JAV prezidentas Donaldas Trumpas gina agresyvų savo elgesį jam kritiškos žiniasklaidos atžvilgiu.
„Aš susiduriu su priešiška žiniasklaida, joks kitas prezidentas to niekad nėra payręs“, – sakė ji stoties „Fox News“ renginyje, kuriame atsakinėjo į vaizdo ryšiu gautus rinkėjų klausimus. „Jie ateina su siaubingiausiais, baisiausiais, šališkiausiais klausimai (…) 94 ar 95 proc. žiniasklaidos yra priešiška“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jis nepasakė, kuo paremti šie skaičiai. Sekmadienį buvo minima Tarptautinė spaudos laisvės diena.
Į dviejų „Fox News“ vedėjų klausimus, gautus iš rinkėjų, prezidentas atsakinėjo Lincolno memoriale JAV sostinės širdyje.
Vienas klausimų buvo – kodėl jo pasisakymai primena patyčias ir kodėl jis tiesiai neatsako į žurnalistų klausimus, o vis nukrypsta nuo atsakymo. D. Trumpas pasidžiaugė šiuo klausimu. Turėdamas omenyje žurnalistus, jis kalbėjo: „Toks įniršio ir neapykantos mastas – aš žiūriu į juos ir sakau, kur jūsų problema?“ Jis pridūrė: „Aš manau, mes per pirmuosius trejus, pusketvirtų metų padarėme daugiau už bet kokį kitą prezidentą mūsų šalies istorijoje. Aš tikrai taip manau“.
Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas teigia, kad dėl plintančio koronaviruso atsiradęs baimės jausmas verčia žmones imtis neadekvačių veiksmų. Psichologas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Žmonės patenka į tam tikrą minčių ir jų sukeltų emocijų užburtą ratą, kurio pirmoji rato grandis yra situacijos įprasminimas kaip labai grėsmingos ir neišvengiamos. Tuomet imama nuolat perdėtai domėtis neigiama informacija. Šis rinkinukas asmeniui sukuria nuolatinį nerimą, baimę, stresą, kurie tęsiasi ištisas dienas“, – Eltai teigė G. Chomentauskas.
Psichologas akcentuoja, kad atsiradęs baimės jausmas paprastai yra labai artimas pykčiui.
„Atsiradęs baimės jausmas psichologine ir fiziologine prasme yra labai artimas pykčiui. Esame evoliucijos sąlygoti grėsmės akivaizdoje arba bėgti, slėptis, tai yra dažniausia baimės reakcija, arba kovoti su grėsme, tada patiriame pyktį“, – sakė psichologas.
G. Chomentausko teigimu, paprastai padidėjusi, neadekvati baimė nulemia tokius neadekvačius veiksmus kaip nuolatinį savo būsenos stebėjimą, interneto naršymą ir agresyvias reakcijas kitų žmonių atžvilgiu. Pasak psichologo, karantino atveju tokia reakcija galima laikyti siūlymus, susijusius su didesniais kitų žmonių apribojimais.
„Padidėjusi, neadekvati baimė ir panika gimdo kitus neadekvačius veiksmus. Tarp jų nuolatinį įkyrų stebėjimą savo paties būsenos, nuolatinį interneto naršymą arba agresyvias reakcijas, susijusias su didesnių apribojimų siūlymu kitų žmonių atžvilgiu. Tai, iš vienos pusės, yra paradoksas, o iš kitos pusės, – dėsninga“, – paaiškino G. Chomentauskas.
Psichologo teigimu, pritardami užkardyti kitus žmones su baime kovojantys žmonės psichologiškai valdo savo pačių nerimą. Visgi toks elgesys, pasak G. Chomentausko, tik didina visuomenės susiskaldymą ir priešiškumą.
„Kai mes paleidžiame baimės, nerimo jausmus nevaldomai, žmonės atitinkamai ir pradeda reaguoti arba panikuodami, arba ieškodami kaltų, pykdami ir bandydami užkardyti kitus žmones. Taip psichologiškai valdome savo pačių nerimą, tačiau mūsų agresija visuomenėje tik didina susiskaldymą ir priešiškumą. Taip sukuriamas papildomas nerimo ir pykčio šaltinis“, – problemą įvardino G. Chomentauskas.
Žmogaus studijų centro prezidentas taip pat akcentuoja, kad tokia visuomenės reakcija į plintantį koronavirusą ir paskelbtą karantiną sekina žmogaus imuninę sistemą, todėl, pasak psichologo, turėtų išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Nerimas, baimė ir agresyvūs veiksmai kitų žmonių atžvilgiu eina dažnai kartu, todėl tokia jų reakcija manęs visiškai nestebina, stebina tik tiek, kad mes nelabai suvokiame tokios didelės baimės ir nerimo tiek psichologinių neigiamų padarinių, tiek fiziologių padarinių, nes sekiname savo imuninę sistemą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet statistika tikrai rodys labai žymų padidėjimą mirčių nuo kitų priežasčių nei koronavirusas šiuo laikotarpiu, kuris susijęs su pernelyg dideliu stresu“, – sakėo G. Chomentauskas.
Visgi psichologas akcentuoja, kad karantinas tėra išorės dirgiklis, ir žmogus pats pasirenka, kaip į jį reaguoti.
Kritiškas – palankus
„Mes siejame blogą būseną su karantinu, tačiau bloga žmogaus būsena išorėje neegzistuoja, ji yra jo viduje, ir priežastys tos blogos būsenos yra žmogaus viduje, situacijos įprasminimo būde. Žmogus karantiną gali traktuoti kaip atostogas, kurių metu jis gali veikti, kas tik jam šauna į galvą, arba traktuoti tai kaip didžiulę grėsmę, kurios jis nesugebės atlaikyti“, – paaiškino G. Chomentauskas.
„Karantinas yra tik raktinis išorės dirgiklis, iš kurio kiekvienas žmogus pagal savo mąstymo būdą pasidaro arba neutralią žinią, arba atsargumo priemonių reikalaujančią žinią, arba totalinę baimę sąlygojančią žinią, arba susikuria pyktį ir kovoja su visais ir visur“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” kovo 24–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais.
Visgi, nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes, nei galioja dabar, karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius. Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną, teigia pajutę 66 proc. respondentų.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja Asta Skaisgirytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos patarėja, Užsienio politikos grupės vadovė Asta Skaisgirytė sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, parodo, jog Rusija ciniškai primena apie prieš šešerius metus įvykdytą Krymo aneksiją.
A. Skaisgirytė taip pat pažymi, kad Lietuva ES turi bendraminčių, raginančių palikti įvestas sankcijas Kremliui.
„Kalbant apie Donbasą, Normandijos ketvertukas rinkosi ne taip seniai ir dar sykį buvo pakartota – Minsko susitarimai tebegalioja, juos reikia vykdyti. Rusija turi atitraukti savo pajėgas. Deja, vietoje to, matome dar vieną jėgos proveržį. Iš tikrųjų labai ciniškas būdas paminėti šešerius metus nuo Krymo aneksijos pradžios“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė A. Skaisgirytė.
Jos teigimu, ES yra daugiau šalių, siekiančių, kad situacija Ukrainoje nebūtų pamiršta, o įvestos sankcijos Rusijai paliktų galioti.
„Turime bendraminčių, ir mūsų bendraminčiai pirmiausia yra Baltijos šalys, Lenkija, Skandinavija. Kitaip sakant, regioninės šalys, kurios supranta, kas darosi Ukrainoje, ir bendromis pastangomis siekia europiniu mastu kalbėtis apie tai, kad Ukrainos reikalas nebūtų pamirštas.
Po tiek laiko gali kilti iniciatyvų, kad gal jau Rusija buvo pakankamai nubausta, gal jau reikia atšaukti sankcijas. Ne. Sankcijos buvo įvestos dėl to, ką Rusija darė Ukrainoje, ir kol nepajudėjo Ukrainos reikalas, tol nemanome, kad sankcijos gali būti atšauktos“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Europos lyderiai įvedė sankcijas, ir jos kol kas yra išlaikomos. ES nėra ta institucija, kuri kalbėtų apie kažkokias karines poveikio priemones. Turime tik politines ir jos yra naudojamos“, – pridūrė ji.
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
