena, kad trečiadienį į Raseinių rajoną atvyko 14 iš evakuotų su Lietuvos kariuomene bendradarbiavusių vertėjų šeimų, teigia savivaldybės meras Andrius Bautronis.
„Dalinuosi naujausiomis žiniomis. Šiandienos rytą į Raseinių rajono savivaldybę atvyko pirmieji evakuoti Lietuvos kariuomenei Afganistane talkinę vietos vertėjai ir jų šeimos nariai. Iš viso 14 šeimų, tarp jų 14 mažamečių vaikų ir vienas kūdikis“, – savo feisbuko paskyroje rašo A. Bautronis.
Meras akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Šaulių sąjunga, Raseinių rajono savivaldybė, Raudonasis Kryžius ir kt. operatyviai pasiruošė afganistaniečių priėmimui – pažeidžiamos visuomenės grupės iš anksto buvo aprūpintos būtiniausiomis priemonėmis.
Rugpjūčio viduryje Afganistano prezidentas Ashrafas Ghanis išvyko iš savo šalies į Tadžikistaną, o į Kabulą įžengę Talibano kovotojai užėmė prezidento rūmus.
Afganistano prezidentas A. Ghanis tvirtino išvykęs iš šalies tam, kad būtų išvengta kraujo praliejimo, kai į sostinę Kabulą įžengė Talibano kovotojai. A. Ghanis neatskleidė, į kurią valstybę išvyko, bet teigė, kad jam likus Afganistane „daug patriotų būtų tapę kankiniais, o Kabulas būtų sunaikintas“.
Kabule pastarosiomis savaitėmis tvyro chaosas, o daugelis jo gyventojų skuba palikti miestą, dėl to keliuose susidarė didelės spūstys. Ten, kur eismas visai sustojo, žmonės metė savo automobilius ir bėgo.
Gyventojai baiminasi, kad, į valdžią grįžus talibams, moterys negalės išeiti iš namų, dirbti, mokytis ir lankytis viešose vietose nelydimos vyrų giminaičių.
Devyni per šaudynes Vokietijos Hanau mieste žuvę žmonės yra vokiečių, turkų, bulgarų, rumunų, bosnių ir afganų kilmės, nurodė Heseno žemės kriminalinė policija. Išpuolis laikomas teroristiniu.
Pasak tyrėjų, aukos buvo imigrantų kilmės. Trys aukos turėjo Vokietijos pilietybę, dvi – Turkijos, viena auka – Bulgarijos, viena – Rumunijos, vienas žuvęs asmuo buvo kilęs iš Bosnijos, o paskutinioji auka buvo Vokietijos ir Afganistano pilietis.
Išpuolio metu buvo sužeisti dar penki žmonės.
Devynis žmones nušovęs vyras grįžo namo, tada nužudė 72 metų amžiaus savo motiną vokietę ir nusišovė pats. Jam buvo 43-eji. Šalia įtariamojo kūno rastas ginklas.
Užpuolikas įvardijamas kaip Vokietijos pilietis Tobias R.
Šaudynės prasidėjo trečiadienį apie 22.00 val. vietos laiku. Pirmuoju taikiniu tapo kaljano baras Hanau mieste. Vokietis šaudynes pratęsė kavinėje, esančioje už 2,5 km nuo pirmosios šaudynių vietos.
Policijai pavyko identifikuoti užpuoliką, gavus informacijos iš liudininkių ir peržiūrėjus stebėjimo kamerų įrašus.
Tyrėjai šiuo metu aiškinasi, ar kas nors kitas žinojo apie išpuolį ir padėjo jį organizuoti.
Anksčiau Tobias R. savo interneto svetainėje skelbė įvairius vaizdo įrašus ir prieš imigrantus nukreiptus manifestus. Jis teigė, kad žmonės iš daugiau kaip 20 šalių, tarp kurių Turkija ir Izraelis, „turėtų būti sunaikinti“.
„Jei būtų mygtukas, kurį galėčiau paspausti, kad tai įvyktų, nedelsiant jį paspausčiau“, – tvirtino jis.
Buvę jo kolegos pasakojo, kad niekam nebuvo paslaptis, jog Tobiaso R. pažiūros „buvo ypač rasistinės“.
Ką mes ten veikiame? Sodiname medelius? Statome mokyklas? Palaikome tvarką? Jei sodiname medelius, tai mums reikalingas kastuvas. Jei statome – mums būtinas kranas. O jei palaikome tvarką, tai bent jau privalome žinoti, kokią ir kieno.
Deja, kaip ant išdegintos Afganistano žemės nenori augti lietuviški ąžuolai, taip ir ant kareiviškų batų atnešta vakariečių kultūra niekuomet netaps sava afganams.
Pasaulis matė daug bandymų prievarta diegti svetimą religiją, kultūrą ar gyvenimo būdą. Teko kalbėti su tais, kurie įžengė į Afganistaną dar „ano karo“ metu. Jie irgi statė mokyklas, ligonines, lydėjo kolonas su maistu ir vaistais iki atokiausių vietovių. Teko kalbėti ir su tais, kurie grįžo jau iš „šio karo“.