Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti bent keli istoriniai sprendimai, reikšmingi visos Europos ateičiai.
„Tie sprendimai, kurie bus daromi Vilniuje, jie bus reikšmingi visos Europos ateičiai“, – prie Baltojo tilto šeštadienį vykusiame NATO festivalyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad tikimasi, jog Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu bus priimta bent keletas istorinių sprendimų. Vienas iš sprendimų, kurių tikimasi, pasak A. Anušausko yra Švedijos narystė NATO.
„Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kas, man atrodo, svarbiausia geopolitiškai, kalbant apie mūsų gynybą, tai yra Švedija – mūsų kaimynė kitoje Baltijos jūros pusėje. Jos narystė NATO, jos tapimas tikrąja NATO nare. Tai yra nepaprastai svarbu ir nepaprastai reikšminga. Tai yra didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininke“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas taip pat atkreipė ir Rytų flango gynybai skirtų planų svarbą. Amerikietiškas šarvuotis – Ukrainos vėliavų fone.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Tikimės, kad tie planai, kurie sukurti Rytų flangui ginti, (…) jie bus patvirtinti galbūt iki NATO viršūnių susitikimo, gal ir jo metu, nematau tame problemos. Bet kokiu atveju, jie keičia milijardo žmonių (…) ateities gyvenimą ir saugumo supratimą“, – pabrėžė jis.
Ir, pasak ministro, trečiasis aspektas – Ukrainos perspektyva NATO.
„Daug šalių pritaria jos narystei NATO, artimiausioje perspektyvoje, dalis valstybių nepriklauso šiam konsensusui. Nėra paprasta – 31 valstybė, kad sutaptų viskas ir būtų kaip mes norime, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – akcentavo jis.
K. Budrys: turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu NATO festivalio metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Vilniaus vardas taps tam tikru bendriniu žodžiu, skirtu Alijanso viršūnių susitikime priimtiems sprendimams apibūdinti.
„Tikrai įeis Vilnius kaip bendrinis žodis tam tikriems sprendimams apibūdinti“, – akcentavo K. Budrys.
„Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusio NATO, dėl papildomų narių. Bus ir Suomijos pirmą kartą sudalyvavimas kaip pilnateisės narės, taip pat regioniniai planai – tai taip pat bus Vilniaus sprendimai. Ir mes juos įgyvendinsime. Ir kai ruošimės Vašingtono viršūnių susitikimui, sakysime – kiek mes pasistūmėjome Nuo Vilniaus“, – taip pat pažymėjo jis.
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva sulauks išskirtinio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šį istorinį renginį, pasak prezidento patarėjo, reikia išnaudoti dėmesiui pritraukti. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose Lietuva turėjo turbūt 2013 metais, kai ruošėsi Europos Sąjungai pirmininkauti“, – teigė K. Budrys. Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
„Turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti. Turėsime tarptautinės žiniasklaidos tūkstančius žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašinės, bet ir viską, ką mato aplinkui. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
JAV Nacionalinės gvardijos vado generolo Danielio R. Hokansono ir Lietuvos kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio spaudos konferencija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys sako, kad artimiausiu metu Lietuvoje veikiausiai nebus pilnai dislokuotas Vokietijos vadovaujamas brigados dydžio sąjungininku karinis vienetas. Pasak jo, viskas paaiškės netrukus vyksiančiame Aljanso viršūnių susitikime Madride. Dėl ko V. Rupšys yra tikras, tai NATO sąjungininkų nusiteikimo neatiduoti priešininkams nė vieno centimetro Aljansui priklausančių šalių teritorijos.
„Dar anksti yra kalbėti, kaip ten bus. Faktas yra tas, kad dabar svarstomi įvairūs variantai. Bet aš galiu tik paantrinti ministrui (A. Anušauskui – ELTA) , kad greičiausiai bus numatyta, jog artimiausioje perspektyvoje pilnai brigados nebus dislokuotos dėl įvairiausių priežasčių: logistikos, infrastruktūros. Bet svarbiausias dalykas yra suprasti tai, ką sąjungininkai yra pasakę, kad nei centimetras NATO valstybės, aišku, ir mūsų valstybės, negalės būti atiduota potencialiam priešininkui“, – penktadienį žurnalistams sakė Lietuvos kariuomenės vadas.
Anksčiau krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas yra sakęs, kad Aljansas sutaria dėl sąjungininkų brigados vieneto vystymo Lietuvoje. Ministras pažymėjo, kad dalis brigados būtų dislokuota Lietuvoje, o kita dalis – Vokietijoje.
Kaip penktadienį sakė V. Rupšys, užtikrinti tai, kad nė vienas centimetras Lietuvos teritorijos neatitektų priešininkui, reikia daugiau nei brigados. O Lietuvai ruošiantis priimti daugiau Aljanso karių – reikia ruošti atitinkamą infrastruktūrą.
„Faktas yra tas, kad tam, jog nė centimetro neatiduotume, reikia daugiau nei brigados. Todėl mes, kaip valstybė, turėsime pasirūpinti ypatingai dėl priimančios šalies pajėgumo vystymo, dėl likusios dalies brigados kuo greitesnio ir sklandesnio permetimo ir dislokavimo čia. Turėsime paruošti ir atitinkamus amunicijos sandėlius. Reikės turėti atitinkamą infrastruktūrą, kad priimtume tą likusią dalį“, – sakė kariuomenės vadas.
„Dabar vyksta labai sklandus ir tinkamas planavimas su lyderiaujančia valstybe Vokietija ir mes laukiame (Madrido – ELTA) susitikimo sprendimo. Po vadovų susitikimo mes tikrai matysime, ką tikrai turėsime“, – apibendrino V. Rupšys.
Oleksiejus Arestovyčius
Kyjivas, balandžio 19 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius antradienį pakomentavo Rusijos smūgio NATO bazei tikimybę. Pasak jo, tokiu atveju karas truktų tik kelias paras, praneša UNIAN.
Jis tai pareiškė nacionalinio televizijos maratono eteryje.
O. Arestovičius buvo paprašytas pakomentuoti Didžiosios Britanijos pareigūno žodžius, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gali įsakyti smogti NATO bazei, kad sustabdytų Ukrainos kariuomenei skirtų ginklų srautą.
„Na, tegul smogia. Manau, kad po to karas truks tris paras“, – sakė jis.
Anksčiau buvęs Jungtinės Karalystės vyriausybės pirmasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimams Peteris Rickettsas pareiškė, jog V. Putinas gali apsvarstyti galimybę atakuoti NATO bazę, kad nutrauktų ginkluotės tiekimą Ukrainai.
Savo ruožtu kompanijos „Defense Express“ analitikas Sergejus Zgurecas pareiškė, jog Ukraina negali atmesti Rusijos smūgio ginklų tiekimo iš NATO šalių keliams galimybės, bet Maskva taip pat turi suvokti, kad tai reikš tiesioginį Aljanso įtraukimą į karą.
NATO vėliava. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuva švenčia NATO pilnametystę. 2004 metų kovo 29 dieną NATO nare tapusi Lietuva jau 18 metų yra stipriausio gynybinio Aljanso pasaulyje dalis, o minint šią sukaktį kovo 29 d. Lukiškių aikštėje Vilniuje įvyko šventinis Lietuvos įstojimo į NATO dienos koncertas.
Koncertinę programą atliko Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendas su Jurgiu Brūzga, savo dainas atliko kantri muzikos atlikėjas Lietuvoje dislokuoto JAV bataliono 3-66 štabo seržantas Brianas Gillsas, įvyko Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių pasirodymas su dedikuotomis salvėmis.
Lietuvos ir NATO himnus atliko Lietuvos kariuomenės orkestras ir Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyrų choras „Kariūnas“. Renginyje dalyvavo Lietuvoje dislokuotų sąjungininkų pajėgų kariai su karine ginkluote.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad šįkart Lietuvos narystės NATO metinės yra ypatingos. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, sąjungininkai rytinėje Aljanso dalyje šiuo metu yra dislokavę tūkstančius papildomų karių, taip rodant tvirtą NATO įsipareigojimą kolektyvinės gynybos užtikrinimui. NATO vėliavos. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Matome, kad transatlantinis ryšys, JAV saugumo garantijos Europos gynybai yra kaip niekad svarbios, taip pat ir NATO kolektyvinę gynybą matome visai kitokioje šviesoje. Kolektyvinė gynyba yra Aljanso šerdis. Tai solidarumo, kuris žymi visų sąjungininkų pasiryžimą užtikrinti visų NATO narių gynybą, ženklas“, – sako A. Anušauskas.
NATO ženklas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
NATO yra sėkmingiausias istorijoje karinis Aljansas, sujungiantis klestėjimo, saugumo ir laisvės garantijas Europoje ir Šiaurės Amerikoje.
NATO tvirtai laikosi bendro tikslo užkirsti kelią konfliktams ir užtikrinti taiką bei laisvę Aljanso žmonėms. Sąjungininkai yra tvirtai įsipareigoję vieni kitiems – bet kokia ataka prieš vieną iš sąjungininkų yra ataka prieš visas Aljanso valstybes.
Pagrindinė NATO užduotis – užtikrinti trisdešimties Aljanso narių saugumą. Lietuvoje dislokuoti NATO sąjungininkų kariai kartu su Lietuvos kariuomenės kariais veikia išvien, siekdami apsaugoti ir apginti kiekvieną Aljanso teritorijos centimetrą. Šiuo metu, atsižvelgiant į saugumo situaciją, sąjungininkai rytinėje Aljanso dalyje yra dislokavę tūkstančius papildomų karių, o daugybė sausumos, oro ir vandens karinių pajėgumų yra padidintos parengties.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, kovo 25 d. (ELTA). JAV ir NATO rengia nenumatytų atvejų planą galimam Rusijos smūgiui Aljanso teritorijoje. Tai penktadienį pareiškė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas, kurį cituoja portalas „The Guardian“.
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją Maskvos smūgiai priartėjo prie NATO sienų. Kovo 13 dieną Rusija sulaukė NATO perspėjimų, kai surengė ataką prieš didelę karinę bazę už maždaug 15 kilometrų nuo NATO priklausančios Lenkijos sienos. Jos metu žuvo mažiausiai 35 žmonės ir dar 134 sužeisti.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, sausio 12 d. (TASS-AFP-ELTA). NATO atsisako eiti į kompromisus dėl tam tikrų šalių, įskaitant Ukrainą, priėmimo į Aljansą. Tai trečiadienį per spaudos konferenciją pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Visos sąjungininkės yra vieningos dėl pagrindinio aljanso principo: kiekviena šalis yra laisva pasirinkti savo kelią. Tik Ukraina ir 30 NATO narių gali nuspręsti, kada Kijevas bus pasirengęs tapti Aljanso nariu. Rusija neturi veto teisės sprendžiant, ar Ukraina gali įstoti į organizaciją. Sąjungininkės pasirengusios remti Kijevą kelyje į narystę NATO“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO sąjungininkės turi „reikšmingų nesutarimų“ su Rusija dėl jos reikalavimų nustatyti naujas saugumo taisykles Europoje, tačiau yra pasirengusios vėl susitikti su Kremliaus pasiuntiniais, trečiadienį kalbėjo J. Stoltenbergas. „Šiais klausimais tarp NATO sąjungininkių ir Rusijos yra didelių skirtumų, įveikti šiuos nesutarimus nebus lengva, – sakė jis po derybų su Rusija NATO būstinėje Briuselyje. – Tačiau teigiamas ženklas yra tai, kad visos NATO sąjungininkės ir Rusija susėdo prie vieno stalo.“
Kalbėdamas po atgaivintos NATO ir Rusijos tarybos posėdžio J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkės susitarė surengti daugiau susitikimų su Maskva įvairiais strateginiais klausimais. „Rusija nebuvo nusiteikusi sutikti su šiuo pasiūlymu. Ji jo ir neatmetė, bet Rusijos atstovai aiškiai pasakė, kad jiems reikia laiko grįžti su atsakymu NATO“, – sakė jis.
J. Stoltenbergas paragino „deeskaluoti“ Rusijos kariuomenės stiprinimą prie kaimynės sienos.
„Ukraina, kaip suvereni valstybė, turi teisę į savigyną, Ukraina nekelia grėsmės Rusijai, – sakė jis. – Būtent Rusija yra agresorė. Būtent Rusija panaudojo ir toliau naudoja jėgą prieš Ukrainą. Ji sutelkė maždaug 100 tūkst. karių, artileriją, šarvuočius, bepiločius orlaivius, dešimtimis tūkstančių kovoti parengtų karių ir imasi grasinimų retorikos – tai yra problema“.
Amerikiečių karo laivas. EPA – ELTA nuotr.
ES nebuvo iš anksto informuota apie naują JAV, Jungtinės Karalystės (JK) ir Australijos karinę partnerystę, ketvirtadienį pareiškė bloko atstovas žiniasklaidai, nuogąstaudamas, kad Vašingtonas ignoruoja Europą.
Trečiadienį trijų šalių vadovai paskelbė aljansą, kuris laikomas siekiu pasipriešinti augančiai Kinijos galiai.
Susitarimas suteikti Australijai branduolinį povandeninį laivyną sukėlė nerimą ES narei Prancūzijai, kurios ankstesnis daugiamilijardinis sandoris su Kanbera buvo nutrauktas.
„ES nebuvo informuota apie šį projektą ar iniciatyvą, todėl mes bendraujame su minėtais partneriais, norėdami sužinoti daugiau, – sakė Europos Komisijos atstovas žiniasklaidai Peteris Stano. – Ir žinoma, turėsime tai aptarti ES viduje su savo valstybėmis narėmis, kad įvertintume pasekmes“.
Antroji atstovė žiniasklaidai Dana Spinant tvirtino, kad naujasis aljansas „neturės jokio poveikio“ santykiams su šiomis trimis šalimis.
JAV prezidentas Joe Bidenas, Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas ir JK premjeras Borisas Johnsonas pristatė naująjį aljansą, pavadintą AUKUS, kaip tik tuo metu, kai ES ketvirtadienį rengėsi paskelbti detales apie savo Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono strategiją.
27 valstybių blokas siekia stiprinti ryšius regione, kuris, pasak jo, yra „strategiškai itin svarbus ES interesams“.
Balandžio mėnesį Briuselis pareiškė, kad ES strategija gali apimti Europos karinių jūrų pajėgų dislokavimo Indijos ir Ramiojo vandenyno regione stiprinimą.
Daug kas Europoje buvo sunerimę dėl to, kaip JAV pasitraukė iš Afganistano, o kritikai kaltino J. Bideną, kad dėl šio sprendimo sąjungininkai buvo nustumti į šoną.
JAV prezidentas D.Trumpas ir NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareikalavo stipresnio Aljanso politinio vaidmens. „Karinė galia yra tik dalis atsako“ į tokius pasaulio politinius iššūkius, kaip Kinijos kilimas, klimato kaita ar konfliktai Artimuosiuose Rytuose, sakė jis pirmadienį. „Mes turime NATO labiau panaudoti ir politiškai“, – pabrėžė J. Stoltenbergas. Sąjungininkai Amerikoje ir Europoje ateityje „visus klausimus, susijusius su mūsų saugumu, turi pateikti NATO diskusijai“.
NATO vadovas pirmadienį nenorėjo komentuoti žiniasklaidos pranešimų, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjį ketina išvesti iš Vokietijos 9 500 amerikiečių karius iš 34 500, kurie čia dislokuoti. Tačiau jis pažymėjo, kad Aljansas „nuolat kalbasi su JAV ir kitais sąjungininkais dėl karinės pozicijos ir buvimo Europoje“.
J. Stoltenbergas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV pastaraisiais metais smarkiai sustiprino savo buvimą Europoje. Faktas, „kad europiečiai sąjungininkai ir JAV dabar Europoje kartu daro daugiau, nei darė tai daug, daug metų“, kalbėjo norvegas. Taip pavyko „sustiprinti karinį bendradarbiavimą NATO viduje“.
Kalbėdamas apie labiau politišką NATO, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra „vienintelė vieta, kuri kasdien sutelkia Europą ir Šiaurės Ameriką“. Egzistuoja visos politinio bendradarbiavimo struktūros. „Reikia politinės valios panaudoti NATO“, sakė J. Stoltenbergas.
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris kartu su dar keturių šalių vadovais paragino sukurti „iš tikrųjų visuotinį aljansą“ kovai su koronaviruso pandemija, praneša „Deutsche Welle“.
„Negali būti pergalės prieš virusą tik vienoje ar keliose šalyse. Visi galime prisidėti, nepriklausomai nuo mūsų ekonomikų ar populiacijų dydžio. Visuotinis sprendimas yra kiekvieno žmogaus interesas“, – britų dienraštyje „Financial Times“ išplatintame laiške teigia F.-W. Steinmeieris, Jordanijos karalius Abdullah II ir Singapūro, Etiopijos bei Ekvadoro prezidentai Halimah Yacob, Sahle-Work Zewde ir Leninas Moreno Garcesas.
„Sustiprintas bendradarbiavimas ir solidarumas“ ir bendri moksliniai tyrimai, o ne „geopolitinės kovos“ yra pats patikimiausias būdas įveikti pandemiją, teigia Vokietijos prezidentas.
Koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičius pasaulyje perkopė 860 tūkst., nuo COVID-19 mirė daugiau nei 42 000 žmonių. Pagrindinių priemonių, reikalingų kovoje su koronavirusu, tokių kaip kaukės, dezinfekantai ir plaučių ventiliatoriai, daugelyje pasaulio šalių trūksta. Daugelio šalių sveikatos apsaugos sistemos, tarp jų – vienos geriausių pasaulyje, kaip Italijos, yra perkrautos dėl staigaus COVID-19 pacientų antplūdžio.
Vadovų laiške teigiama, kad pasaulinio aljanso veikla apimtų keturias pagrindines sritis: vakcinų kūrimą; jų paskirstymą visų pasaulio šalių gyventojams, ypač – pažeidžiamoms gyventojų grupėms, kaip pabėgėliams; sąžiningą ir teisingą koronaviruso testų ir medicininės įrangos paskirstymą bei parodymą, kad bendra visuotinė reakciją į krizę atneša didžiulę naudą.
Sekmadienį, kovo 29-ąją, sukanka 16 metų, kai Lietuva tapo Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos (NATO) nare.
Apie Lietuvos siekį prisijungti prie NATO prabilta Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu, o pirmasis Lietuvos delegacijos vizitas į Aljanso būstinę įvyko 1991 m. gegužę. Tuomečio faktinio Lietuvos vadovo Vytauto Landsbergio kelionė į Briuselį buvo neoficiali, nes oficialaus vizito suorganizuoti nebuvo galimybės. Oficialų Vilniaus pageidavimą jungtis prie Aljanso išreiškė prezidentas Algirdas Brazauskas, o kvietimo pradėti derybas dėl prisijungimo Lietuva sulaukė 2002 metais, tuomet Prahoje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu.
Lietuvos įstojimo į NATO data yra 2004-ųjų metų kovo 29-oji. Šią dieną Vašingtone buvo deponuoti Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštai. o po kelių dienų Trispalvė buvo iškilmingai pakelta prie Aljanso būstinės Briuselyje.
Kartu su Lietuva į NATO įstojo dar 6 valstybės – Estija, Latvija, Bulgarija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Tai buvo penktoji Aljanso plėtros banga nuo jo įkūrimo 1949 metais.
„Lietuvos teritorinį saugumą jau šešiolika metų kartu su Lietuvos kariuomene užtikrina ir NATO. Dėkojame sąjungininkams, ypatingai- esantiems Lietuvoje. Tikiu, kad būdami vieningi ir imdamiesi visų reikiamų priemonių, atgrasysime visus matomus ir nematomus priešus”, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Jis pabrėžia, kad nors šiuo metu pasaulį apėmusi koronaviruso Covid-19 pandemija ir gali koreguoti kariuomenės veiklą, bet nekoreguoja esminių NATO tikslų. Aljansas yra pajėgus ir toliau vykdys savo įsipareigojimus ir nekeis savo sutartos politikos.
Šiaurės Atlanto sutartimi Lietuva yra įsipareigojusi nuosekliai didinti nacionalinius pajėgumus ginkluotam užpuolimui atremti.
Sąjungininkės kartu stengiasi užkirsti kelią konfliktams ir išsaugoti taiką, o, tam nepavykus, yra įsipareigojusios vienos Aljanso narės užpuolimą laikyti jų visų užpuolimu. Tačiau jokie aljansai neapsaugos to, kuris savo saugumu nesirūpina pats.
Reaguodama į neigiamas saugumo aplinkos tendencijas, Lietuva padidino finansavimą gynybai. 2018 m. šis rodiklis pirmą kartą pasiekęs 2 proc. bendrojo vidaus produkto, buvo išlaikytas ir 2019 m., o parlamentinės šalies politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2030 m. šiai sričiai skirti 2,5 proc. BVP.
Modernizacijai ir karių aprūpinimui skiriama beveik 30 proc. gynybos biudžeto. Tuo pat metu daug dėmesio skiriama ir karinės infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai, kuri būtina ne tik mūsų stiprėjančiai kariuomenei, bet ir sąjungininkų kariams, dislokuotiems Lietuvoje.
Šiandien narystę NATO palaiko beveik 90 proc. Lietuvos žmonių.
NATO sąjungininkai, suprasdami, kad Baltijos šalys ir Lenkija yra labiausiai pažeidžiamos agresyvios Rusijos politikos, čia dislokavo NATO priešakinių pajėgų batalionus, skirtus atgrasyti potencialius agresorius ir remti vietos pajėgas kilus konfliktui. Šiose priešakinėse pajėgose drauge tarnauja kariai iš beveik visų NATO šalių.
Be to, nuo pat įstojimo į NATO pradžios Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO oro policijos misija. Lietuvoje taip pat veikia NATO Energetinio saugumo kompetencijų centras.
Lietuva, dalyvaudama tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio ir tarptautinio saugumo plėtros. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, vien per praėjusius metus Lietuvos kariai dalyvavo dešimtyje tarptautinių operacijų Europoje, Afrikoje, Azijoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne.
Šiaurės Makedonija penktadienį oficialiai prisijungė prie NATO ir tapo 30-ąja Aljanso nare, po to, kai išsprendė ilgai trukusį ginčą su Graikija dėl valstybės pavadinimo.
JAV Valstybės departamentas paskelbė, kad Šiaurės Makedonija pateikė NATO sutarties stojimo dokumentą. Tai buvo paskutinis stojimo į NATO proceso etapas.
„Šiaurės Makedonijos priėmimas į NATO šiandien žymi ilgus metus trukusių jos vyriausybės ir gyventojų pastangų prisijungti prie Šiaurės Atlanto Aljanso kulminaciją“, – teigiama JAV Valstybės sekretoriaus Mike’o Pompeo pranešime.
„Šiaurės Makedonijos narystė NATO užtikrins geresnę regiono integraciją, demokratinių reformų vykdymą, prekybą, saugumą ir stabilumą“, – sakė jis.
Šiaurės Makedonijos priėmimo protokolą NATO narės valstybės pasirašė praėjusių metų vasarį, po to šalies narystė buvo patvirtinta visų 29 valstybių parlamentuose.
Praėjusių metų sausį Šiaurės Makedonija susitarė su Graikija dėl valstybės pavadinimo keitimo. Buvo nuspręsta prie ankstesnio pavadinimo pridėti žodelį „šiaurės” ir taip išspręsti tarp šių valstybių kilusį ginčą.
„Šiaurės Makedonija dabar yra NATO narė, 30 valstybių ir beveik milijardą žmonių aprėpiančios šeimos narė. Ši šeima kuriama remiantis įsitikinimu, kad nesvarbu, su kokiais iššūkiais tektų susidurti, kartu mes esame stipresni ir saugesni“, – teigė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis vadovaus pirmadienį NATO būstinėje Briuselyje vyksiančiai ceremonijai, kurios metu šalia kitų 29 NATO valstybių vėliavų bus iškelta ir Šiaurės Makedonijos vėliava.
Daukanto aikštėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šeštadienį, minint 15-ąsias Lietuvos narystės NATO ir 70-ąsias Aljanso metines, S. Daukanto aikštėje, prie Prezidentūros, rengiamas oficialus šios svarbios datos paminėjimas ir šventė visuomenei.
Renginyje, kurio šūkis „15 metų su NATO mes saugūs“, dalyvaus prezidentė Dalia Grybauskaitė, Vyriausybės ir Seimo nariai, užsienio valstybių ambasadoriai ir gynybos atašė, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Lietuvos šaulių sąjunga, jaunimo ir moksleivių organizacijos, miesto gyventojai ir svečiai.
Prezidentės teigimu, Lietuva dar niekada nebuvo tokia saugi. Prieš 15 metų į Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją įstojusi mūsų valstybė tapo galingiausio pasaulyje gynybinio Aljanso dalimi ir užsitikrino tvirtas kolektyvines saugumo garantijas. Šiandien Lietuva ne tik jaučia didelę sąjungininkų paramą ir solidarumą, bet ir pati aktyviai prisideda prie tarptautinių pastangų stiprinant globalią taiką ir saugumą.
„Šiandien – dar viena taiki Lietuvos diena ir jau penkiolika metų, kai mūsų valstybė yra NATO narė, drauge su dar 28 šalimis narėmis sauganti Nepriklausomybės iškovojimus. Kitą savaitę visi minėsime Aljanso 70-metį, linkėdami ir toliau ištikimai ginti savo narių ir viso pasaulio taiką“, – teigia šalies vadovė.
Lietuva ir NATO Minėjimas prasidės iškilminga Lietuvos ir NATO vėliavų pakėlimo ceremonija ir Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos rikiuote.
Ceremonijoje gros Lietuvos kariuomenės orkestras, Valstybinis pučiamųjų orkestras „Trimitas“ ir Vidaus reikalų ministerijos pučiamųjų orkestras. Lietuvos NATO narystės 15-ųjų metinių proga nuaidės šventinės salvės, kurias atliks Garbės sargybos kuopos nariai.
Jaunimas surengs žaismingą akciją „15 metų su NATO mes saugūs!“. Vilniečius, miesto svečius ir visus Lietuvos žmones pasveikins NATO oro policiją Baltijos šalyse vykdantys Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai.
Ceremoniją tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Gretimose Universiteto gatvėje ir aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos rengiama NATO priešakinių pajėgų bataliono karinės technikos ir ginkluotės ekspozicija. Įvyks KASP bigbendo koncertas, dainuos Jurgis Brūzga. Žmonės bus vaišinami kareiviška arbata.
2019 m. kovo 29 d. Lietuvos narystei NATO sukanka 15 metų. 2019 m. balandžio 4 d. sukanka 70 metų NATO aljansui (1949 m. balandžio 4 d. buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, dar vadinama Vašingtono sutartimi).
Kovo 11-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraujoje – JAV kariuomenės atstovai.
„The Washington Post“ žiniomis, JAV Gynybos departamentas šiuo metu bando apskaičiuoti karių išvedimo iš Vokietijos kaštus. Ten šiuo metu yra didžiausias JAV pajėgų kontingentas, informuoja naujienų agentūra AFP.
Teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir kariuomenės atstovai jau aptarė šį pasiūlymą, keliantį nerimą daugeliui NATO sąjungininkų Europoje.
Anot „The Washington Post“, galimi įvairūs scenarijai: didelės dalies iš maždaug 35 000 karių grąžinimas į JAV, visiškas arba dalinis pajėgų perkėlimas iš Vokietijos į Lenkiją.
Anoniminiai šaltiniai laikraščiui sakė, kad šioje stadijoje tai tėra vidinis įvairių variantų vertinimas.
Tačiau Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai paneigė, kad tokie klausimai yra svarstomi.
Tariamus planus apie pasitraukimą paneigė ir JAV Gynybos departamento atstovas spaudai Ericas Pahonas. Pasak jo, Gynybos departamentas nuolat peržiūri šalies poziciją dėl pajėgų dislokavimo ir atlieka kaštų ir naudos analizę.
Atstovas spaudai pareiškė, kad JAV lieka ištikimos bendroms vertybėms ir tvirtiems santykiams tarp sąjungininkų bei yra visiškai įsipareigojusios NATO partnerei Vokietijai ir visam Aljansui.
Virš amerikiečių šarvuočio Vilniuje plaikstosi JAV vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Liepos 11-12 dienomis JAV prezidentas Donaldas Trumpas dalyvaus NATO viršūnių susitikime Briuselyje, kur, manoma, spaus sąjungininkus didinti valstybių narių gynybos biudžetus bent iki 2 proc. nuo bendrojo vidaus produkto – rodiklio, kurį NATO narės susitarė pasiekti iki 2024 m.
Vokietija jau yra sakiusi, kad negalės pasiekti tokio tikslo, tačiau Lenkija reikiamą finansavimą jau pasiekė.
D. Trumpas atkakliai tvirtina, kad JAV tenka per didelė NATO finansavimo našta.
JAV pajėgos Vokietijoje dislokuotos nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, o jų buvimas Vokietijoje naudojamas ir JAV operacijoms Afrikoje bei Artimuosiuose Rytuose.
