Ambasada Maskvoje

Trumposios naujienos

Rusija sekmadienį paskelbė 20-imt Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų „nepageidaujamais asmenimis“ ir nurodė, kad jie privalo išvykti iš šalies iki pirmadienio vakaro.
 
Rusija apie tai paskelbė praėjus dienai po to, kai Čekija išsiuntė 18 Rusijos diplomatų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Pasak Čekijos vidaus reikalų ministro Jano Hamaceko, buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai.
 
Sekmadienį Rusija iškvietė Čekijos ambasadorių Maskvoje Vitezslavą Pivonką ir pranešė jam apie jo šalies diplomatų išsiuntimą.
„V. Pivonkai buvo pasakyta, kad 20 Čekijos ambasados darbuotojų Maskvoje buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis“, – skelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
 
„Jiems nurodyta palikti šalį iki 2021 m balandžio 19 dienos pabaigos“, – pridūrė ministerija, o Čekijos vyriausybės sprendimą išsiųsti Rusijos diplomatus pavadino „priešišku veiksmu“.
 
Tai reiškia, kad Maskvoje lieka vos penki Čekijos diplomatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 09:00
Trumposios naujienos

Rusijos gyventojai sekmadienį balsuoja vietos ir regioninės valdžios rinkimuose. Kremliui tai – nemenkas išbandymas, kai prezidento Vladimiro Putino ir jį remiančios valdančiosios partijos populiarumas ir toliau krenta, rašo Laisvasis Europos radijas/Laisvės radijas (RFE/RL).
 
Politikos ekspertai ir aktyvistai atidžiai stebi sostinėje vykstančius rinkimus į Maskvos tarybą – rinkimų organiztoriai vasarą nusprendė iš kandidatų sąrašo išbraukti nepriklausomus opozicijos kandidatus, o tai sukėlė didelio masto miestą drebinusius protestus.
 
Rinkimai sekmadienį vyksta ne tik Maskvoje ir Sankt Peterburge, bet ir 83 šalies miestuose bei regionuose, taip pat ir Kryme – Rusijos 2014 metais aneksuotoje Ukrainos dalyje.
 
Sankt Peterburge žurnalistams pranešta, kad pasitaikė nepriklausomų rinkimų stebėtojų užpuolimų. Viena su Aleksejumi Navalnu susijusi stebėtoja teigė, kad netoli namų ji susidūrė su nepažįstamais vyrais, kurie pareikalavo nesikišti į balsų skaičiavimo procesą. Aktyvistę jie esą apipylė žaliu skysčiu.
 
Dabartinis miesto meras Aleksandras Beglovas siekia laimėti pirmąją visą kadenciją – pernai Sankt Peterburgo mero pareigas jis užėmė paskirtas V. Putino. Tačiau keliama daug klausimų dėl A. Beglovo kompetencijų ir sugebėjimo vadovauti liberalių pažiūrų miesto gyventojams.
 
Vidurdienį nebuvo jokių ženklų, pranešančių apie didesnius rinkimų trukdžius, nors kai kuriose vietose būta pavienių pranešimų apie su rinkimais susijusias problemas. Pietų Sibiro Tuvos regione žurnalistų ir stebėtojų grupę gabenusį autobusą užpuolė kaukėti vyrai ant arklių.
 
Autobusas buvo apšaudytas, bet incidento metu sužeistųjų nebuvo.  
Šeštadienio vakarą Maskvos policija sulaikė rinkimus prižiūrinčios organizacijos „Golos“ aktyvistą. Grigorijus Melkonianas, vienas iš organizacijos steigėjų, rugsėjo 8 dieną feisbuko paskyroje rašė, kad Vladimiras Jegorovas buvo sulaikytas, jam mesti kaltinimai chuliganizmu.
 
Protestus ir sulaikymus Rusijoje stebinti grupė „OVD-Info“ taip pat patvirtino V. Jegorovo sulaikymo atvejį.
 
Viena žinomiausių rinkimų stebėsenos organizacijų „Golos“ dažnai susiduria su Rusijos vyriausybės spaudimu. 2013 metais organizacija buvo pavadinta „užsienio šalims dirbančia agente“ – toks apibūdinimas tada įtvirtintas įstatyme, kuriuo siekta riboti nevyriausybinių organizacijų galimybes gauti tarptautinį finansavimą.
 
Prieš rinkimus V. Putinas išstūmė keletą regionų gubernatorių, norėdamas išvengti praėjusių metų rinkimų rezultatų pasikartojimo. Pernai valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ remiamiems kandidatams keturiuose regionuose nepavyko iškovoti pergalės pirmame rinkimų ture.
 
Maskvoje nemažai valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ partijos narių nutarė rinkimuose dalyvauti kaip „nepriklausomi“ kandidatai, kad paslėptų ryšį su šia partija.
 
Dėl skurdo, augančio Vakarams taikant sankcijas, ir kontroversiškos pensijų reformos rinkėjai nėra linkę palaikyti valdančiosios partijos atstovų.
 
Prezidento V. Putino reikalai taip pat nėra geresni – remiantis Rusijos valstybinės apklausos duomenimis, gegužę piliečių pasitikėjimas V. Putinu krito iki žemiausio per 13 metų laikotarpį lygio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.09; 07:04
Žvalgyba

Džulijanas Asandžas. EPA – ELTA nuotr.

Dan Collins / The Guardian

Kad išvežtų Džulianą Asandžą iš Didžiosios Britanijos, Ekvadoras paskyrė jį diplomatinėms pareigoms į savo ambasadą Maskvoje, praneša The Guardian žurnalistas Denas Kolinzas.

Pagal neapvykusį pabėgimo planą WikiLeaks įkūrėjas 2017 metų gruodžio 19-ąją, praėjus keletui dienų po Ekvadoro pilietybės suteikimo, buvo paskirtas Ekvadoro ambasados patarėju Rusijoje. „Tačiau vėliau, kai Didžioji Britanija atsisakė pripažinti Asandžo diplomatinį statusą, paskyrimas buvo anuliuotas“, – rašo straipsnio autorius.

„Slaptas dokumentas, pasirašytas tuo metu Ekvadoro užsienio reikalų ministro pavaduotojo Chose Luiso Hakomės, patvirtina iš daugelio šaltinių gautą informaciją, kad Rusija būtų buvusi galutinė Asandžo paskirties vieta, jeigu planas pavyktų“, – perduoda Kolinzas.

Su slaptais dokumentais susipažino Ekvadoro politikė Paola Vintimilja. Ekvadoro Nacionalinės asamblėjos plenariniame posėdyje ji siekė, kad dokumentai būtų išslaptinti.

„Ministrų lygmeny buvo susitarta paskirti Džulianą Asandžą ambasados patarėju Maskvoje, – pranešė ji leidiniui The Guardian. – Tai atsitiko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jam buvo suteikta pilietybė ir paprašyta Britanijos vyriausybės aprobuoti jo diplomatinį statusą“.

Sutrukdė Britanijos atsisakymas garantuoti Asandžui diplomatinę apsaugą, kurios Ekvadoras per paskutinę 2017 metų gruodžio savaitę prašė du kartus. Gruodžio 29-ąją Ekvadoras atšaukė paskyrimą į Maskvą. Asandžo išlaisvinimo operacija preliminariai buvo paskirta 2017 metų Kalėdų išvakarėse, patikslinama straipsnyje.

„Pasak Vintimiljos, dar vienas dokumentas atėmė iš jo pabėgėlio statusą, o tai būtų pirmas žingsnis į jo paskyrimą Ekvadoro diplomatu. Susitarimas buvo pasirašytas 2017 metų gruodžio 4 dieną, savaitę prieš tai, kai Asandžui buvo suteikta Ekvadoro pilietybė. Jį pasirašė ir paliudijo Ispanijos teisėjas Baltasaras Garsonas, Asandžo juridinis konsultantas, – praneša Kolinzas.

Gegužę Ekvadoro prezidentas Leninas Morenas pareiškė, kad pavedė visus Asandžo reikalus spręsti užsienio reikalų ministrei Marijai Fernande Espinosai. „Jis nusiplovė rankas“, – sakė Vintimilja. Pasak jos, dėl Asandžo Fernande Espinosa apėjo įstatymą: keletą dienų prieš suteikiant jam pilietybę įstatymai buvo pakeisti taip, kad turintieji Ekvadoro tarptautinę apsaugą galėtų gauti pilietybę.

JTO Generalinės Asamblėjos aplinkoje Morenas pareiškė, kad Ekvadoras ir Didžioji Britanija rengia teisinį sprendimą, kuris leistų Asandžui „vidutinės trukmės perspektyvoje“ palikti ambasadą Londone.

Šaltinis: The Guardian

2018.10.05; 07:16