Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių – ji iš šalies išsiuntė tris Lietuvos diplomatus, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Išvykti iš šalies jiems duota savaitė, žurnalistams penktadienį surengtoje trumpoje spaudos konferencijoje sakė ministras.
L. Linkevičius patvirtino, kad išsiunčiami diplomatai, kurių tapatybių ministras neatskleidė, grįš dirbti į Užsienio reikalų ministeriją.
Penktadienį į Rusijos užsienio reikalų ministeriją pakviestas Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas. Tai naujienų agentūrai ELTA patvirtino Lietuvos užsienio reikalų ministro atstovė Rasa Jakilaitienė.
Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui įteikta nota, kurioje pareikšta, kad iš Lietuvos, reaguojant buvusio Rusijos šnipo apnuodijimą Anglijos Solsberio mieste, turi būti išsiunčiami trys Rusijos diplomatai.
Prezidentės patarėjas Nerijus Aleksiejūnas, antradienį komentuodamas tokį Lietuvos žingsnį, tikino, kad Lietuva yra pasiruošusi galimam Rusijos atsakui. Tikėtina, kad Maskva, atsakydama tuo pačiu, iš Rusijos išsiųs Lietuvos diplomatus, aiškino Prezidentės patarėjas.
Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją iškviestam Rusijos ambasadoriui Aleksandrui Udalcovui įteikta nota, kurioje pareikšta, kad iš Lietuvos turi būti išsiunčiami trys Rusijos diplomatai. Taip pat kalbama ir apie papildomas sankcijas Maskvai – Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą.
Užsienio reikalų viceministras Darius Skusevičius Rusijos ambasadoriui įteikė notą, kuria trys Rusijos ambasados darbuotojai skelbiami Lietuvoje nepageidaujamais asmenimis dėl su diplomato statusu nesuderinamos veiklos.
Kovo pradžioje įvykęs buvusio Rusijos agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimas Jungtinėje Karalystėje esančiame Solsberio mieste, kurio metu nukentėjo dar beveik 20 asmenų – tai pirmasis atvejis po Antrojo pasaulinio karo, kai Europoje panaudojamas cheminis ginklas. Europos Vadovų Taryba kovo 23 dieną pareiškė, jog pritaria Jungtinės Karalystės vertinimui, kad Rusijos Federacija yra atsakinga už šį išpuolį, ir kad nedvejodama palaiko Jungtinę Karalystę šio sunkaus iššūkio bendram saugumui akivaizdoje.
Išsiųsdamos su diplomato statusu nesuderinama veikla užsiimančius asmenis Jungtinei Karalystei solidarumą reiškiančios šalys siekia išardyti Rusijos žvalgybinius tinklus Europoje, stiprinti šalių saugumą ir atsparumą priešiškai veiklai.
Užsienio reikalų ministerija taip pat siūlo vidaus reikalų ministrui įtraukti 21 asmenį į sąrašą asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, vadovaujantis Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatomis, numatančiomis tokią sankciją už sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir pinigų plovimą (vadinamuoju Magnickio įstatymu). Užsienio reikalų ministerija, remdamasi atsakingų Lietuvos institucijų rekomendacija bei atitinkamais sąjungininkų veiksmais, kreipiasi ir į Migracijos departamentą, siūlydama uždrausti dar 23 asmenims atvykti į Lietuvą dėl galimos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė kovo 23 d. paskelbė, kad praktiškai nebėra abejonių, jog cheminį išpuolį Jungtinėje Karalystėje organizavo Rusija.
Pasak D. Grybauskaitės, visos ES šalys įvertina tiesioginį išpuolio ryšį su Rusija. Anot jos, kad informacija, kurią suteikė Jungtinės Karalystės premjerė Theresa Mei ir kitos institucijos tiesiog nuvedė link Rusijos. D. Grybauskaitė tai traktavo kaip pagrindinę priežastį, kodėl ES lyderių nuomonė Rusijos atžvilgiu tapo griežtesnė.
D. Grybauskaitė, pabrėžė, kad valstybės įsipareigojo taikyti nacionalines priemones.
„Visos šalys įsipareigojo taikyti nacionalines priemones. Dabar vyksta tam tikra koordinacija ir, manau, kad kitos savaitės netgi pradžioje koordinuotas veiksmas tikrai įvyks“, – situaciją komentavo D. Grybauskaitė, pridėdama, kad koordinuoti valstybių veiksmai turėtų apimti Rusijos žvalgybos tinklo narių Europos šalyse išsiuntimą.
„Visiškai aišku, kad toks tinklas yra ir jis veikia agresyviai, ir mes tuo pasakysime, kad mes žinome, kad jūs čia esate, žinome, kas jūs, žinome, ką darote, todėl jus ir išsiūsime“, – pasakojo D. Grybauskaitė.
Buvęs dvigubas šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Jungtinėje Karalystėje buvo apnuodyti kovo pradžioje.
Jungtinės Karalystės iš šalies išsiuntė 23 rusų diplomatus su šeimomis. Maskva atsakė analogišku veiksmu.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Th. May siekia vieningo Europos Sąjungos lyderių pasmerkimo Maskvai dėl buvusio rusų šnipo apnuodijimo.
Dėl Lietuvos valstybės sienos oro erdvėje pažeidimo Rusijos Federacijai pirmadienį įteikta nota. Dokumentas įteiktas Rusijos ambasadoriui Lietuvoje Aleksandrui Udalcovui, kuris buvo iškviestas į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM).
Incidentas įvyko vėlų rugsėjo 16 d., šeštadienio, vakarą, kai du Rusijos kariniai orlaiviai IL-76, skrisdami iš pagrindinės Rusijos dalies į Kaliningrado sritį, įskrido į Lietuvos oro erdvę ir joje išbuvo iki dviejų minučių.
Lietuvos URM Rusijos ambasadoriui pareiškė protestą ir pareikalavo, kad atsakingos Rusijos institucijos kuo skubiau pateiktų paaiškinimą dėl šio incidento bei imtųsi visų būtinų priemonių, jog ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audronius Ažubalis, reaguodamas į žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, jog Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Rusijos ambasadoriumi Aleksandru Udalcovu ir aptarė dvišalius bendradarbiavimo klausimus, teigė, jog Europai ir transatlantiniams partneriams siunčiamas klaidingas signalas, kas Lietuvai yra svarbiausi partneriai.
„Atrodo, jog ir vėl kartojasi buvusio Seimo Pirmininko Vido Gedvilo istorija, kuomet jis pradėjęs pirmininkauti išsakė jau „klasika“ tapusią mintį, jog pirmiausia reikia stiprinti santykius su Rusija, kadangi pastaroji yra arti, o ne su JAV, kuri – toli.
Dabartinis Seimo vadovas V. Pranckietis susitikdamas su Rusijos ambasadoriumi siunčia analogišką ir keistą signalą… Tą signalą atkartoja kai kurių valdančiosios koalicijos Seimo narių kalbos, jog sukurta tarpparlamentinių ryšių su Rusijos Dūma grupė leis bendradarbiauti kultūros, mokslo ir technologijų srityse.
Tačiau toks bendradarbiavimas yra labai pavojingas. Negalime pradėti kalbos apie kultūrinį ir bet kokį kitą bendradarbiavimą, nekalbėdami apie Ukrainą ar Gruziją, ir Kremliaus vykdomą agresiją tose valstybėse. Nustumti šiuos klausimus į šalį – būtent tai, ko siekia Rusija.
Ar naujoji Vyriausybė ir Seimo dauguma padės tokius siekius įgyvendinti – pamatysime artimiausiu metu. Tačiau bet kuriuo atveju Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai tokiam santykių „normalizavimui“ nepritars“, – pabrėžė A. Ažubalis.
Gintaras Visockas, portalo www.slaptai.lt redaktorius.
Gintaras Visockas
Ir vėl nesuprantu Vokietijos. Vokiečių politikai tegul ir nedidele balsų persvara, bet vis tik pripažino 1915-ųjų metų armėnų tragediją buvus genocidu.
Kad prieš šimtą metų tarp Osmanų imperijos daugumą sudariusių turkų ir mažumą atstovavusių armėnų egzistavo įtempti santykiai, – akivaizdu. Bet ar kiekvieną kruviną karinį susidūrimą galima vadinti genocidu?
Byrančios Osmanų imperijos gyventojai armėnai prieš šimtmetį talkino turkus puolančioms jėgoms – Rusijos imperijai. Būtent taip, o ne kitaip. Tokios versijos laikosi, pavyzdžiui, austrų istorikas Erichas Faiglas (1931 – 2007) savo veikale „Teroro mitai. Armėniškas ekstremizmas: ištakos ir istorinis kontekstas“. Jo manymu, Osmanų imperijos gyventojai armėnai išdavė turkus, tarp kurių, beje, iki Pirmojo pasaulinio karo sočiai ir saugiai gyveno. Jie ėmė talkinti rusams.
Tad nėra ko stebėtis, jei titulinė Osmanų imperijos tauta griebėsi atsakomųjų veiksmų prieš jiems peilį į nugarą smogusiuosius. Juk panašiai anuomet elgdavosi visi. Taip elgiamasi ir šiandien, taip bus elgiamasi ir rytoj, poryt. O ten, kur karas, kerštas, neramumai, – ar verta ieškoti humanizmo? Juolab kad gyvybė prieš šimtą metų buvo kiek kitaip vertinama nei dabar…
Nederėtų pamiršti ir aplinkybės, kad net ir šiandieninė Armėnija – kaimynines šalis puldinėjančios agresyviosios Rusijos sąjungininkė. Armėnijoje iki šiol veikia ir, regis, dar ilgai veiks Rusijos karinė bazė. Tad gal praėjusios savaitės balsavimas – tai Kremliaus žvalgybų intrigos, kurių pagalba keršijama Turkijai už numuštą karinį naikintuvą?
Nesu iš tų, kurie tiki Rusijos slaptųjų tarnybų visagalyste. Rusijos FSB, SVR ar GRU taip pat daro klaidų. Ir vis dėlto būtų kvaila manyti, jog Berlyne ir Bonoje nėra rusų įtakos agentų, kurių svarbiausias tikslas – supykdyti turkus ne tik su vokiečiais, bet ir su visa Europos Sąjunga.
Pateikime net ir tokį retorinį klausimą: ar šiandieniniam Kremliui nėra naudinga, kad Turkija su Vokietija pradėtų pyktis kaip NATO narės? Juk NATO aljansui priklausanti Turkija turi vieną galingiausių karinių formuočių visoje Europoje.
Nedera atmesti ir versijos, jog ranką čia pridėjusi įtakinga bei turtinga Vakaruose gyvenanti armėnų diaspora. Jai, matyt, irgi naudinga, kai vieną galingiausių armijų Europoje turinti NATO narė Turkija barasi su viena iš įtakingiausių ir galingiausių NATO ir ES šalių – Vokietija.
Taigi klostosi pavojinga situacija. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas grasina paliksiąs Europą „su jos pačios rūpesčiais“ bei perspėja, jog nuo šiol „Turkija nebebus barjeras, saugantis Europą nuo pabėgėlių keliamų problemų“. Vadovaujantis sveiku protu, turkai teisingai elgiasi, kad pyksta. Briuselis ir Strasbūras apgaudinėja turkus nuo pat 1987-ųjų. 1987-aisiais suteikė vilčių, jog priims į ES, nors puikiai žinojo, jog darys viską, kad taip niekad neatsitiktų.
Lietuvai, irgi kadaise paskubom pripažinusiai tragiškus 1915-ųjų įvykius armėnų tautos genocidu, verta prisiminti liaudišką patarlę: „Paskubėsi – žmones prajuokinsi“. Įrodymai, jog to meto žiaurus karinis konfliktas tarp turkų ir armėnų buvo būtent genocidas, – migloti. Jei jų ir esama, tai juos slepia ne kas kitas, o pati … Armėnija. Netikite? Turkija seniai atvėrusi savo archyvus – skaitykite, studijuokite, nagrinėkite. O Armėnija savo senųjų dokumentų iki šiol nenori parodyti Vakarų mokslininkams. Belieka gūžčioti pečiais – kodėl?
Tad lietuviams, visuomet puolantiems palaikyti „brolius krikščionis armėnus“, nederėtų užmiršti ne tik moralinių, bet ir pragmatinių sumetimų: Turkija – NATO narė. Jeigu mums teks patirti karinių nelaimių, tai pagalbos ranką išties ne armėnai, o būtent turkai.
Melas dažnai įvyniojamas į labai patrauklius propagandinius rūbus. Štai šių metų birželio 5-ąją Vilniaus Vingio parke Lietuvoje reziduojantis Rusijos ambasadorius Aleksandras Udalcovas, švęsdamas Rusų kultūros dieną, iškilmingai pareiškė: „Supraskite Rusiją, mylėkite ją ir gerbkite, ir ji jums atsakys tuo pačiu“.
O juk meluoja! Begėdiškai, įžūliai meluoja! Karti gyvenimiška patirtis bylojas, kad bent jau iki šiol Rusija, kad ir kiek ją kviesdavome draugauti bei bičiuliautis lygiaverčiais pagrindais, mums pasiūlydavo tik naujas okupacijas, ekonomines blokadas bei šantažą drakoniškomis dujų ir naftos kainomis.
Dabar štai dar bando supykdyti su Turkija. Lietuvoje besisvečiuojantys turkų diplomatai sykį pusiau ironiškai, pusiau rimtai perspėjo: jei Lietuvą puls Rusija, nuo šiol lietuviams teks prašyti Armėnijos pagalbos…
Slaptai.lt nuotraukoje: komenatro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.
