Britų žvalgyba
Kyjivas, gruodžio 10 d. (ELTA). Jeigu Iranas imtų tiekti Rusijai savo balistines raketas, tai leistų Kremliui sustiprinti atakas prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, informuoja „Unian“.
Apie tai, kad artimiausiu metu Rusijos Federacija gali gauti šimtus balistinių raketų iš Irano, tviteryje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija remdamasi žvalgybos informacija.
Jungtinė Karalystė teigia, kad Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju po to, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
„Irano parama Rusijos kariuomenei tikriausiai išaugs artimiausiais mėnesiais: Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Jungtinė Karalystė mano, kad mainais Rusija taip pat siūlo Iranui savo karinę ir techninę pagalbą, kuri transformuoja abiejų valstybių karinį bendradarbiavimą.
Anot Gynybos ministerijos, Rusija tikriausiai išeikvojo daug savo trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 „Iskander“, galinčių skraidinti 500 kg kovinę galvutę 500 km atstumu. Jeigu Rusija iš Irano gaus daug balistinių raketų, jomis greičiausiai smogs Ukrainos kritinei infrastruktūrai.
Angela Merkel. EPA – ELTA nuotr.
Lisabona, spalio 13 d. (AFP-ELTA). Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel sako, kad „visiškai nesigaili“ dėl savo sprendimo didžia dalimi rinktis rusiškas dujas kaip energijos šaltinį Vokietijai. Buvo „labai racionalu ir tinkama“ pirkti rusiškas dujas, nes jos buvo pigesnės už suskystintas dujas iš JAV, Saudo Arabijos ar Kataro, pareiškė A. Merkel ketvirtadienį spaudos konferencijoje Lisabonoje.
Be to, Rusija „net Šaltojo karo metais buvo patikima energijos tiekėja“, kalbėjo A. Merkel. Todėl ji šio sprendimo „visiškai nesigaili“, jis tuo metu buvęs teisingas.
„Brutalus“ Rusijos įvykdytas Ukrainos užpuolimas pakeitė situaciją. „Tai lūžio taškas, – pažymėjo A. Merkel. – Žinoma, naujoji vyriausybė turi su tuo tvarkytis. Ir tai ji daro“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios Vokietija ir kitos Europos šalys mėgina nutraukti savo priklausomybę nuo rusiškos naftos ir dujų.
Pernai 55 proc. Vokietijos dujų importo sudarė rusiškos dujos – iš dalies ir dėl to, kad A. Merkel net po Krymo aneksijos 2014-aisiais toliau plėtojo prekybinius santykius su Rusija ir rėmė ginčytiną „Nord Stream 2“ dujotiekį.
Atidus žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Niujorkas, birželio 6 d. (ELTA). Rusijos plataus masto agresija prieš Ukrainą sulaukia vis mažiau pasaulio internautų dėmesio. Kaip praneša portalas „Axios“, nuo pirmosios karo savaitės iki pastarosios savaitės su Rusijos invazija susijusių interakcijų skaičius socialiniuose tinkluose sumažėjo 22 kartus – nuo 109 mln. iki 4,8 mln.
Šią tendenciją atspindi internetinės žiniasklaidos aprėptis, kuri nuolat mažėjo – nuo 520 tūkst. straipsnių pirmąją savaitę iki 70 tūkst. pastaruoju metu.
Pasak portalo, šešias savaites balandžio-gegužės mėnesiais istorijos apie Johnny`į Deppą ir Amber Heard internautus domino maždaug 6 kartus labiau negu naujienos apie Rusijos niokojamą Ukrainą.
Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio vakarą Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose prasideda vienybės ir solidarumo akcijos „Laisvė šviečia“ renginiai. Vilniuje iš Nepriklausomybės aikštės prie Seimo kelių tūkstančių eisenos dalyvių minia pajudėjo prie Boriso Nemcovo skvero, esančio šalia Rusijos ambasados.
Eitynių dalyviai nešini Lietuvos ir Ukrainos, taip pat Europos Sąjungos, istorinės Baltarusijos vėliavomis. Taip pat laikomos didelės Ukrainos ir istorinė Baltarusijos vėliavos. Dalis akcijos dalyvių laikė plakatus „Jokio karo“, „Putinai, šalin rankas!“
Minioje aidėjo skanduotės „Laisvė Ukrainai ir jos herojams“, taip pat smerkiančios Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Prieš dalyviams pajudant, aikštėje buvusi premjerė Ingrida Šimonytė pasidžiaugė, kad žmonės greitai atsiliepė ir gausiai susirinko dalyvauti akcijoje.
„Tikrai tikiu, kad į kitas akcijas ateis neabejotinai daugiau žmonių. Nes dauguma mūsų gerai supranta ne tik ir ne tiek už Ukrainos laisvę, teritorinį vientisumą ir suverenitetą, bet apskritai už tai, kad tas laisvas taisyklėmis paremtas pasaulis, prie kurio esame įpratę, (…) išliktų“, – žurnalistams kalbėjo premjerė.
„Ponas Putinas, paskelbęs šitą karą Ukrainai, paskelbė karą visam tam, ant ko stovi Lietuvos valstybingumas“, – pridūrė I. Šimonytė.
Solidarumo renginiai taip pat vyksta Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Mažeikiuose, Tauragėje, Utenoje ir kituose Lietuvos miestuose.
„Autokratas pradėjo karą Europos centre“, – sakė vienas eitynių dalyvių, turintis artimųjų Ukrainoje.
„Iš tikrųjų baisi situacija“, – kalbėjo jis.
„Pati esu pusiau ukrainietė, ir ši naktis man buvo košmaras“, – teigė kita eisenos dalyvė.
„Šitas Rusijos visiškai nesilaikymas teisės viršenybės principų, jokių nei ekonominių, nei politinių, nei socialinių padarinių, mane kaip žmogų labai skaudina“, – savo motyvus dalyvauti solidarumo akcijoje įvardijo ji.
R. Šimašius: turime V. Putiną sustabdyti pirmiau nei giltinė
Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius renginyje teigė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino karinės ambicijos neapsiribos Ukraina.
„Neklauskime, kada ir kur Putinas sustos. Jis nesustos. Mes turime jį pasiimti anksčiau, jei jį pasiims giltinė savaime“, – Boriso Nemcovo aikštėje Vilniuje sakė R. Šimašius.
„Šitą karą mes turime laimėti, ir mūsų draugai turi jį laimėti. (…) Kad laimėtume šitą karą, turime būti stiprūs valia. Tokie jie ir yra“, – kalbėjo Vilniaus meras.
Kartu jis akcentavo, kad Ukraina prieš Kremliaus agresiją kovoja ne viena.
„Nors Ukraina dar nespėjo tapti NATO nare – tikiu, kad taps – bet jie žino, kad turi sąjungininkus. Lietuva yra didžiausia Ukrainos draugė, jie turi ir kitų draugų. Mūsų žodis, palaikymas jiems yra labai svarbus“, – teigė R. Šimašius. Solidarumo su Ukraina akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip pat Vilniaus meras teigė, kad būtina kovoti su Rusijos informacijos kanalų skleidžiama informacija: „Paprasta, bet labai svarbu, norint laimėti informacinį karą, nuo kurio viskas ir prasidėjo“
„Tegul kiekvienas Stingeris pasiekia savo tikslą į agresorių, peržengusį Ukrainos sieną. Nepagailėkime savo resursų padėdami savo draugams. Ir dėl draugų, ir dėl savęs. Priešingu atveju, kada nors pagailės resursų, kad mums padėtų. Būkime tie, kurie padeda“, – linkėjo R. Šimašius.
Akcija rengiama, reaguojant į ketvirtadienį paryčiais Rusijos inicijuotą karinę operaciją Ukrainoje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį įsakė pradėti karinę operaciją kaimyninėje Ukrainoje. Jau netrukus virtinėje šalies miestų, įskaitant sostinę Kijevą, pasigirdo sprogimai. Ukraina kalba apie „puolamąjį karą“.
Briuselyje susirinkę Europos Sąjungos šalių lyderiai sutarė dar pusei metų pratęsti ekonomines sankcijas Rusijai. Vadinamųjų sektorinių sankcijų terminas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 31 d.
Europos Vadovų Tarybos posėdyje dalyvaujanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pabrėžė, kad dėl sankcijų Rusijai Europos Sąjunga laikosi vienos principinės pozicijos. Sankcijos bus tęsiamos tol, kol nebus visiškai įgyvendinti Minsko susitarimai ir atkurta taika Ukrainos teritorijoje.
Pasak šalies vadovės, nuo Minsko susitarimų praėjo treji metai, tačiau nėra jokio postūmio juos įgyvendinant. Akivaizdu, kad Rusija net neketina jų laikytis. Iki šiol nėra visiškai įvykdytas nė vienas įsipareigojimas. Toliau tęsiama agresija prieš Ukrainą, šios šalies rytuose tebevyksta aktyvūs kariniai veiksmai.
Sankcijų pratęsimas, Prezidentės teigimu, yra aiški ES politinė ir vertybinė pozicija, kad Europa smerkia Rusijos veiksmus ir netoleruos agresyvaus elgesio.
Ekonominės – sektorinės sankcijos apriboja paskolų teikimą Rusijos bankams ir įmonėms, suspenduoja programų finansavimą iš Europos investicijų banko, įveda ginklų embargą, draudžia pažangių technologijų naftos sektoriuje eksportą, sakoma Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė gruodžio 2 d. susitinka su darbo vizito į Lietuvą atvyksiančiu Ukrainos Prezidentu Petro Porošenka. Šalių vadovai dalyvaus aštuntajame Lietuvos ir Ukrainos Prezidentų tarybos posėdyje.
Susitikime Prezidentai aptars Ukrainos saugumo ir ekonominio savarankiškumo stiprinimą. Lietuvos – Ukrainos prezidentų taryba vyksta sudėtingu Ukrainai metu. Šalies rytuose tęsiasi karinė agresija, ugnies nutraukimo susitarimas yra nuolat pažeidinėjamas, daugėja žmogaus teisių pažeidimų okupuotame Kryme, Ukrainai grasinama ekonomine ir energetine blokada.
„2008 metų liepą Gruzijos vyriausybė patyrė didelį spaudimą: Rusija rengė provokacijas dviejose mūsų šalies srityse ir telkė kariuomenę mūsų pasienyje“, – taip prasideda buvusio Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio straipsnis laikraštyje The Washington Post.
Pasak M.Saakašvilio, tada beveik visi Vakarų politikai įtikinėjo Gruziją, kad Rusija nepuls, bet „mano draugas Otas fon Habsburgas, vienas iš labiausiai patyrusių Europos politikų“, išpranašavo, kad Rusija atakuos visa savo karine galia, kad ir kaip Gruzija stengtųsi to išvengti.
“Po kelių savaičių dešimtys tūkstančių Rusijos kareivių kirto mūsų sieną, ir lėktuvai pradėjo bombarduot mus ištisas paras. Tiesa, Vladimiras Putinas neįstengė pasiekti savo galutinio tikslo – užimti Gruzijos sostinę, bet jo kariuomenė vis dar tebeokupuoja penktadalį mano šalies teritorijos“, – rašo autorius.
