ambasadoriai

Politinės intrigosSkaitomiausios

Edvardas Čiuldė, šio teksto autorius

Ką tik publikuotame straipsnyje „Kokias temas Lietuvos Seimo pirmininkė aptars su JAV, Izraelio ir Vokietijos ambasadoriais” Gintaras Visockas išsako nejaukius nuogąstavimus apie tai, kad 2021 metų kovo 24 dieną numatytame Lietuvos Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen (liberalų sąjūdis) susitikime su JAV ambasadoriumi Robert S.Gilchrist, Izraelio ambasadoriumi Yossef Levy ir Vokietijos ambasadoriumi Matthias Soon bus siekiama spustelėti Seimo pirmininkę, bandant įpiršti nuomonę, jog prof. Adas Jakubauskas yra netinkamas vadovauti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui.  

Kaip atrodo, tokie nuogąstavimai nėra laužti iš piršto, jeigu prisiminsime, kad visai neseniai kai kurie iš čia paminėtų aukščiausiojo rango diplomatų labai piktai sureagavo į Valdo Rakučio pasisakymą Holokausto aukų atminimo dieną. V. Rakutis tąkart droviai užsiminė, kad Holokausto nusikaltimuose dalyvavo ir žydų tautybės asmenys, tarnavę getų policijoje. Žinia, bandymas prikabinti V. Rakučiui antisemito etiketę dėl tokio pasisakymo yra daugiau nei juokingas užmanymas, nes apie sadistinius getų policininkų žydų siautėjimus liudija perėję pragarus ir išlikę gyvi jų tautiečiai iš geto. Liudija tokius  dalykus, kad net plaukai stojasi piestu. Taigi nebus didelis spalvų sutirštinimas pasakyti, kad dėvinčius skirtingas uniformas dušanskius buvo galima sutikti abiejose pusėse.

Amerikos ambasadorius Lietuvoje ponas Robert S. Gilchrist

Kita vertus, jeigu aptartu atveju yra suprantamas dalykas skirtingai dedami akcentai arba net pasirinkimas nutylėti nepatogius dalykus, kad nebūtų kurstomos nereikalingos aistros, tai savo ruožtu minėtų ambasadorių galimas kišimasis į LGGRTC veiklą ir vadovybės formavimo peripetijas turėtų būti vertinamas kaip sunkiai protu suvokiama, visą mūsų gyvenimą dabar staigiai pasmardinusi istorija, kai niekingi asmenys persiėmė nešvankiausių okupantų vaidmenimis. Ne pro šalį bus pastebėti ir tai, kad šįkart žydų nacionalistų išpuolį išprovokavo klausimas – ar galima tikėti pasaulio teisuolio liudijimais, jeigu jie netelpa į nusistovėjusias ir kažkam labai parankias lietuvių dergimo schemas?

Jeigu pastebėjote, kalbu ne apie valstybių santykius, juolab čia neminiu sąjungininkų tarpusavio įsipareigojimų. Kalbame apie atskirus piktavalius asmenis, kurie, kaip dabar jau turime didesnį ar mažesnį pagrindą teigti, netinkamai atstovauja savo valstybėms ir, be visa ko kito, gali paskatinti  antisemitinių nuotaikų pasidauginimą. Žmogiškasis faktorius čia yra ne paskutinėje vietoje, o mes privalėtume paieškoti būdų, siekiant pranešti sąjungininkų politikos formuotojams ir visiems geros valios žmonėms apie tai, kad negabios ir šiurkščios būtybės yra blogas pasirinkimas tarpininko vaidmeniui. Nenustebčiau, jeigu sužinočiau ir tai, kad ir dabartinis JAV ambasadorius Lietuvoje taip pat yra žydų tautybės asmuo, atstovaujantis ne tiek didžiosios valstybės interesams, kiek užkulisiniams veikėjams su nesubalansuotomis ambicijomis.

Izraelio ambasadorius Lietuvoje ponas Yossef Levy

G. Visockas užsiminė apie galimą spaudimą, savo ruožtu aš tokį grubų ir nevalyvą ambasadorių kišimąsi į mūsų šalies istorinės atminties formavimo sferą būčiau linkęs vadinti prievartautojo nesusiturėjimu, pademonstruojant labiausiai iškrypėliškus refleksus. Dabar pabandykime įsivaizduoti visi kartu – ar liks nors mažiausias pasiryžimas būti sąjungininku, ginant laisvės ir demokratijos vertybes, išprievartautam, pažemintam žmogus, ar turėsime teisę, iškilus būtinybei, kviesti tautiečius ginti savo šalį su ginklu rankose, jeigu dabar pasisakome už moraliai išprievartautųjų subkultūros suklestėjimą? Kaip taip atsitiko, kad kovojant už laisvę visame pasaulyje, savo šalyje užsiauginome visą vidujai nugalėtų, nelaisvų žmonių generaciją, gyvenimo sampratą grindžiančią prisitaikėliškumo ir pataikūniškumo įpročiais, individų sėkmės istoriją ir tarptautinės karjeros galimybes siejančią su tautos istorinės atminties išniekinimo veikla.

Kaip jums atrodo, su dideliu džiugesiu ar pažymėta liūdesio bei rezignacijos atšešėlių Seimo pirmininkė atvyks į susitikimą su ambasadoriais būti (galimai) išprievartautai? O gal Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuspręs atidėti susitikimą iki geresnių laikų, kai sąjungininkių interesams atstovaus jau kiti ambasadoriai, labiau atviri nuomonių įvairovei. Kažin kažin… Šiandienos nusakymui, kaip atrodo, labiausiai tinka posakis, kad, galimas daiktas, per mūsų nepriklausomybės laikotarpį buvo ir blogesnių valdžių dalykiniu požiūriu, tačiau tokių morališkai nusususių anksčiau tarsi ir nepasitaikydavo.

O kas lieka mums, kai Lietuva tapo vienu iš svarbiausių judonacizmo išbandymo poligonu? Gal kitą kartą į Seimą jau reikės rinktis politikus, kurie skelbsis, kad Palestiną palaiko labiau nei Izraelį, a?

2021.03.22; 13:00

Politinės intrigos

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.

Vyriausybei ir Prezidentūrai net artimiausiu metu radus sprendimų dėl kandidatų užimti ambasadorių postus valstybei strategiškai svarbiose valstybėse, iki realaus naujųjų diplomatinių atstovų darbo Lietuvos atstovybėse užsienyje pradžios dar gali tekti laukti bent kelis mėnesius.
 
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas ir buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis teigia, kad būtų labai gerai, jei naujasis ambasadorius Vašingtone, kurio Lietuva neturi nuo praėjusios vasaros pabaigos, darbą pradėtų bent jau iki Velykų.
 
Kita vertus, dėl to, kad kandidatai į ambasadorius turės būti apsvarstyti Seimo Užsienio reikalų komitete (URK) nereikėtų atmesti galimybės, jog bent jau viešojoje erdvėje JAV ir ES ambasadorių skyrimo procesas gali būti linksniuojamas ne tik dėl to, kad jis akivaizdžiai per ilgai užsitęsė ar yra siejamas su prezidento įvesta „politinio atšalimo“ sąvoka. Papildomų aistrų gali įnešti ir Seimo narių veiksnys, jei URK nuspręstų kuriai nors iš kandidatūrų nepritarti.
 
Ir nors, teigia ekspertai, Konstitucijoje aiškiai numatyta, kad Seimas neturi teisės įsiterpti į Vyriausybei bei Prezidentui numatytus įgaliojimus skirti bei atšaukti ambasadorius, istorijoje esama ne vieno atvejo, kai Seimo komitetas pasielgė priešingai.
 
Reikės sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti ambasadorių
 
Ž. Pavilionio teigimu, Lietuvos institucijoms sutarus dėl kandidatūrų į ambasadorius, reikės dar sulaukti ir užsienio valstybės sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą. Šis procesas, pažymi politikas, gali kurį laiką užsitęsti.
 
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Iki dviejų mėnesių gali trukti. Tačiau agremanai ateina ir anksčiau. Aš manau, kad visos pusės – ir JAV, ir Vokietija nori, kad mes turėtume kuo greičiau tuos žmones“, – Eltai teigė buvęs ambasadorius JAV Ž. Pavilionis.
 
„Duok Dieve, iki Šventų Velykų, kad turėtume“, – pridūrė jis.
 
Pasak konservatoriaus, nebent Europos Sąjungos struktūrose ambasadoriaus paskyrimas galėtų klostytis šiek tiek greičiau nei kad užtrunka nacionalinėse valstybėse.
 
„Ten skyrimo procesas gana greitas. Negalima sakyti, kad automatiškas, tačiau palengvintas“, – teigė Ž. Pavilionis.
Pasak jo, užsienio valstybės, į kurias bus skiriamas ambasadorius, gali turėti klausimų dėl siūlomų personalijų. Kita vertus, akcentuoja politikas, klausimų gali kilti ir Seimo nariams, kurie dirba URK.
 
Diplomatinės tarnybos įstatyme nustatyta, kad „iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo ministras pirmininkas“.
 
Kitaip tariant, gavus URK išvadą, Užsienio reikalų ministerija kreipiasi agremano (priimančiosios valstybės sutikimo priimti) į užsienio valstybę, į kurią norima kandidatą į ambasadoriaus postą išsiųsti. Gavusi sutikimą, Vyriausybė teikia suderintą kandidatūrą prezidentui, o jis ambasadorių skiria.
 
URK pirmininkas Ž. Pavilionis Eltai pažymėjo, kad istorijoje buvo įvairių komiteto sprendimų dėl kandidatų į ambasadorius – ne visuomet Seimo nariai pritardavo siūlymams. Ir šiuo atveju, teigia konservatorius, komitetas nebūtinai pritars. URK pozicija, tvirtino Ž. Pavilionis, kiekvienu atveju priklausys nuo kandidato į ambasadorius profesionalumo.  
 
„Visko buvo mūsų istorijoje, buvo ir nepritarimų, tačiau aš tikiuosi, kad pasirinkimas bus toks, kad abejonių mums nekils (…) Iš esmės tai priklausys nuo žmogaus profesionalumo. Jokia partija neprieštarauja profesionalams, kuriuos mes matėme dešimtmečius veikiančius diplomatijos frontuose. Tad turi būti visuotinas pritarimas, nes tai garantuoja tęstinumą, ilgalaikiškumą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis.
 
„Kuo profesionalesnis, tuo didesnė tikimybė, kad jokių problemų nekils. Jeigu šis principas nebus išlaikytas, gali būti įvairių klausimų. Jei mes žmogaus nepažįstame, nematėme, kaip jis dirbo… Jeigu bus koks politinis kandidatas, kojų diplomatinėje tarnyboje neapšilęs – gali kilti daug klausimų ar net galime tikėtis nepritarimo“, – teigė politikas.
 
O Seimo Užsienio reikalų komiteto istorijoje išties esama epizodų, kai parlamentarai pasisakė priešingai nei valią ambasadorių atžvilgiu buvo išreiškęs Ministrų Kabinetas ar prezidentas. Pavyzdžiui, 2013 m. URK nepritarė sprendimui atšaukti ambasadorius iš Azerbaidžano ir Vengrijos, po to, kai internete buvo paviešinti diplomatų pokalbiai telefonu. Tačiau tuomet URK pozicijos Vyriausybė nepaisė ir savo sprendimo nepakeitė.
 
URK yra nepritaręs ir buvusio užsienio reikalų ministro Antano Valionio paskyrimui į ambasadorius Baltarusijoje 2006 m. bei Argentinoje 2007 m.
 
URK sprendimas dėl kandidatūrų į ambasadorius – nieko nelemia  
 
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius teigia, kad Seimo komitetas neturi jokių instrumentų neleisti Vyriausybei teikti kandidato į ambasadorius, o prezidentui – teikiamo kandidato skirti.
 
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

„Mes turėtume remtis valdžių padalijimo principu. Pagal Konstituciją tik du subjektai dalyvauja skiriant ambasadorius. Ambasadorius skiria Prezidentas Vyriausybės teikimu. Tad joks kitas subjektas – ar tai būtų komitetas, ar komisija, ar kokia nors taryba – negali daryti jokių sprendimų, kurie neleistų Vyriausybei pateikti kandidatūros arba neleistų prezidentui paskirti ambasadoriaus“, – Eltai sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, URK šiuo atžvilgiu tiesiog pasako savo nuomonę, neturinčia jokios konstitucinės galios skiriant ambasadorius.
 
„Diplomatinės tarnybos įstatyme yra numatyta, kad kandidatūra yra svarstoma Užsienio reikalų komitete. Jie gali svarstyti kandidatūrą, viskas gerai, bet jų sprendimas negali būti vertinamas taip, kad jei jie nepritars – tai paskirti kandidato negalima. Jie pasvarsto, susipažįsta, parodo savo požiūrį, bet tai nesukelia jokių teisnių padarinių: nei Vyriausybei, nei prezidentui“, – sakė MRU profesorius.
 
„Yra įprasta praktika, kad paprastai parodomas mandagus požiūris į parlamentą. Paklausiama komiteto nuomonės, tačiau tai tik mandagumo gestas. Tad jų sprendimas nesaisto Vyriausybės ir ji gali pateikti kandidatūrą, kuriai komitetas nepritarė, o prezidentas gali paskirti tą, kuriai komitetas nepritarė“, – apibendrino V. Sinkevičius.
 
Sauliaus Skvernelio Vyriausybėje ministrais dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius pastaruoju metu viešo dėmesio centre atsidūrė, kai prezidentas Gitanas Nausėda nesutiko jų skirti į ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje. Prezidentas G. Nausėda kelis kartus tokį sprendimą argumentavo tuo, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.03; 09:00
Politinės intrigos

V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.

Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas apie tai, kad jis nemato galimybės, jog buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius bei Raimundas Karoblis pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje, susilaukė nevienareikšmiškų įvertinimų. Ypač sukritikuotas šalies vadovo išsakytas argumentas, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
 
Savo ruožtu diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas sako, kad šioje istorijoje reikia atkreipti dėmesį ir kitą problemą. „Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, didžiausia klaida yra ne tai, kad prezidentas nepritarė buvusių ministrų kandidatūroms, tačiau, kad strategiškai svarbiose valstybėse Lietuva ilgą laiką neturi savo atstovų. Tai, įsitikinęs V. Ušackas, yra netoleruotina ir kiekvieną dieną nuostolius Lietuvai nešanti problema.
 
Pasak jo, nors paaiškinimas dėl „politinio atšalimo“ ir atrodo keistai, šalies vadovas turi teisę į savo išreikštą poziciją.
 
„Tokia yra prezidento valia. Kuomet buvau pats ministru, niekada neidavome su viena (kandidato į ambasadorius – ELTA) pavarde, tardavausi dėl kelių kandidatų ir ne visoms kandidatūroms būdavo pritariama“, – Eltai sakė V. Ušackas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
 
„Nors L. Linkevičius bei R. Karoblis ir yra profesionalai, prezidentas turi savo poziciją ir ją privalome gerbti“, – pažymėjo jis.
 
Komentuodamas nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje palydėtą prezidento apsisprendimą neskirti buvusių ministrų ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, V. Ušackas akcentus deda ne tiek pačiam faktui – neskirti konkrečių asmenų, kiek, pasak jo, sisteminėms ydoms, esančioms už užsienio politiką atsakingose struktūrose. Buvęs užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad kuo tikriausias apsileidimas pusę metų neturėti savo atstovo strategiškai svarbiausiose Lietuvai valstybėse.
 
„Lietuva sau svarbiausiose valstybėse JAV, Vokietijoje ir ES ambasadorių neturi kone puse metų. Parodykite mums kitą valstybę, kuri beveik 6 mėnesius neturėtų ambasadoriaus JAV? To negalima pateisinti. Turint galvoje strateginę JAV, Vokietijos ir ES strateginę svarbą Lietuvai – aš to kitaip nei sisteminio visų aukščiausių pareigūnų, atsakingų už diplomatinių atstovų ir ambasadorių parinkimą bei paskyrimą, apsileidimo nepavadinčiau“, – teigė V. Ušackas, kartu neatmesdamas, kad, galbūt, esama situacija kai kuriose Lietuvos atstovybėse susiklostė ir dėl asmeninių politikų interesų.
 
„Galbūt politikai puoselėjo norus turėti atsarginį variantą, jei kartais nelaimėtų rinkimų. Bet atsakinga valstybė to sau leisti negali“, – samprotavo jis.
 
„Kiekviena diena yra prarasta galimybė reikšti mūsų interesus ir stiprinti palankumą Lietuvai tiek iš ES, tiek iš JAV ir Vokietijos“, – pridūrė buvęs ambasadorius JAV.
 
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

V. Ušacko teigimu, ambasadorių rotacijos negali užtrukti ištisų mėnesių. Todėl, pasak jo, Lietuva turėtų sekti didžiųjų valstybių ar tarptautinių struktūrų pavyzdžiu, kuomet jau kitą dieną ambasadorius pakeičia kadenciją baigusį savo pirmtaką.
Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Galiausiai V. Ušackas sakė manąs, kad dabar tiek Prezidentūra, tiek Užsienio reikalų ministerija turėtų dėti pastangas, jog patirtį sukaupę L. Linkevičius ir R. Karoblis atsidurtų svarbiose tarptautinių organizacijų postuose.
 
„Lietuva yra labai silpnai įsitvirtinusi Jungtinėse tautose, Europos Sąjungos, Europos Komisijos aukštuosiuose postuose… Tad tokie žmonės, su ministrų kompetencijų ir patirties bagažu, gali tikrai pretenduoti į labai stiprias pozicijas“, – teigė V. Ušackas.
 
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę pareiškė nematantis galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.28; 06:00
Aktualijos

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu susitiko su užsienio šalių ambasadoriais. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nuotoliniu būdu kreipėsi į užsienio šalių diplomatinių atstovybių vadovus ir akcentavo pagrindinius Lietuvos užsienio politikos prioritetus 2021 metams: saugios kaimynystės užtikrinimą, ambicingos Rytų partnerystės politikos darbotvarkių įgyvendinimą, transatlantinio ryšio stiprinimą, bendradarbiavimą NATO, daugiašališkumo stiprinimą ir veikimą tarptautinėse organizacijose.
 
Savo kalboje prezidentas pabrėžė susiklosčiusią sudėtingą situaciją Lietuvos kaimynystėje. „Esame liudininkai, kai teisės viršenybės principais grindžiama tarptautinė tvarka yra ginčijama, begėdiškai laužoma ar paprasčiausiai ignoruojama. Turime dėti visas pastangas ją išsaugoti ir sustiprinti“, – teigė G. Nausėda, pirmadienį kreipdamasis užsienio šalių ambasadorius.
 
Pasak šalies vadovo, Lietuva yra patyrusi daugybę istorinių išbandymų, todėl puikiai supranta kaimyninių šalių laisvės troškimą, siekį ginti demokratiškus rinkimus ir žmogaus teises. „Mūsų kaimynystėje esančių šalių piliečių ginama teisė būti laisviems ir saugiems yra ir mūsų rūpestis. Laisvė nėra duotybė, ji turi didelę kainą“, – sakė prezidentas.
 
Jis patikino, kad Lietuvos užsienio politikos prioritetu išlieka ambicinga Rytų partnerystės politika ir pagalba Rytų partnerėms, siekiančioms artimesnių santykių su ES.
 
Šalies vadovas akcentavo ir saugumo bei gynybos sritį, pabrėždamas, kad Lietuvos ir visos Europos saugumo garantu išlieka stiprus transatlantinis ryšys, sakoma Prezidentūros pranešime.
 
„Esame dėkingi už NATO sąjungininkų indėlį į Baltijos šalių saugumą“, – teigė prezidentas. Šalies vadovas patvirtino, kad Lietuva vykdys savo įsipareigojimus gynybos finansavimui skirti ne mažiau nei 2 proc. BVP, o iki 2030 metų sieks palaipsniui didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP.
 
Prezidentas G. Nausėda priminė Lietuvos susirūpinimą nesaugia Astravo AE keliama grėsme visai Europai ir akcentavo siekį neįsileisti nesaugiai gaminamos Astravo AE elektros į ES rinką.
 
Kalbėdamas apie ES politiką, šalies vadovas pabrėžė svarbiausius Bendrijos pasiekimus praėjusiais metais: susitarimus dėl precedento neturinčio daugiamečio ES biudžeto ir ekonomikos gaivinimo fondo, klimato kaitos tikslų.
 
„Galiu Jus visus užtikrinti, kad Lietuva išliks patikima partnere, įgyvendinant ES strateginę darbotvarkę, stiprinant ES ir jos konkurencingumą.
 
Diskusijos dėl Europos ateities, „Žaliojo susitarimo“, skaitmeninių ir inovacijų darbotvarkių įgyvendinimas, vidaus rinkos stiprinimas bus pagrindiniai Lietuvos ES politikos prioritetai 2021 metais“, – sakė prezidentas.
 
Šalies vadovas pakvietė užsienio kompanijas steigtis Lietuvoje, pasinaudojant sukurtomis verslui itin palankiomis sąlygomis, bei stiprinti šalių bendradarbiavimą mokslo ir inovacijų srityje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.26; 04:22
Aktualijos

Užsienio reikalų ministerija (URM) pirmadienį intensyviai konsultavosi su Europos Sąjungos kolegomis dėl Minsko režimo reikalavimo, kad Lietuva ir Lenkija sumažintų savo darbuotojų ambasadose Baltarusijoje skaičių. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefonu kalbėjo su ES vyriausiuoju įgaliotiniu Josepu Borrelliu, Lenkijos užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau bei Vokietijos užsienio reikalų ministru Heiko Maasu. Šiuo metu dėl situacijos taip pat tariasi ES ambasadoriai Minske.
 
“Mūsų tikslas maksimaliai išsaugoti diplomatinius kontaktus. Tokią žinią nusiuntėme ir Baltarusijos pusei, su kuria kol kas sutarėme, kad laikinas ambasadorių pakvietimas konsultacijoms pasitarnautų įtampos mažinimui ir padėtų išsaugoti diplomatinį atstovavimą ambasadorių lygiu. Kartu su lenkais jau priėmėme sprendimą kviesti ambasadorius iš Minsko konsultacijų”, – URM pranešime cituojamas L. Linkevičius.
 
Pasak ministro, dėl personalo nemažinimo bent kol kas sutarti nepavyko, bet jei Baltarusija ir toliau reikalaus, bus imtasi adekvačių – „veidrodinių“ – priemonių. Esame dėkingi ES kolegoms už demonstruojamą solidarumą. Visus savo veiksmus URM toliau koordinuojasi su Lenkija ir su kitomis ES šalimis narėmis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.06; 06:10
Trumposios naujienos

Sviatlana Aleksijevič. EPA – ELTA nuotr.

Po „spontaniško solidarumo vizito“ trečiadienį ES šalių ambasadoriai ketvirtadienį popiet vėl atvyko į Nobelio literatūros premijos laureatės Sviatlanos Aleksijevič butą Minske. Savo buvimu jie nori užkirsti kelią opozicinės Koordinacijos tarybos narės sulaikymui. Anot agentūros APA, svarstoma budėti ir naktimis.
 
„Mes stebimės ponios S. Aleksijevič, visų kitų Baltarusijos Koordinacinės tarybos narių bei piliečių iniciatyvų, kovojančių už teisinį valstybingumą, gyventojų orumą bei savo šalies suverenumą ir nepriklausomybę, drąsa ir ištverme“, – sakoma ES delegacijos Minske pareiškime.
 
72 metų rašytojos bute ketvirtadienio popietę buvo iš viso 16 aukštų ES šalių diplomatų.
 
S. Aleksijevič šiuo metu yra paskutinioji Koordinacijos tarybos narė, kuri vis dar yra laisvėje Baltarusijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.09.10; 21:09