Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA nuotr.
Austrija antradienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl reikėtų persvarstyti tiesiamą „Nord Stream 2“ dujotiekį, nepaisant likusioje Europoje juntamų abejonių po Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
Austrijos prezidentas Alexanderis van der Bellenas žurnalistams sakė, kad nemato „jokio ryšio tarp A. Navalno atvejo ir „Nord Stream 2“.
Kalbėdamas šalia Austrijoje viešinčio Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, šalies vadovas sakė, kad dujotiekis turėtų būti laikomas atskiru „komerciniu projektu“.
Austrijos OMV yra viena Europos bendrovių, priklausančių konsorciumui, dalyvavusiam finansuojant beveik užbaigtą 10 mlrd. eurų vertės dujotiekį, per Baltijos jūrą sujungsiantį Rusiją ir Europą.
Vėliau ketvirtadienį, taip pat kalbėdamas V. Zelenskio pašonėje, Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas teigė sutinkantis su A. van der Belleno nuomone. Austrijos prezidentas A. Van der Bellenas ir Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas. EPA – ELTA nuotr.
„Nord Stream“ mums Austrijoje yra teigiamas projektas, – sakė S. Kurzas. – Manome, kad yra gerai, kai esama diversifikacijos ir kai energijos gamybai ir transportavimui į Europą galime naudoti kelis skirtingus kelius.“
Tačiau jis pridūrė: „Pripažįstu, kad šiuo klausimu skiriasi mano ir Ukrainos prezidento nuomonės.“
V. Zelenskis teigė suprantantis, kad Austrija projektą vertina kaip svarbų valstybės ekonomikai ir verslui, tačiau pridūrė, jog norėtų, kad dujotiekį šalis pamatytų „iš mūsų perspektyvos“.
Ukraina šiuo metu gauna dideles pajamas iš rusiškų dujų transportavimo ir baiminasi, kad „Nord Stream 2“ projektas šalį paliks nuošalyje.
Projektui taip pat priešinasi dar keletas kitų ES valstybių narių ir Baltijos šalys, o JAV savo ruožtu projektui daro didžiulį spaudimą.
Austrijos užsienio reikalų ministrė šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau A. van der Bellenas sakė, kad „tokio pobūdžio su ekonomikos politika susiję klausimai tebėra nagrinėjami Europoje, o ne Vašingtone“.
Vokietija jau kurį laiką gina dujotiekio projektą, tačiau kanclerė Angela Merkel praėjusią savaitę teigė neatmesianti pasekmių projektui galimybės, jei Maskvos atsakas į A. Navalno apnuodijimą nebus patenkinamas.
Bene griežčiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikas rugpjūčio 20 dieną prastai pasijuto skrydžio iš Tomsko į Maskvą metu. Jis netrukus buvo perkeltas į vieną Berlyno ligoninę, kurios gydytojai teigė aptikę „vienareikšmiškų įrodymų“, kad opozicionierius buvo apnuodytas „Novičiok“ grupei priklausančia nervus paralyžiuojančia medžiaga.
Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas. EPA – ELTA nuotr.
Austrijos ir šalies energetikos bendrovė OMV neplanuoja pasitraukti iš „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimo projekto, pareiškė su Vladimiru Putinu Sočyje susitikęs Austrijos prezidentas Alexanderis Van der Bellenas.
„Austrija nesiruošia trauktis iš „Nord Stream 2“ projekto, o energetikos bendrovė OMV – juo labiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su V. Putinu sakė A. Van der Bellenas.
V. Putinas pasveikino tokį A. Van der Belleno pareiškimą ir tikino, kad Austrija nėra pati didžiausia šalis, tačiau apsiginti nuo Jungtinių Valstijų spaudimo „Nord Stream 2“ atžvilgiu esą užtenka tik politinės valios.
„Austrija nėra pati didžiausia šalis pasaulyje, tačiau apginti savo nacionaliniams interesams nereikia nei branduolinių ginklų, nei teritorijos. Reikia tik politinės valios“, – sakė V. Putinas.
1230 km ilgio dujotiekis „Nord Stream 2“ yra tiesiamas Baltijos jūra. Dviejų gijų vamzdynas sujungs Rusiją ir Vokietiją, o bendras dujotiekio pralaidumas siekia 55 mlrd. kub. m dujų per metus.
Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.
Antradienį JAV Senatui buvo pristatytas įstatymų projektas, pagal kurį Europos šalių bendrovėms, prisidedančioms prie kontraversiškai vertinamo dujotiekio „Nord Stream 2“ tiesimo, galėtų būti taikomos JAV sankcijos. Pasak vieno respublikonų partijos patarėjo, sankcijų paketas buvo rengiamas remiantis jau įvestomis JAV sankcijomis Irano naftos sektoriui.
Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišalis susitikimas. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos ir Austrijos ryšių stiprinimas, bendradarbiavimo perspektyvos ekonomikos, energetikos mokslo, meno ir kultūros bei turizmo srityse, abiem valstybėms aktualūs Europos Sąjungos klausimai aptarti Vienoje penktadienį vykusiame Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Austrijos prezidento Alexanderio Van der Belleno dvišaliame susitikime.
Šalies vadovė padėkojo Austrijai už principingą poziciją ir paramą Lietuvai dėl Rusijos geopolitinio projekto Astravo atominės elektrinės, kuri statoma vos už 50 kilometrų nuo Vilniaus ignoruojant ir pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos standartus.
Vasario pradžioje Ženevoje vykusioje Espoo konvencijos konferencijoje pripažinta, kad Astravo AE parinkta aikštelė yra nesaugi. Šią poziciją tvirtai palaikė ir nebranduolinės valstybės kelią pasirinkusi Austrija.
Pasak prezidentės, Astravo AE kelia grėsmę regiono saugumui, todėl būtina siekti šios branduolinės jėgainės uždarymo. Austrijos patirtis parodė, kad tai įmanoma, jei yra atsakomybė ir užtenka politinės valios.
Austrijos parama Lietuvai svarbi toliau telkiant tarptautinę paramą. Tai valstybė, kuri rengia branduolinės saugos ekspertus ir yra Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) namai. Vienoje yra įsikūrusi šios organizacijos būstinė, primenama Prezidentės spaudos tarnybos pranešime.
Aptariant ES aktualijas, susitikime pabrėžta, kad, JK viduje nerandant sutarimo dėl „Brexito“, įkaitais tapo ne tik šios valstybės žmonės, bet ir visa ES. Susiklosčiusi politinio neaiškumo situacija stabdo derybas dėl naujojo septynmečio ES biudžeto, dėl to gali vėluoti finansinė parama strateginiams projektams.
Susitikime, pasak pranešimo, kalbėta ir apie ES atsparumo stiprinimą hibridinėms grėsmėms. Tai ypač aktualu šiemet, kai už kelių mėnesių žmonės rinks naują Europos Parlamentą. Todėl būtina imtis visų priemonių užtikrinti, kad priešiškos išorės jėgos nepaveiktų ES piliečių apsisprendimo.
Būdama neutrali valstybė, Austrija aktyviai prisideda prie sustiprinto ES bendradarbiavimo gynybos ir saugumo srityje – PESCO. Kaip ir Lietuva, ši šalis bendradarbiauja net keliuose PESCO projektuose, tarp jų karinio mobilumo ir kibernetinio saugumo stiprinimo srityse.
Susitikime taip pat pabrėžta, kad intensyvėjantys dvišaliai ryšiai atveria naujų perspektyvų Lietuvos ir Austrijos žmonių gerovei. Per metus 19 proc. išaugo dvišalė prekyba, mezgasi tvirti meno, kultūros ir mokslo saitai. Žengiami pirmieji žingsniai Kauno ir Vienos universiteto bendradarbiavimo srityje. Kultūrinius ryšius skatina Vilniaus ir Zalcburgo miestų partnerystė. Daug potencialo glūdi aukštųjų ir finansinių technologijų, gyvybės mokslų srityse.
