Makedonija šeštadienį nuo sostinės Skopjės oro uosto vardo pašalino Aleksandro Didžiojo, arba Makedoniečio, vardą, siekdama išspręsti ilgametį konfliktą su Graikija dėl šalies pavadinimo.

Socialdemokrato Zorano Zajevo vyriausybė vasario 6 d. nusprendė pašalinti Aleksandro Makedoniečio vardą iš Skopjės oro uosto bei pagrindinio šalies greitkelio pavadinimų.

Šis žingsnis gali šalis priartinti prie jau 27 metus trunkančio konflikto pabaigos. Graikija teigia, kad Makedonijos vardas priklauso šalies šiaurėje esančiai provincijai, o Makedoniečio palikimas yra graikiškosios kultūros dalis, neturinti nieko bendro su dabartine Makedonijos valstybe.

Graikus dar labiau supykdė nuo 2006 iki 2017 m. Makedoniją valdę nacionalistai, kurie Aleksandro Makedoniečio vardu ėmė vadinti infrastruktūros objektus bei jo garbei statyti didžiules statulas.

Dėl šio nesutarimo graikai 2008-aisiais pareikalavo uždrausti Makedonijai prisijungti prie NATO.

Z. Zajevas teigia besitikintis, kad šalys sugebės išspręsti konfliktą iki liepos, kai Makedonija tikisi gauti kvietimą į NATO suvažiavimą.

Jungtinių Tautų (JT) tarpininkas Matthew Nimetzas siūlo, kad Makedonija išlaikytų savo vardą, bet jo pradžioje pridėtų „šiaurės“, „viršutinė“ arba „naujoji“, siekiant atskirti valstybę nuo graikų provincijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.26; 05:57

liekis_333

Prieš 71 metus,  pirmąją karo  tarp nacių Vokietijos ir SSRS dieną, Kaune ir visoje Lietuvoje prasidėjo ginkluotas lietuvių sukilimas, dažniausiai vadinamas antibolševikiniu Birželio sukilimu.

Kitą, birželio 23 d. apie 9 val 28 min.  per Kauno radiją buvo paskelbta, kad sudaryta Lietuvos Laikinoji Vyriausybė, kuri  ir skelbianti  nepriklausomos Lietuvos atkūrimą.  Tai buvo vienintelis SSRS  okupuotuose  kraštuose ginkluotas  sukilimas.

Tačiau dėl jo ir šiandieną vis dar diskutuojama. Ypač tos diskusijos  sustiprėjo  neseniai  Kaune iškilmingai  perlaidojus vieno iš to Sukilimo sudarytosios Laikinosios Vyriausybės vadovų prof. J.Ambrazevičiaus – Brazaičio urną, atgabentą iš JAV. Dėl to bene keturios dešimtys „akademikais“ pavadintų žydų, čigonų, lenkų ir lietuvių spaudoje, internetiniuose portaluose paskelbė  „Atvirą laišką dėl Juozo Ambrazevičiaus – Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriame smerkė ne tik  patį prof. J.Ambrazevičių, bet ir Sukilimą (žiūr. „Respublika“ 2012 m. birželio 14 d. P. 4 ir kt. leidiniai)).

Continue reading „Didžios dienos skaudi atmintis”