Afganistaniečiai

Trumposios naujienos

Londonas, kovo 28 d. (dpa-ELTA). Didžiojoje Britanijoje artimiausiais mėnesiais iš viešbučių turės išsikraustyti tūkstančiai afganistaniečių. Premjero Rishio Sunako vyriausybė Londone paskelbė, kad pabėgėliai iš Afganistano balandžio pabaigoje sulauks atitinkamų laiškų. Tada jiems bus duotas trijų mėnesių terminas išsikelti. Iki metų pabaigos visi beveik 9 000 afganistaniečių, kurie po pabėgimo 2021 m. rugpjūtį buvo apgyvendinti viešbučiuose, turės juos palikti, rašo „The Times“.
 
Valstybės apmokami pabėgėlių gyvenimo viešbučiuose kaštai Didžiojoje Britanijoje yra ginčytina tema. Anot vyriausybės, afganistaniečiams bus pasiūlyta kita gyvenamoji vieta. „Tačiau jei jie pasiūlymo nepriims, kito nebus“, – sakė vyriausybės narys Johnny‘is Merceris. Esą nėra tvaru apgyvendinti žmonės viešbučiuose, kai tai brangiai kainuoja. Anot „The Times“, pabėgėliai gali būti apgyvendinti karinėse bazėse.
 
Radikaliam islamo Talibanui grįžus į valdžią, Vakarai evakavo iš Afganistano jiems talkinusius žmones. Tiesa, daug jų ir liko. Leiboristų deputatas Johnas Healey‘is kritikavo, kad vyriausybė išduoda „8 000 afganistaniečių, iš kurių pusė yra vaikai, pranešimus apie iškraustymą, tačiau negarantuoja, kad jiems bus pasiūlyta tinkama vieta gyventi“.
 
Britų vyriausybė planuoja smarkiai apriboti galimybę Didžiojoje Britanijoje prašytis prieglobsčio. Planas numato, kad visi asmenys, neteisėtai atvykę į Jungtinę Karalystę, bus sulaikyti iki vieno mėnesio terminui, nepriklausomai nuo jų motyvų. Tada jie būtų išsiųsti į kilmės šalį arba – jei tai pernelyg pavojinga – į Ruandą ar kitą valstybę. Jie neteks teisės prašyti prieglobsčio.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.29; 09:27
Aktualijos

Simbolinis „Metų diplomato“ apdovanojimas įteiktas Justinai Jakavonytei. URM nuotr.

Minint Lietuvos diplomatinės tarnybos 103-iąsias metines, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis simbolinį „Metų diplomato“ apdovanojimą įteikė Justinai Jakavonytei „už ypatingą drąsą ir pasišventimą, iš Kabulo evakuojant su Lietuva dirbusius afganistaniečius vertėjus ir jų šeimas“.
 
G. Landsbergis savo sveikinimo kalboje visiems diplomatams pabrėžė, kad diplomatai visuomet buvo visų svarbiausių Lietuvos istorinių įvykių epicentre, ir jam garbė kartu dirbti su tokiais Lietuvai ir savo darbui atsidavusiais žmonėmis.
 
„Dirbdami išvien, mes rašome naująją Lietuvos istoriją. Atvertėme santykių su Taivanu puslapį, rašome Indijos ir Ramiojo vandenyno strategiją – ir tai jau 21 amžiaus Lietuvos istorijos puslapiai“, – sakė ministras.
 
Lietuvos diplomatus su profesine švente pasveikino Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministerija įkurta 1918 metų lapkričio 7 dieną, Augustinui Voldemarui pradėjus eiti Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas. Lietuvos diplomatinė tarnyba nenutrūkstamai veikia nuo 1918-ųjų. Prieš šimtą metų, 1921-aisiais, Lietuva sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo pasaulyje. Tais metais diplomatinius santykius su Lietuvos valstybe užmezgė Latvija, Estija, Čekija, Šveicarija, Nyderlandai, Suomija, Norvegija, Danija, Meksika, Argentina, Brazilija. 1921 metais Lietuva įstojo į Tautų Sąjungą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.05; 05:54 
Politinės intrigos

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas nesiėmė vertinti konkretaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo 5 afganistaniečių byloje prieš Lietuvą, tačiau kartu jis išsakė poziciją, kad tokiu teismo precedentu gali pasinaudoti nelegalią migraciją organizuojantis Aliaksandro Lukašenkos režimas.
 
„Ką gali reikšti toks precedentas? Net neabejoju, ką mes matėme ir Lenkijos atveju, Lukašenka bando pasinaudodamas žmogaus teisių klausimu spausti mus, lenkus ir latvius. Tai sudėtingas klausimas, nes iš tikrųjų ir Lietuvoje, ir Lenkijoje tikrai yra žmonių, kurie nuoširdžiai tiki žmogaus teisių klausimais, jų universalumu, tomis vertybėmis. Bet kartais atrodo, kad formuojasi kažkokia nebyli sąjunga, nes yra valstybės sprendimai apgręžinėti migrantus, ir tai yra vienintelis sprendimas, kuris šiuo atveju mus išgelbėjo“, – LRT radijui trečiadienį teigė L. Kasčiūnas.
 
Konservatorius nuogąstauja, kad kai kurie EŽTT sprendimai galėtų sukelti rimtų iššūkių Lietuvos nacionaliniam saugumui.
 
„Dabar įsivaizduokime tokį precedentą, kuris galėtų paskatinti Žmogaus Teisių Teismą torpeduoti pačią apgręžinėjimo politiką. Tokiu atveju mes turėsime labai rimtą iššūkį. Kaip tada bus su mūsų nacionaliniu saugumu ir Lietuvos Respublikos žmonių teisėmis į viešąjį saugumą ir visus kitus dalykus“, – sakė NSGK pirmininkas, kartu pabrėždamas, kad paties teismo kompetencija jis neabejoja.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
EŽTT. teise.pro

„Jokiu būdu neabejoju teismo kompetencija. Mane netgi pozityviai nustebino kai kurie teismo (EŽTT – ELTA) sprendimai. Kai buvo klausimai dėl Lenkijos ir Latvijos, tai buvo pasakyta labai aiškiai, kad pareigos visus priimti šitos šalys neturi. Tai reiškia, apgręžimo politika kaip ir yra pateisinama. Tik reikia pasirūpinti jau esančių migrantų teisėmis, buitimi ir sąlygomis. Šitoje vietoje aš visiškai sutinku, kad taip reikia padaryti“, – tikino jis.
 
Tačiau, politiko manymu, aktyviai žmogaus teises ginančiomis organizacijomis ir nelegaliems migrantams atstovaujančiais advokatais gali pasinaudoti Baltarusija.
 
„Faktas, kad gali atsirasti ir advokatų, kurie gali iš to ieškoti įvairių pasipelnymo galimybių, ir įvairių kitų organizacijų, kurios, galbūt net ir tikėdamos kažkokiais kilniais tikslais, gali pasitarnauti Lukašenkos sprendimui per Lietuvą gabenti nelegalius migrantus“, – tikino L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad antradienį 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.
 
A. Lukašenka vis dar vadovauja Baltarusijai. EPA-ELTA nuotr.

Apie afganistaniečių buvimo vietą pranešta tiesioginėje Delfi TV transliacijoje.
Nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
EŽTT praėjusį trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.09.15; 10:00
Politinės intrigos

Seimo narys Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) foto

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad penktadienį prasidėjusių bendrų Rusijos ir Baltarusijos karinių pratybų „Zapad21“ metu dezinformacijos srautas nėra išskirtinis, tačiau melagingų žinučių skleidimui Minskas ir Maskva šiemet siekia išnaudoti Lietuvoje vykstančius mitingus.
 
„Jeigu kalbėtume apie dezinformaciją, kurios būdavo pilna per pratybas, tai sakyčiau, šitą dalį labiau papildė toks savotiškas įvykių interpretavimas, kas vyksta mūsų šalyse, kai kalbama apie protestus. Pavyzdžiui, prieš vakcinavimo politiką, prieš galimybių pasus. Tai vyksta ir kitose šalyse, toliau nuo Lietuvos, bet šiuo atveju išnaudojami tie vidaus politikos įvykiai Lietuvoje, pabrėžiant, kad Lietuva nesusitvarko su esama situacija. Tokios dezinformacijos yra pakankamai, bet intensyvumas, lyginant su ankstesnėmis pratybomis, nėra kuo nors išskirtinis“, – Eltai sakė A. Anušauskas.
 
Pasak ministro, kitas elementas, kurį Baltarusija pasitelkia melagingoms žinutėms skleisti – Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių politika dėl nelegalių migrantų.
 
„Baltarusija dabar „ant bangos“ apie Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos veiksmus pasienyje. Jie kitą kampą paėmę, kai savo visuomenes dezinformuoja, stiprindami priešo įvaizdį, kuris žiauriai elgiasi su migrantais. Krūvos išgalvotų istorijų“, – sakė ministras.
 
Paklaustas, ar istorija dėl penkių afganistaniečių, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, buvo panaudota propagandiniais tikslais, krašto apsaugos ministras pabrėžė, kad šis klausimas nėra jo sritis. Tačiau šių afganistaniečių advokatės Astos Astrauskienės veiksmai pateikiant medžiagą Teismui politikui kėlė nuostabą.
 
„Neprisimenu, kad advokatai, kurie dirba šioje srityje, pradėtų Europos Žmogaus Teisių Teismui meluoti apie faktines aplinkybes pateikiant dar Lietuvoje nesančius migrantus kaip jau esančius, kuriuos norima deportuoti. Tai yra teismo klaidinimas. Tiesą sakant, nelabai mūsų advokatams daro garbę toks savotiškas faktų interpretavimas. Tai toks mano komentaras. Tiek, kiek aš žinau“, – sako A. Anušauskas.
Propaganda
 
ELTA primena, kad EŽTT nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Afganistaniečių advokatė A. Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie penki afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad penki afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Leonardas Marcinkevičius (ELTA)
 
2021.09.14; 10:30
Aktualijos

Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad istorija su 5 afganistaniečiais, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, yra gana keista. Šalies vadovo patarėja akcentuoja, kad Lietuvos institucijos neturi EŽTT sprendimą pagrindžiančių faktų, todėl, pasak jos, šią „nutartį reikėtų skųsti ir aiškintis toliau“.
 
„Ši istorija su 5 afganistaniečiais, sakyčiau, gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių tai, apie ką rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo nutartyje. Tai vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar tai nėra visiškai teisybė“, – „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
 
„Na, toje šviesoje sprendimas, sakyčiau, būtų skųsti šią nutartį ir aiškintis toliau“, – pridūrė prezidento patarėja.
 
ELTA primena, kad  EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai pirmadienį sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
Vis tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pirmadienį Eltai teigė neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių EŽTT neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2021.09.14; 09:42
Politinės intrigos

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia neturįs jokių objektyvių duomenų, kad 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, šiuo metu būtų Lietuvoje arba prie valstybės sienos.
 
Afganistaniečių advokatė Asta Astrauskienė LRT televizijai sakė, kad šiuo metu šie 5 afganistaniečiai yra Lietuvos teritorijoje.
 
„Neturime objektyvių duomenų, kad jie Lietuvos Respublikos teritorijoje yra. Iš tikrųjų situacija kartojasi, kokia ji buvo ketvirtadienį. Neturime duomenų, kad jie būtų arba prie valstybės sienos, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tai negaliu patvirtinti, mes tokios informacijos neturime“, – Eltai teigė R. Liubajevas.
 
VSAT vadas tikina, kad afganistaniečius ginančiai advokatei pranešus, kad migrantai yra Lietuvoje, ši informacija buvo tikrinta.
„Mes tikrinome. Irgi buvo specialiai atliktas stebėjimas, buvo panaudotos ir transporto priemonės, specialiosios priemonės. Tai nenustatyta, kad jie būtų Lietuvos Respublikos teritorijoje, bent jau mums nepavyko to nustatyti“, – sakė jis.
 
R. Liubajevas taip pat informuoja, kad penktadienį šie 5 afganistaniečiai galimai buvo pastebėti Lietuvos pasienyje, Baltarusijos teritorijoje. VSAT vado teigimu, šie asmenys, turimais duomenimis, Baltarusijos pasieniečių buvo išgabenti į šalies gilumą.
 
„Mes pagal informaciją, kuri buvo pateikta vairuotojų, važiuojančių per valstybės sieną, žinome, kad 5 migrantai buvo pastebėti Dverečiaus kontrolės punkte iš Baltarusijos pusės, tačiau tai buvo tik vairuotojo pastebėjimai, kiek yra žinoma mums irgi iš tų pačių vairuotojų, tie 5 piliečiai Baltarusijos pasieniečių buvo išvežti į Baltarusijos gilumą“, – sakė R. Liubajevas.
 
„Neaišku, ar tai tie patys afganistaniečiai, bet mes manome, kad tai galėjo būti būtent jie“, – pridūrė VSAT vadas.
 
ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.
 
Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai. Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.13; 13:03
Aktualijos

Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos kariuomenės vykdoma afganistaniečių evakuacijos operacija įgavo pagreitį – pirmieji su Lietuvos kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimų nariai yra atskraidinami į Lietuvą. Naktį iš antradienio į trečiadienį Vilniaus oro uoste nusileis Lenkijos oro linijų lėktuvas, kuriuo į Lietuvą atvyksta 14-os vertėjų šeimos, iš viso – 50 asmenų.
 
Kaip praneša Krašto apsaugos ministerija, evakuacijos operacija prasidėjo penktadienį – jos vykdymui į Kabulą buvo išsiųsta 10-ies Lietuvos karių komanda su Užsienio reikalų ministerijos atstovu. Ši 11-os žmonių komanda ypatingomis sąlygomis per kelias dienas subūrė vertėjus ir jų šeimas Kabulo oro uoste bei su Lenkijos Vyriausybe suderino jų skrydį į Lietuvą.
 
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, prasidėjusi operacija yra geriausiai pritaikyta besikeičiančiai situacijai Kabule. Jos scenarijus praėjusią savaitę sukurtas Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei aktyviai bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija ir sąjungininkais.
 
„Mūsų kariai atliko praktiškai sunkiai įsivaizduojamą operaciją – su sąjungininkų parama permesti į Kabulo oro uostą surankiotas mieste pasklidusias šeimas, padėti joms pasiekti evakuacijos vietą ir, galiausiai, su politiškai suderinta partnerių parama sėkmingai įgyvendinti evakuaciją”, – sako ministras A. Anušauskas.
 
„Lietuvos diplomatai šiomis dienomis dirba neskaičiuodami valandų, kad išgelbėtų mūsų talkininkus afganus. Sąjungininkų vienybė ir koordinuoti veiksmai šioje situacijoje svarbesni nei bet kada anksčiau. Esame ypač dėkingi Lenkijai ir kitiems mūsų partneriams bei mūsų diplomatinei tarnybai ir atstovybėms, padėjusioms užtikrinti susitarimus su kitomis valstybėmis ir sklandų kitų šalių teritorijų kirtimą”, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Spartan. Slaptai.lt nuotr.
 
„Dar nežinome šios sudėtingos operacijos baigties, bet jau šiandien galiu pasakyti, kad Afganistano žmonių nusileidimas Lietuvoje – tai stipraus ir nuolatinio bendradarbiavimo tarp Lietuvos institucijų ir su sąjungininkais rezultatas. Svarbu nepamiršti, kad didelis nematomas darbas buvo atliktas ir dar atliekamas ne tik Kabule esančios komandos, bet ir karių bei civilių Lietuvoje”, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. ltn. Valdemaras Rupšys.
 
Lietuva misiją Afganistane vykdė beveik 20 metų, iki šiol vienintelį kartą istorijoje aktyvavus 5-ąjį NATO straipsnį. 2002-2021 metais Afganistane tarnavo apie 5000 Lietuvos karių, kurie dalyvavo JAV vadovaujamoje operacijoje „Tvirta taika” bei vykdė dvi pagrindines NATO operacijas: Tarptautinės saugumo paramos pajėgos (2002-2014 metais) ir „Tvirta parama” (2015-2021 metais).
 
NATO šalių gynybos ministrai sprendimą pradėti misijoje „Tvirta parama” tarnaujančių karių atitraukimą priėmė balandžio 14 d. Paskutinieji Lietuvos kariai iš Afganistano sugrįžo liepą.
 
Su Lietuvos kariuomene Afganistane darbo sutartis iš viso turėjo 115 vertėjų, dalis jų yra apdovanoti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:12
Trumposios naujienos

JAV vienu reisu iš Kabulo išskraidino rekordinį skaičių afganistaniečių. EPA-ELTA nuotr.

Šią savaitę pasaulį apskriejo sausakimšo JAV karinio lėktuvo nuotrauka: dabar amerikiečių karinės oro pajėgos paskelbė, kad „C-17 Globemaster III“ krovininiu orlaiviu sekmadienį iš sostinės Kabulo buvo išskraidinti 823 afganistaniečiai. Tai rekordinis skaičius tokio tipo lėktuvui.
 
Pradžioje pranešta, kad keleivių, kurie sėdėdami ant lėktuvo grindų skrido į Katarą, buvo 640. Jau ir tai būtų dvigubai daugiau ne įprasti pajėgumai. Tačiau į minėtą skaičių nebuvo įtraukti 183 vaikai, taip pat buvę orlaivyje.
 
Pradinis keleivių skaičius buvo apskaičiuotas pagal tai, kiek vietų buvo užimta autobusuose, vežusiuose žmones po orlaivio nusileidimo, penktadienį tviteryje aiškino kariškiai. Tačiau nebuvo priskaičiuoti vaikai, sėdėję tėvams ant kelių.
 
„C-17 Globemaster III“ paprastai naudojamas sunkiajai įrangai gabenti arba perkelti šimtus karių su bagažu ir ginklais.
 
Radikalus islamo Talibanas sekmadienį įžengė į Kabulą. Dešimtys tūkstančių afganistaniečių nuo tada desperatiškai mėgina palikti šalį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.21; 09:30
Trumposios naujienos

Per masines muštynes tarp Afganistano ir Eritrėjos piliečių Prancūzijos Kalė mieste pašauti mažiausiai penki migrantai, informuoja transliuotojas BBC.

Keturi 16-18 metų amžiaus paaugliai iš Eritrėjos yra kritinės būklės ir buvo skubiai nugabenti operuoti į vietos ligoninę. Penktasis vyras dėl sužalojimų sunkumų nugabentas į netoliese esantį Lilio miestą. Dar mažiausiai 13 žmonių buvo sužeisti.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Gerard’as Collombas naktį apsilankė Kalė ir teigė, kad peštynės buvo neįprastai rimtos. Vienam iš sunkiausiai sužeistų žmonių į užpakalinę kaklo dalį pataikė kulka.

Pradinė beveik dvi valandas trukusi kova kilo pietiniame miesto pakraštyje, kur migrantai laukė eilėje prie maisto davinių. Peštynės prasidėjo afganistaniečiui paleidus šūvius, susipešė apie 100 Eritrėjos piliečių ir 30 afganistaniečių. Antrosios grumtynės kilo už maždaug 5 kilometrų.

Nors 2016 metais buvo likviduota Kalė migrantų stovykla „Džiunglės“, šimtai migrantų vis dar gyvena netoliese esančiuose miškuose ir tikisi pasiekti Jungtinę Karalystę. Didžioji dalis likusiųjų yra vyrai. Vietos labdaros organizacijos teigia, kad Kalė gyvena apie 800 migrantų. Tuo tarpu institucijos nurodo, kad migrantų skaičius Kalė mieste siekia 550-650.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.03; 00:01