Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Nors antradienį Seime vykęs slaptas balsavimas dėl Antikorupcijos komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio likimo poste žlugo, valdantieji mano, kad taškas šioje istorijoje nėra padėtas.
Parlamento daugumos atstovai neketina boikotuoti posėdžių ir tęs darbą komisijoje, tačiau konservatorius ir A. Stončaičio pavaduotojas Bronislovas Matelis tvirtina, kad klausimai dėl Demokratų sąjungos atstovo turėtų pasiekti kitą parlamentinį lygmenį – Seime rengiamą tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu.
Pasak konservatoriaus, tokiu būdu VSD vadovas Darius Jauniškis – kitaip nei anksčiau rengtame Antikorupcijos komisijos uždarame posėdyje – turės be užuolankų pateikti visą informaciją ir išsklaidyti vis dar tvyrančias abejones dėl A. Stončaičio.
Tuo metu pats A. Stončaitis mano, kad po tam tikros pauzės Antikorupcijos komisija grįš prie įprasto darbo, o rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais nebus sunku.
A. Stončaitis: nematau priežasčių, kodėl nerastume bendros kalbos su valdančiaisiais
Postą išsaugojęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys A. Stončaitis tvirtino nematąs jokių priežasčių, kodėl jam išsaugojus postą turėtų strigti Seimo Antikorupcijos komisijos darbas. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Klausimas buvo Seime apsvarstytas, balsavimo rezultatai yra. Aišku, vienus jie gali tenkinti, kitus – ne. Tai yra visiškai objektyvu ir suprantama. Bet, manau, jeigu Seimas išreiškė pasitikėjimą balsuodamas slaptu balsavimu ir su didele dauguma – nematau jokių priežasčių nei pozicijai, nei opozicijai netęsti darbo“, – Eltai aiškino politikas.
Parlamentaras taip pat jautėsi užtikrintas, kad pavyks rasti bendrą kalbą su valdančiųjų atstovais, dar visai neseniai reiškusiais abejonės dėl A. Stončaičio tinkamumo eiti komisijos vadovo pareigas.
„Nematau problemų, kad nerastume bendros kalbos. Visą laiką reikia kalbėti argumentų kalba, teisine kalba, kadangi mūsų komisijos vertinimuose (…) negali būti asmeniškumų“, – tvirtino jis.
Todėl klausiamas, ar bene pusmetį trukusi istorija ir kelti klausimai dėl jo praeities ir aplinkybių, kuriomis politikui buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, nediskreditavo komisijos, A. Stončaitis nurodė, kad „jokių šešėlių ir abejonių būti negali“.
„Kokie čia gali būti šešėliai? Tokių abejonių, pareikštų ko nors iš šalies, bent jau man nėra žinoma. Jokių negali būti šešėlių ir abejonių. Komisija veikia ir veiks objektyviai. Maksimaliai stengiamasi, kad sprendimai būtų ne politizuoti, teisiškai pagrįsti ir visiems suprantami“, – akcentavo A. Stončaitis.
B. Matelis: norėčiau, kad tas dėl A. Stončaičio būtų pakeltas dar kartą kitu lygiu
Tuo metu Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorius B. Matelis tvirtina, kad taškas A. Stončaičio istorijoje nėra padėtas. Politikas pažymi, kad valdantieji neboikotuos A. Stončaičio vadovaujamų posėdžių ir dalyvaus komisijos darbe. Tačiau konservatorius yra įsitikinęs, kad pasitikėjimas Antikorupcijos komisijos pirmininku išliks susvyravęs. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Boikotuoti posėdžių neketiname, kažkokių demaršų mes nesiimsime“, – Eltai Seimo daugumos atstovų poziciją išdėstė B. Matelis.
„Seimas išreiškė pasitikėjimą, bet to šešėlio vis tiek neišsklaidė. Jis lieka ir liks. Gal jis nebus viešai matomas, bet žmogus, kuris turės bėdų, norės kreiptis į mūsų komisiją ar instituciją – turės labai gerai pagalvoti, ar tai daryti“, – nurodė jis.
B. Matelis pažymėjo, kad Antikorupcijos komisijai bandant išsiaiškinti aplinkybes dėl A. Stončaičiui suteikto leidimo dirbti su slapta informacija, atsakingos institucijos, anot jo, nepateikė pakankamai informacijos.
„Valstybės saugumo departamentas iš tiesų apsiribojo tokiais atsišaudymais ir įtikinamos informacijos mums nepateikė“, – uždaro posėdžio su VSD atstovais detales prisiminė B. Matelis.
Todėl, politiko manymu, į likusius klausimus dėl A. Stončaičio galėtų atsakyti parlamente bręstantis tyrimas dėl galimai neskaidrios ir neteisėtos VSD veiklos 2019 m. prezidento rinkimų metu. Eltos žiniomis, šiuo metu koalicijos gretose yra derinami 39 sudėtiniai klausimai, susiję ne tik su VSD ir D. Jauniškiu bei prezidentu Gitanu Nausėda, bet ir su buvusiu Vyriausybės kancleriu A. Stončaičiu.
„Norėčiau, kad tas klausimas būtų dar kartą pakeltas ir dar kartą papurtytas – dar per kitą liniją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
„Dabar tas klausimas gali ateiti per Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą. Šis komitetas, jeigu jis turės laikinosios komisijos teises ir statusą, tai jau kitas lygmuo, kitas levelis. Čia jau Valstybės saugumo departamento vadovas išsisukti nebegalės, jis turės pakloti viską – kiek jis tuo metu išduodamas leidimą A. Stončaičiui bendravo su S. Skverneliu, ar nebendravo. Nes mūsų komisijai jis pasakė: „ai, nepamenu, galbūt, o gal ir ne“, – nurodė konservatorius.
ELTA primena, kad Seimo daugumai nepavyko A. Stončaičio patraukti iš Antikorupcijos komisijos pirmininko posto – antradienį vykusiame slaptame balsavime iniciatyvai pritrūko palaikymo.
Seimo statutas numato, kad pasitikėjimą praradęs politikas pašalinamas iš posto tada, kai tokiam siūlymui pritaria parlamento dauguma – ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
Abejones dėl A. Stončaičio galimybių tęsti pirmininkavimą komisijai pasėjo pernai lapkritį pasirodžiusios publikacijos apie tai, jog 2019 m. politikui neva neturėjo būti išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat kelti klausimai dėl kriminalinės žvalgybos pažymos, kurioje figūruoja ir pats A. Stončaitis.
Todėl dar sausį valdančiosios daugumos atstovai Antikorupcijos komisijos nariai išreiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Raimundas Lopata sako, kad pavasario sesijoje reikėtų sudaryti parlamentinio tyrimo komisija, kuri toliau aiškintųsi prieš kelis metus viešojoje rezonavusios istorijos dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) rinktų duomenų apie privačius asmenis detales.
Apie tokią iniciatyvą Liberalų sąjūdžio frakcijai priklausiantis politikas užsiminė reaguodamas į žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir Prezidentas“ keliamą klausimą, kas galėjo paprašyti VSD 2018–2019 metais rinkti informaciją apie tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos žmones ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
ELTA primena, kad 2020-ųjų pradžioje parlamentaras Vytautas Bakas kreipėsi į Seimo valdybą dėl galimai VSD vykdyto neteisėto kišimosi į rinkimų procesus bei neteisėto informacijos rinkimo ir jos naudojimo. Tokius įtarimus V. Bakui sukėlė informacija, kurią jam, kaip NSGK pirmininkui, 2019 m. balandį perdavė vienas žvalgybos pareigūnas. Šio pareigūno, kuriam buvo suteiktas pranešėjo statusas, liudijimai, tuomet tvirtino V. Bakas, yra pakankami inicijuoti parlamentinį tyrimą. Politikas akcentavo, kad remiantis pranešėjo informacija, VSD medžiagą galėjo rinkti neteisėtai. Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi tuomet parlamento valdyba tokios iniciatyvos nesiėmė, situaciją aiškintis pradėjo NSGK. Tačiau ir Komitetas konstatavo, kad VSD tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką veikė teisėtai. Komitetas tik pažymėjo, kad reikėtų atsisakyti žodinių pavedimų pareigūnams tikrinti asmenis.
Praėjus 3 metams po rezonansą kėlusios istorijos, R. Lopata teigia, kad grįžti prie klausimų, kuriuos iškėlė knygoje minimas pranešėjas, reikėtų pavasario sesijoje.
„Kaip ir priklauso pagal įstatymus jis užsiregistravo slaptu pranešėju ir norėjo, kad būtų pradėtas parlamentinis tyrimas. Tačiau buvusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai (išskyrus V. Baką) bei kiti politikai šią iniciatyvą sužlugdė. Pats gi pranešėjas po netrukus įgyvendintos VSD reorganizacijos atsidūrė gatvėje“, – feisbuke rašė parlamentaras.
„Aš, kaip Seimo NSGK narys manau, kad būtini šie žingsniai, atkuriant teisingumą Pranešėjui ir VSD vadovybei. LR Seimo pavasario sesijos pradžioje turi būti sudaryta parlamentinio tyrimo komisija ir pradėtas tyrimas“, – teigė R. Lopata.
Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat, tęsė R. Lopata, turėtų būti dar kartą įvertinti visi politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti. Tarp tokių parlamentaras išskyrė partijai „Vardan Lietuvos“ priklausantį Algirdą Stončaitį.
„Politikai, kurie naudojosi VSD „paslaugomis“ savo politiniams ar asmeniniams interesams tenkinti, taip pat turėtų būti įvertinti LR Seimo parlamentinės komisijos. A. Stončaitis galėtų jau dabar atsisakyti Seimo nario mandato“, – savo socialinio tinklo įraše teigė R. Lopata.
„Turi būti įvertinta STT ir Generalinės prokuratūros vadovų, leidusių susidaryti tokiai situacijai ir negynusio Pranėšėjo, veiksmai, kad tai negalėtų pasikartoti ateityje“, – rašė parlamentaras.
Jo teigimu, epizodų, aprašytų knygoje, apie kuriuos liudija pranešėjas, yra ir daugiau ir jie visi turi būti įvertinti „ypač atidžiai“.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija svarstys, ar reikėtų pradėti tyrimą, skirtą įvertinti parlamentarų ir kitų valstybės politikų gautą paramą rinkimams iš įvairių verslo atstovų.
Kaip Eltai teigė komisijos pirmininkas, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Stončaitis, viešojoje erdvėje pasirodant vis daugiau informacijos apie galimai neskaidrius politikų ir verslininkų santykius, Seimui, jo nuomone, derėtų išsiaiškinti tokių įtartinų ryšių aplinkybes – įvertinti, ar už gautą finansinę paramą rinkiminėms kampanijoms politikai atsidėkoja verslui, priimdami palankius politinius sprendimus.
Apie panašią iniciatyvą dar praėjusią savaitę prakalbo visos Seimo opozicinės frakcijos. Užsiminta apie tyrimą dėl galimų valdančiųjų ryšių su Taivano investicijų sulaukusiomis įmonėmis. Seimo mažumai susirūpinimą sukėlė naujienų portalo tv3.lt paskelbta informacija apie galimus koalicijos partijų finansinius ryšius su įmonėmis, kurios sulaukia ypatingos Vyriausybės pagalbos bei protegavimo Taivano paramos bei investicijų skirstymo procese.
Paskelbtos publikacijos duomenimis, taivaniečių investicijų sulaukė ir kelios įmonės, kurių vadovai demonstruoja palankumą valdantiesiems, dalyvaudami palaikymo renginiuose ir net finansiškai remdami Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) bei Laisvės partijas.
Anot A. Stončaičio, šią bei kitas susijusias įtartinas situacijas galėtų tirti būtent Seimo Antikorupcijos komisija.
„Bandysime svarstyti, ar palaikytų komisijos nariai (iniciatyvą – ELTA) sudaryti atskirą tyrimo grupę dėl labai įvairiausių verslo paramų politikams teikimo. Opozicija svarsto, kad galbūt reikėtų inicijuoti parlamentinę tyrimo grupę, bet lygiai taip pat galėtų Antikorupcijos komisija tą panašią grupę sudaryti – kaip buvo Kaunui sudaryta grupė. Ir reikėtų nagrinėti praktikas – kiek tai yra teisėta, kokios yra rizikos, koks yra teisinis reguliavimas ir kaip tą teisinį reguliavimą galimai reikėtų keisti“, – Eltai nurodė A. Stončaitis.
„Keistokai atrodo, kai dešimtimis tūkstančių eurų teikiamos finansinės paramos, o paskui, bent jau viešojoje erdvėje, pasirodo informacija, kad galimai yra atsidėkojama už tai“, – nurodė jis.
Visgi, politikas pabrėžė, kad Antikorupcijos komisija nesikoncentruos į vieno asmens ar Taivano investicijų situacijos vertinimą, bet žvelgs į problemą plačiau.
„Nesuveskime į premjerę ar į Užsienio reikalų komiteto pirmininką. Reikėtų žiūrėti apskritai“, – patikino jis.
Valdantieji žada posėdyje nedalyvauti
Valdančiųjų atstovai Antikorupcijos komisijos posėdyje, pasak konservatoriaus Bronislovo Matelio, neketina dalyvauti. Anot B. Matelio, komisijos posėdyje keliamas klausimas klausimas dėl tyrimo grupės formavimo yra „asmeninė keršto akcija“, nes praėjusią savaitę valdančiosios koalicijos parlamentarai pareiškė nepasitikėjimą A. Stončaičiu kaip Antikorupcijos komisijos pirmininku.
„Mes manome, kad negalime dalyvauti posėdyje, nes pirmininkui pareiškėme nepasitikėjimą ir laukiame jo ar opozicijos sprendimo. Negalime apsimesti, kad nieko neįvyko ir dalyvauti asmeninėje pirmininko keršto akcijose. Prieš tai pirmininkas turėtų paviešinti savo ryšius su abejotinos reputacijos asmenimis, o tik po to „mazgoti“ kitus“, – Eltai raštu perduotame komentare pažymėjo B. Matelis.
Paklaustas, ar komisija galės tęsti darbą ir svarstyti jo inicijuojamą klausimą, posėdyje nedalyvaujant valdantiesiems, A. Stončaitis patikino, jog diskusijos dėl verslo ir politikų ryšių vis tiek vyks, nors Antikorupcijos komisija, neturėdama kvorumo, negalės priimti jokių sprendimų. Politikas apgailestavo, jog, demonstruodami tokią laikyseną, valdantieji stabdo komisijos darbą.
„Reiškiasi komisijos posėdis neįvyks, tačiau tai nereiškia, kad nebus diskusijos. Diskutuosime, apsitarsime, aptarsime problematiką – nebus balsavimų. Reiškia, nebus sprendimų“, – sakė demokratų frakcijos narys.
ELTA primena, kad prieš savaitę grupė Seimo Antikorupcijos komisijos narių pareiškė nepasitikėjimą pirmininku A. Stončaičiu. Politikai nutarė dar kartą kreiptis į Seimo opoziciją, prašant deleguoti naują kandidatą užimti A. Stončaičio postą. Visgi, kol kas parlamento mažuma neketina to daryti.
Po komisijos sprendimo, nepasitikėjimo A. Stončaičiu klausimas persikels į plenarinių posėdžių salę. Seimo statute numatyta, kad savo poziciją Seimo nariai išreiškia slaptu balsavimu – kad pasitikėjimą paradęs politikas būtų pašalinamas iš posto, tam turi pritarti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisija renkasi į uždarą posėdį, kurio metu parlamentarai aptars Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadą dėl komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio. Į saugumo tarnybas pasikreipęs pirmininko pavaduotojas, konservatorius Bronislovas Matelis teigia, kad gauti VSD atsakymai parlamentarų neįtikino – pasak politiko, į dalį klausimų liko neatsakyta, todėl norisi išgirsti detalesnius paaiškinimus.
„Į kai kuriuos klausimus VSD arba iš viso neatsakė, o kai kuriais atvejais, manome, kad šiek tiek gudravo, sakykime, atsakė tik tai, kas VSD patogu. Mes norime, kad būtų pateikta išsamesnė informacija“, – Eltai sakė B. Matelis, nurodydamas, kad posėdyje turėtų dalyvauti ir VSD atstovai.
„Mums reikia išsiaiškinti, ar mūsų pirmininkas yra pažeidžiamas, ar ne. Jeigu ne – išsiaiškinsime visą pilną informaciją ir viskas. Dirbsime toliau. O jeigu gausim kažkokios kitokios informacijos, visa komisija turės spręsti, ką toliau daryti“, – aiškino jis.
B. Matelis pažymėjo, kad komisijos nariai susipažino ir su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) gauta Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvada, kuri, anot konservatoriaus, šioje istorijoje yra „labai įdomi“.
„Mes turime klausimų (STT atstovams – ELTA), kad papasakotų, kaip jie tą informaciją, kurią pateikė VSD, gavo, kas ten atsispindi, kas ten yra svarbu ir nesvarbu. Norime paklausti, nes kažkaip VSD atsakė, kad jam nereikėjo tikrintis poligrafu. Bet iš kitų šaltinių mes gauname visai priešingą informaciją“, – akcentavo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekdami išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
Prieš savaitę VSD pateikė išvadą, kurioje teigiama, kad Komisijos pirmininkas turėjo leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir neprivalėjo tikrintis poligrafu, tačiau valdančiųjų atstovų toks atsakymas neįtikino. Savo ruožtu partijos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad po institucijų išaiškinimų konservatoriams vis dar kyla klausimų dėl A. Stončaičio atvejo. Pasak politiko, VSD ir policijos departamentas atsakė taip, kad ir ypač kvailiems būtų aišku, kad šioje istorijoje padėtas taškas.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Pirmadienio popietę Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen kabinete susitiko parlamentinių frakcijų seniūnai.
Parlamentarai diskutavo, kokių veiksmų reikėtų imtis dėl demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nario Algirdo Stončaičio.
Politikai sutarė sulaukti atsakymų iš tarnybų, į kurias kreipėsi tiek Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), tiek Antikorupcijos komisija – ir tik įvertinus gautus atsakymus imtis tolimesnių veiksmų.
„Susitikome su frakcijų seniūnais tam, kad apsikeistume nuomonėmis dėl situacijos Antikorupcijos komisijoje“, – pirmadienį po susitikimo su frakcijų seniūnais žurnalistams teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Parlamentarams abejonės dėl Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko reputacijos kilo po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Paklausta, ar imsis papildomų veiksmų ir prašys saugumo tarnybų įvertinti A. Stončaičiui suteiktą leidimą dirbti su įslaptinta informacija, parlamento vadovė tvirtino, kad galėtų pasinaudoti tokia galimybe, tačiau kol kas nežada to daryti. Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Žinodama, kad yra ne vienas kreipimasis į tarnybas – tame tarpe, ir iš NSGK pirmininko, tiek į VSD, tiek ir į kitas tarnybas, aš norėčiau sulaukti atsakymų ir tuomet, jau įvertinus atsakymus spręsiu, ar reikalingi tolimesni veiksmai“, – situaciją aiškino Seimo pirmininkė.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad šiuo metu A. Stončaičiui pasitraukti iš vadovaujamos komisijos pareigų „būtų racionalus sprendimas“.
„Kol yra rimtas šešėlis – o, visgi, Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija yra tokia, kad tokių šešėlių neturėtų būti. Vienas iš sprendimų galėtų būti jam laikinai nusišalinti. Žinoma, tai jau yra sprendimas paties pirmininko ir jį deleguojančios frakcijos, iš dalies ir visos opozicijos, kadangi Antikorupcijos komisijos pirmininko pozicija, pagal tradiciją, yra priklausanti opozicijai“, – sakė ji.
Susitikime su V. Čmilyte-Nielsen dalyvavo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Mindaugas Lingė, liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, „laisviečių“ frakcijos seniūno pavaduotojas Tomas Vytautas Raskevičius. Opoziciją atstovavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, demokratų frakcijos lyderis Lukas Savickas, socialdemokratų seniūnė Orinta Leiputė. Lietuvos regionų frakcijos atstovai susitikime nedalyvavo.
VSD direktorius Darius Jauniškis. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims.
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti. Siekiant išsiaiškinti visas situacijos aplinkybes, komisijos nariai kreipėsi į saugumo tarnybas ir paprašė atsakyti į klausimus, susijusius su jų pirmininko reputacija.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, prašydami atsakyti į eilę klausimų, susijusių su komisijos pirmininko Algirdo Stončaičio reputacija. Kreipimąsi pasirašė pirmininko pavaduotojas Bronislovas Matelis – jis Eltai tvirtino, kad A. Stončaitis atsisakė pasirašyti raštą ir taip bando išsisukti nuo atsakomybės.
Komisijoms nariams abejonės dėl Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovo kilo po viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos apie galimus neskaidrius politiko ryšius, galimai tapusius pretekstu buvusiam Vyriausybės kancleriui neišduoti leidimą dirbti su slapta informacija.
Kreipimesi į VSD prašoma atsakyti, ar A. Stončaitis buvo iškviestas pokalbiui prieš teikiant išvadą dėl jo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ar politikui buvo pasiūlyta praeiti patikros poligrafu procedūrą, ar tokios procedūros iniciatyva kilo dėl parlamentaro vangiai atsakinėjamų klausimų. Prašoma patikslinti, ar VSD kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir policijos generalinį komisarą dėl jų duomenų bazėse esančios operatyvinės ir su A. Stončaičiu susijusios informacijos ir pan. Lietuvos saugumas (VSD)
Galiausiai, komisija reikalauja atsakymo, ar tuometinio Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio sprendimas išduoti leidimą A. Stončaičiui dirbti su įslaptinta informacija atitiko VSD teiktą išvadą.
B. Matelis: pirmininkas nepasiekiamas dvi dienas
Antikorupcijos komisija apsisprendė kreiptis į saugumo tarnybas dar trečiadienį vykusio posėdžio metu. Parengti raštą pavesta konservatoriui, komisijos pirmininko pavaduotojui B. Mateliui. Parašą planavo padėti pats A. Stončaitis, tačiau persigalvojo.
Kaip Eltai nurodė B. Matelis, opozicijos narys atsisakė pasirašyti ne tik kreipimąsi, bet ir patį komisijos posėdžio protokolą, kuriame dokumentuotas parlamentarų sutarimas kreiptis į VSD. Bronislavas Matelis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Komisijos pirmininkas atsisakė pasirašyti susitikimo protokolą ir visiškai formalia priežastimi sako – jeigu nėra pasirašytas protokolas, kad toks susirinkimas įvyko, jokių klausimų niekam uždavinėti Matelis neturi teisės. Pirmininkas tapo nepasiekiamas dvi dienas – nei man, nei biurui, nei kam tik nori. Protokolo susirinkimo nepasirašo ir tuo pagrindu sako, kad aš neturiu teisės jo atžvilgiu formuluoti jokių klausimų“, – Eltai situaciją aiškino valdančiųjų atstovas.
Konservatorius atkreipė dėmesį, kad Seimo Antikorupcijos komisijai vadovauja jos pirmininkas ir pavaduotojas, todėl kelissyk nepavykus susisiekti su A. Stončaičiu, B. Matelis pasirašė kreipimąsi pats.
„Aš nežinau, kur jis dingo be žinios, ar kas jam atsitiko, gal kokia nelaimė – aš ėmiausi iniciatyvos. Klausimus visus VSD suformulavau, pasitariau su komisijos nariais, gavau atsakymus, papildymus ir savo vardu, pasirašydamas kaip pavaduotojas, išsiunčiau“, – nurodė jis.
„Seimo narys, buvęs aukštas policijos pareigūnas išsisukinėja – tiek VSD neteikia informacijos, anuomet, kai jį kamantinėjo. Dabar atsisako pasirašyti, nervinasi, daro kliūtis, kad tie klausimai nebūtų išsiųsti – aš iš tikrųjų teigčiau, kad man kelia labai daug abejonių, ar A. Stončaitis gali vadovauti tokiai komisijai“, – pridūrė B. Matelis.
Susisiekti su pačiu A. Stončaičiu Eltai nepavyko.
ELTA primena, kad naujienų portalas „15min“ publikavo tyrimą, kuriame teigiama, kad A. Stončaitis gavo leidimą dirbti su slapta informacija, nors atsisakė tikrintis poligrafu. Nustatyta tvarka numato, kad toks leidimas gali būti išduotas tik klausimų dėl reputacijos ir skaidrumo nekeliantiems asmenims. Klausimai veja klausimus
Antikorupcijos komisijos nariai, valdančiosios koalicijos atstovai paragino A. Stončaitį pasitraukti iš komisijos pirmininko posto, tačiau demokratas nesutiko to padaryti.
A. Stončaitis ėjo Vyriausybės kanclerio pareigas „Demokratų sąjungos“ pirmininko Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje. Ekspremjeras kilusias abejones dėl A. Stončaičio skaidrumo vadina spekuliacijomis ir konservatorių „pučiamu skandalu“.
Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis lankosi Baku, kur susitiko su aukštais šios šalies pareigūnais ir aptarė sėkmingai įgyvendinamą ES Dvynių projektą, dvišalius santykius ir galimybes stiprinti ekonominį bendradarbiavimą.
Susitikimuose su Azerbaidžano ekonomikos ministru Shahin Mustafayev buvo aptartos dvišalio bendradarbiavimo galimybės prekybos, turizmo, inovacijų srityje, kalbama, kaip išnaudoti eksporto rinką. Prekybos apyvarta tarp šalių pernai sudarė 34,8 mln. eurų: eksportas – 32,6 mln. eurų, importas – 2,2 mln. eurų. Panaši dvišalės prekybos apyvarta, sudaranti 30-40 mln., išlieka nuo 2011 m., tačiau pasigesta didesnio potencialo išnaudojimo IT, turizmo, baldų, medicinos ir maisto pramonės srityse.
„Azerbaidžano gamintojams Lietuva gali tapti vartais į Europos Sąjungą. Mes galime pasiūlyti patrauklias sąlygas investicijoms į laisvosios prekybos zonas. Lietuva taip pat ketina tapti „fintech“ centru regione. Kviečiame jūsų „fintech“ atstovus pasinaudoti šiomis unikaliomis galimybėmis ir ateiti į mūsų šalį“, – sakė A. Stončaitis.
Pabrėžta, kad Lietuva suinteresuota plėtoti veiksmingą bendradarbiavimą vykdant projektus muitinės, veterinarijos, aplinkosaugos, švietimo srityse.
Per susitikimą su mokesčių ministru Mikayil Jabbarov aptarti dvišaliai tarpvyriausybiniai santykiai. Mokesčių ministras vadovauja dvišalei tarpvyriausybinei komisijai, šiuo metu diskutuojama dėl kito posėdžio laiko, vietos ir darbotvarkės. Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos vadovai akcentavo, kad tarpvyriausybinė komisija – svarbi bendradarbiavimo priemonė, kurioje siektina konkretaus turinio ir rezultato. Neatmetama, kad toks posėdis dar galėtų būti surengtas šiais metais. Jo metu galėtų būti pasirašyta apie 10 sutarčių, iš kurių kai kurios, pavyzdžiui, susitarimas dėl bendradarbiavimo darbo ir socialinės apsaugos srityje, jau parengtos pasirašymui. Siūloma aptarti diplomų autentifikavimo bei nostrifikacijos klausimus, taip pat užmegzti glaudesnius kontaktus su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, perimti jos gerąją praktiką.
Azerbaidžanas sveikina Lietuvą. Slaptai.lt nuotr.
Didelis dėmesys per vizitą skirtas nuo 2016 m. Lietuvos įgyvendinamam ES Dvynių programos projektui „Parama Azerbaidžano valstybės tarnybos komisijai reformuojant valstybės tarnybos sistemą“. Projektą įgyvendina Vyriausybės kanceliarija, Valstybės tarnybos departamentas ir Europos socialinio fondo agentūra. Projekto trukmė – dveji metai (2016-2018 m.), jam skiriamas 1,2 mln. eurų Europos Komisijos finansavimas. Projektas baigiamas įgyvendinti šiemet.
„Lietuva yra aktyvi Dvynių projektų dalyvė. Dėkojame už bendradarbiavimą kartu vykdant svarbų Dvynių projektą, esu tikras, kad Lietuvos ekspertų patirtis prisidės prie efektyvios viešųjų paslaugų sistemos sukūrimo Azerbaidžane. Džiaugiamės, kad mūsų projektas nuolat pasiekia sutartyje numatytus rezultatus ir rodiklius“, – pažymėjo A. Stončaitis.
Taip pat Vyriausybės kancleris susitiko su Azerbaidžano valstybinio egzaminų centro vadovybe, dalyvavo Priežiūros komiteto, atsakingo už Dvynių projekto veiklų stebėseną ir kontrolę, posėdyje.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Vyriausybė
