aktyvumas

Aktualijos

Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.

Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys teigia, kad po suklastotų Baltarusijos prezidento rinkimų prasidėjęs karinis suaktyvėjimas netoli Lietuvos sienos Baltarusijoje vis dar tęsiasi. Visgi, jo teigimu, tikimasi, kad iš anksto nepaskelbtos karinės pratybos kaimyninėje valstybėje jau eina į pabaigą.
 
„Suaktyvėjimas dar yra išlikęs – pratybos toliau vykdomos prie Lietuvos sienos, kaip ir buvo deklaruota. Tik stebint jų viešuosius pranešimus – tiek iš jų Gynybos ministerijos, tiek iš politinės vadovybės – jie jau nedeklaruoja, kad pratybas tęs. Todėl spėjama, kad tos pratybos, kaip ir buvo planuota, eina į pabaigą ir daliniai, kurie vykdo pratybas netoli Lietuvos sienos, bus dislokuoti į nuolatines dislokacijas vietas“, – LRT radijui teigė V. Rupšys.
 
„Situacija yra stebima, yra stebima visomis priemonėmis. Mes esame pasiruošę reaguoti, jei kas nors atsitiktų“, – pridūrė Lietuvos kariuomenės vadas.
 
Kartu V. Rupšys atmetė bet kokias Baltarusijos karinės ir politinės vadovybės spekuliacijas, esą po suklastotų Prezidento rinkimų NATO Baltarusijos pasienyje padidino savo aktyvumą. Jo teigimu, visos NATO pratybos ir karių iš Aljansui priklausančių šalių atvykimas buvo suplanuotas kur kas anksčiau, nei Baltarusijoje prasidėjo neramumai.
 
„Baltarusijos politinės ir karinės vadovybės deklaravimas, kad yra kažkoks NATO pajėgų judėjimo suaktyvėjimas Lietuvoje ir Lenkijoje, yra netiesa. Viskas, kas dabar vyksta Lietuvoje ir NATO, intensyvumas Lietuvoje yra tikrai planuotas prieš metus ir net anksčiau“, – teigė jis, pridurdamas, kad ir apie JAV karių atvykimą į Lietuvą buvo pranešta dar liepos mėnesį.
 
„Amerikiečių rotacinės pajėgos, kurios atvyksta, yra iš anksto planuotos (…), informuota buvo dar liepos mėnesį, dar prieš rinkimus Baltarusijoje“, – apibendrino V. Rupšys.
 
Rugsėjo 4 dieną treniruotėms Lietuvoje pradeda dislokuotis Jungtinių Amerikos Valstijų kariai iš JAV sausumos pajėgų 2-osios brigados 69-ojo pulko 2-ojo bataliono. Kartu su Lietuvos ir kitų sąjungininkų kariais jie treniruosis Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje, Švenčionių rajone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.03; 15:00
Trumposios naujienos

Lenkiška juostelė. Slaptai.lt nuotr.

Lenkijos rinkimų dieną sekmadienį bus įrašyta į istorijos knygas, kadangi dėl politinės krizės, kurią sukėlė koronaviruso pandemija, balsavimo punktai yra uždaryti, o rinkėjų aktyvumas sieks nulį.
 
38 mln. gyventojų turinti ES šalis narė atsidūrė keistoje „prieblandos zonoje“, kadangi prezidento rinkimai oficialiai nėra nei atidėti, nei atšaukti, vyriausybei ir opozicijai nepavykus pasiekti konstitucinio ir saugaus sprendimo.
 
„Esame apgaubti teisinio rūko“, – naujienų agentūrai AFP sakė Varšuvos politologas Stanislawas Mocekas. Vyriausybė „turėjo paskelbti nelaimės padėtį, kad galėtų teisėtai atidėti rinkimus“, teigė jis.
 
Dešiniųjų partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) atsisakymą imtis tokio veiksmo aiškino teigdama, kad Lenkijos koronaviruso padėtis nėra pakankamai rimta, jog tai būtų galima pateisinti.
 
Partija taip pat užsiminė, kad jei būtų paskelbta nelaimės padėtis, Lenkijoje veiklą vykdančios tarptautinės korporacijos siektų iš vyriausybės gauti milžiniškų kompensacijų sumų, kurias vyriausybei būtų sunku sumokėti.
 
Tačiau liberali opozicija ir daug stebėtojų mato dar vieną priežastį, kodėl vyriausybė buvo bet kokia kaina pasiryžusi rinkimus vykdyti gegužės 10 dieną, nepaisydama apklausų rezultatų, rodžiusių, kad trys iš keturių lenkų palaikytų jų atidėjimą.
 
Opozicija, jau kurį laiką raginusi rinkimus atidėti, teigdama, kad laisvi, teisingi ir saugūs rinkimai karantino sąlygomis yra neįmanomi, mano, jog PiS juos surengti norėjo kuo greičiau, jog dabartinis šalies prezidentas ir partijos sąjungininkas Andrzejus Duda juos laimėtų.
 
Prezidentas šiuo metu yra favoritas ir antrą kadenciją užsitikrintų gavęs 50 proc. balsų, tačiau jo palaikymas greičiausiai sumažės, kai ims ryškėti ekonominiai pandemijos padariniai.
 
Praėjusį mėnesį PiS kontroliuojami parlamento žemieji rūmai priėmė įstatymą, kad rinkimai vyks tik paštu. Tačiau opozicijos kontroliuojamas Senatas jį kelias savaites svarstė, kol galiausiai atmetė, nepalikdamas vyriausybei laiko suorganizuoti rinkimus.
 
„Praėjus 2020 metų gegužės 10 dienai ir Aukščiausiajam teismui, kaip tikimasi, anuliavus rinkimus, atsižvelgus į tai, kad balsavimas neįvyks, parlamento pirmininkas paskelbs naujus prezidento rinkimus artimiausiu galimu metu“, – teigiama partijų pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.11; 06:41