Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) pateiktas pasiūlymas kitais metais didinti mokytojų atlyginimus 20,5 proc. netenkino pedagogų profsąjungų. Streiko planų neatšaukiančios profsąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, antradienį nebuvo rastas sutarimas nei dėl atlyginimų didinimo, nei dėl mokinių skaičiaus klasėse ar mokytojų krūvių mažinimo.
„Sutarimo dėl nieko neradome, nes iš esmės klausėme tik jų siūlymų. Juos vertinsime ir galvosime, kokie bendri tikslai mus gali suvesti“, – teigė švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas pabrėžė, kad ministerijos pateikti pasiūlymai netenkino lūkesčių tiek, kad būtų svarstomas planuojamo streiko atšaukimas.
„Ne. Tikrai to negali būti. Mes išgirdome tik pirmą jų poziciją, tai kalbėti, kad čia yra susitarimas“, – į klausimą dėl streiko atšaukimo atsakė jis.
E. Milešinas: derybos nebaigtos, bet sutarėme dėl 2 klausimų
Kitaip nei A. Navickas, švietimo ir mokslo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas po susitikimo teigė radęs sutarimą dėl dviejų reikalavimų – mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų darbo krūvio mažinimo. Mokytojai protestuoja. Prieš keletą metų. Vyt. Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tikrai šiandien nebaigtos derybos, nes mes sutarėme dviem klausimais – dėl mokinių skaičiaus klasėse mažinimo nuo kitų mokslo metų ir dėl mokytojo etato struktūros, mokymo lėšų metodikos peržiūrėjimo“, – po susitikimo kalbėjo E. Milešinas.
„Šiandien mes apsvarstėme tris klausimus, bet preliminariai dėl etato struktūros ir mokinių skaičiaus klasėse panašu, kad suarimas yra“, – sakė jis.
Vis dėlto, anot E. Milešino, ministerijos pasiūlymas dėl to, kiek kitais metais galėtų didėti mokytojų atlyginimai, netenkino ir jo. Protestuoja mokytojai. 2015 metai. Vilnius. Vytauto Visocko nuotr.
„Dėl atlyginimų didinimo kitais metais panašu, kad sutarimas yra, kad nesutinkame“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
„Ministras pristatė pirmas pozicijas ir sutarėme, kad penktadienį susitinkame. Jis išgirdo lūkestį, kad mums netinka tie siūlymai, kurie yra pasiūlyti. Jis rytoj kalbėsis su premjere, finansų ministre, ir penktadienį grįšime prie derybų stalo dėl atlyginimų didinimo“, – sakė jis.
Anot E. Milešino, mokytojų atlyginimai kitais metais turėtų būti didinami ne mažiau nei 10 proc.
„Mes manome, kad turėtų būti kiti skaičiavimai ir nuo sausio turėtų būti tikrai ne mažiau nei tiek, kiek didėjo minimali alga. O minimali alga nuo kitų metų sausio didėja 10 proc. Tai tikrai mažiau nei 10 proc. negali būti“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Mūsų skaičiavimais nuo sausio pirmos turėtų didėti apie 15 proc.“, – pridūrė E. Milešinas.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas antradienį susitiko su pedagogų profesinių sąjungų vadovais, kuriems pateikė ministerijos pasiūlymą dėl mokytojų atlyginimų didinimo kitais metais. Taip pat buvo aptarti kiti pedagogų profsąjungų iškelti reikalavimai dėl mokinių skaičiaus klasėse ir mokytojų krūvio mažinimo.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką. Mokytojų protestas prieš keletą metų. Vytauto Visocko nuotr.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse bei mokytojų darbo krūvį nuo 24 iki 18 valandų, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Apie prisijungimą prie streiko rugpjūčio pabaigoje pranešė ir Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga (LŠMPS). Jos pirmininkas E. Milešinas informavo, kad jo vadovaujama mokytojų profsąjunga svarstys skelbti streiką, jeigu nepavyks susitarti dėl iškeltų reikalavimų.
LŠMPS yra iškėlusi keturis reikalavimus, susijusius su atlyginimų kėlimu, klasių mažinimu, mokytojų etato struktūra ir švietimo pagalbos finansavimu.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas sako pastebintis streikuoti planuojantiems mokytojams daromą psichologinį spaudimą. Pasak jo, profesinė sąjunga sulaukia Vilniaus mokyklų tarybų pirmininkų skundų dėl ugdymo įstaigų vadovų raginimų nestreikuoti.
„Vilniaus mokyklų vadovai psichologiškai spaudžia, bando įbauginti, kad mokytojai nestreikuotų. Masiškai skambina Vilniaus mokyklų pirmininkai, kad žiaurus psichologinis smurtas prasidėjo prieš streikuojančius. Turbūt bus bandoma kažkaip įbauginti“, – Eltai teigė streiką organizuojančios profsąjungos pirmininkas A. Navickas.
Pasak pedagogų profsąjungos pirmininko, tokiam spaudimui įtakos galėjo turėti ir premjerės Ingridos Šimonytės išsakytos abejonės dėl streike ketinančių dalyvauti mokytojų skaičiaus.
„Čia turbūt susiję netgi ir su premjerės pasisakymu, turbūt buvo duotas nurodymas per vadovus spausti mokytojus – žinome, kas ir savivaldybei vadovauja“, – teigė A. Navickas. „Labai keistai sutapo spaudimo pradžia su premjerės pasakymu, kad ji netiki ar nežino, jog tiek mokytojų streikuos. Tai gal yra kažkoks sprendimas per mokyklų vadovus, per savivaldybę, spausti“, – sakė jis.
A. Navicko manymu, sostinės mokyklų vadovus imtis mokytojų spaudimo galėjo paskatinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
„Tokia praktika būdavo – ministerija nurodydavo savivaldybėms tą spaudimą daryti per mokyklų vadovus. Ministerijoje yra strategų, kuriems streikas nėra pirmas ir jie žino, kaip bandyti daryti poveikį mokytojams“, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
Savo ruožtu Švietimo ministerija tokius profsąjungos pirmininko įtarimus atmeta.
„Ministerija neturi galimybės ir nedaro spaudimo savivaldybėms ar mokyklų vadovams, mokyklos nėra pavaldžios ministerijai“, – Eltai teigė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
A. Navickas įsitikinęs, kad spaudimas streikuoti besiruošiančių mokytojų nepaveiks.
„Turbūt ta vieša retorika yra perėjusi į tam tikrus veiksmus ir bandymus šiek tiek įbauginti. Liūdna, bet esminio pokyčio apsisprendusiam nepadarys“, – pažymėjo jis.
Mokytojų streiką organizuojantis A. Navickas teigia esantis nusivylęs konservatoriais, kurie, anot jo, nuolat pabrėžia demokratijos svarbą.
„Iš tikrųjų labai liūdna, kai konservatoriai, demonstruojantys ir nuolat kalbantys apie laisvę, žmogaus teises ir demokratijas, elgiasi visiškai priešingai. Turėsime tai išgyventi ir tokia, turbūt, yra demokratijos kaina“, – reziumavo mokytojų atstovas.
Trečiadienį švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininkas A. Navickas pranešė, kad penktadienį įvyksiančiame įspėjamajame streike dalyvauti pasiryžo apie 5 tūkst. mokytojų. Anot jo, protestuoti ketina 228 švietimo įstaigos.
Kumštis. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį kalbėdama „Žinių radijuje“ premjerė I. Šimonytė teigė abejojanti, kad įspėjamajame streike dalyvaus tiek mokytojų, kokį skaičių viešai įvardija A. Navickas.
ELTA primena, kad nesutarus dėl spartesnio mokytojų atlyginimų kėlimo, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. – tikrąjį streiką.
A. Navicko vadovaujamoji švietimo darbuotojų profsąjunga pareikalavo dar šiais metais pakelti mokytojų atlyginimus 20 procentų. Taip pat prašo, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. atlyginimai didėtų dar 30 proc. Tokiu atveju, bendras atlyginimų augimas siektų 56 procentus.
LŠDPS taip pat yra išsakiusi poreikį mažinti mokinių skaičių naujai sudaromose klasėse, siūlo numatyti ir kokybiškesnę darbo su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais tvarką.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko teigimu, galimas švietimo, mokslo ir sporto ministrės J. Šiugždinienės piktnaudžiavimas Kauno miesto savivaldybės lėšomis nėra susijęs su „konkrečiais švietimo reikalais“.
Anot jo, į situaciją reikėtų žiūrėti plačiau ir įvertinti paties visuomenininko Andriaus Tapino, paviešinusio informaciją apie ministrę, veiksmus 2018 m. po mokytojų mitingo, kurį organizavo „Laisvės TV“. Pasak A. Navicko, visuomenininkas tąkart profsąjungai nepateikė visų orgnizavimo išlaidų. A. Tapinas tokius jo teiginius vadina melagingais.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko A. Navicko teigimu, politikams reikia pateikti visą turimą informaciją apie kanceliarines išlaidas ir „nepalikti jokių abejonių“, tačiau, pažymėjo jis, neturint visų dokumentų, ministrės pulti nereikėtų.
„Manome, kad visada geriausia yra pateikti turimą informaciją ir nepalikti jokių abejonių, kad visi žinotų, kaip iš tikrųjų buvo ir nusiramintų“, – Eltai sakė A. Navickas.
„Neturint informacijos ir žinant, kad nebuvo tvarkos, tikrai pulti žmogaus nereikėtų. Gerai, kad yra reikalaujama, bet nemanau, kad kažkaip tai turėtų būti susiję su švietimo konkrečiais reikalais ir kol eina pareigas, nemanau, kad čia sietinas dalykas“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
A. Navickas išreiškė nepasitikėjimą visuomenininku A. Tapinu
LŠDPS pirmininkas A. Navickas neslėpė, kad labiau nei ministre yra nepasitikima visuomenininku Andriumi Tapinu, kuris paviešino informaciją apie galimą J. Šiugždinienės piktnaudžiavimą lėšomis. Vertindamas ministrės situaciją, profesinės sąjungos pirmininkas prisiminė 2018-uosius, kai su A. Tapino įkurta televizija „Laisvės TV“ buvo bendradarbiauta mokytojų streiko metu. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Šitoje situacijoje vertinant ministrę, norėtųsi įvertinti ir žmogų, kuris situaciją iškėlė – Andrių Tapiną. Mes kaip tik turėjome per mokytojų streiką 2018-ais metais tam tikrą bendradarbiavimą ir ryšius su šiuo žmogumi. Andrius Tapinas po to, kai mums padėjo mitingą organizuoti, pateikė prašymą apmokėti 5 tūkstančius eurų už organizavimo išlaidas. Ir tada mes paprašėme pateikti išsamią sąskaitą, kurios jis nepateikė“, – pasakojo A. Navickas.
Pasak profsąjungos pirmininko, dėl mokytojų protesto akcijos organizavimo ir išlaidų apmokėjimo buvo bendrauta elektroniniu paštu su tuometiniu „Laisvės TV“ direktoriumi Mykolu Markausku. A. Navicko teigimu, jis atsiuntė profsąjungos pirmininkui sąskaitą faktūrą už reklamos paslaugas. A. Navickui paprašius pateikti dokumentus, kam tiksliai buvo išleisti 5 tūkst. eurų, M. Markauskas detalizuotas išlaidas surašė elektroniniu laišku, tačiau, pabrėžė profsąjungos pirmininkas, į sąskaitą faktūrą neįtraukė. Prie susirašinėjimo, kurį matė ELTA redakcija, vėliau prisijungė ir A. Tapinas, patvirtindamas, kad „sąskaitos pateiktos“.
„Likimo ironija tame, kad Tapinas, kaip ir tarybos narys, nepagrindė išlaidų. Jie mūsų prašė susimokėti už sceną, už operatorius, kameras ir panašiai, tačiau šitų išlaidų, net kai mes paprašėme pateikti dokumentus, pagrindžiančius šias išlaidas, nepateikė“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Sąskaitą išrašė reklamos tikslais, ir kosminė ta sąskaita iš tikrųjų. Tie mitingai tiek nekainuoja. O kai paprašėme detalizuoti tas išlaidas, nesulaukėme pagrindžiančių dokumentų apie patirtas išlaidas. Situacija yra lygiai tokia pati kaip ir su tarybos nariais“, – pridūrė A. Navickas.
Pasak jo, profesinė sąjunga, nenorėdama likti skolinga, sumokėjo „Laisvės TV“. Vis tik A. Navickas teigia jaučiąs nuoskaudą dėl nepateiktų dokumentų, pagrindžiančių organizuoto mokytojų protesto išlaidas.
„Mes, aišku, nenorėjome likti skolingi ir tą sumą sumokėjome, bet išlaidos taip ir buvo nepateiktos“, – teigė A. Navickas.
„Žmogus, kuris rėkia ir šaukia už teisybę… Mes matome, kad yra tų neskaidrių dalykų, mes jų neneigiame ir tikrai juos riekia tvarkytis, bet yra žmogus, kuris šaukia, kad vilkas kažką puola, tuos biudžeto pinigus ir klausai ir negali patikėti, kai žmogus toks pats, dėl asmeninės naudos siekdamas nepateikė sąskaitų ir ima iš mokytojų, ir taip nuo streiko nukentėjusių, pinigus, jų nepateisindamas išlaidomis išleistomis, tai tada nedrįsti ir kitų vertinti. Supranti, kad tokiu žmogumi negalima pasitikėti“, – sakė jis.
A. Tapinas: A. Navicko teiginiai yra melagingi
A. Tapino teigimu, profsąjungos pirmininko teiginiai yra melagingi. Anot visuomenininko, jis pats nebuvo atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. A. Tapinas pabrėžė, kad visas bendravimas vyko per tuometinį įmonės direktorių M. Markauską.
Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Gerbiamo Andriaus Navicko teiginiai yra melagingi. Aš neteikiau jokio prašymo apmokėti, nes nei tvarkiau, nei buvau atsakingas už „Laisvės TV“ techninius ir finansinius reikalus. 2018 metais techninį mitingo organizavimą vykdė, savo lėšomis apmokėjo Všį „Laisvės TV“, visas bendravimas vyko per tuometį direktorių Mykolą Markauską, todėl kažkuo kaltinti asmeniškai mane yra šmeižikiška“, – Eltai perduotame komentare teigė A. Tapinas.
„Pagal susirašinėjimą matyti, kad Mykolas Markauskas pateikė Andriui Navickui sąskaitą sudarančių išlaidų išklotinę, tačiau Navickas norėjo pamatyti sąskaitas. Po penkerių metų išsakytą Navicko teiginį, kad 4400 eurų plius PVM už renginio, kuriame dalyvavo keli tūkstančiai žmonių, scenos pastatymą Kudirkos aikštėje, įgarsinimą, LED ekrano ir kolonėlių nuomą, pasiruošimą ir pilną filmavimą keturiomis kameromis ir tiesioginę transliaciją yra „kosminė suma“, galėtų geriau pakomentuoti renginių organizavimo ekspertai“, – pridūrė visuomenininkas.
A. Tapino teigimu, apie situaciją jis sužinojo po Kalėdų, metų pabaigoje, ir paragino M. Markauską nusiųsti A. Navickui išlaidų išklotinę. Gavęs laišką iš A. Navicko, A. Tapinas teigė supratęs, jog problema dėl sąskaitos išspręsta.
„Apie situaciją sužinojau po Kalėdų, kas matyti iš susirašinėjimų – gruodžio 27 10.47 Markauskas atsiuntė išlaidų išklotinę, toliau prisegu savo susirašinėjimą su Markausku, nes 10.56 išsiunčiau jam el. laišką dėl problemos sprendimo ir kad mokytojai turi atsiskaityti, todėl turi žinoti, kiek kas kainavo. Markauskas atsirašė, bet po to pažadėjo, kad viską išspręs ir sąskaitas pateiks, ir 11.01 aš jiems abiems išsiunčiau laišką“, – pasakojo A. Tapinas.
„Po dviejų dienų gavau laišką iš Navicko ir supratau, kad problema išspręsta. Juolab, kad kitais metais teko bendrauti su Andriumi Navicku, jis kvietė į knygos pristatymus, kitus renginius ir neužsiminė nė žodžio, kad liko kažkokios problemos“, – pridūrė jis.
A. Tapinas pabrėžė, kad M. Markauskas 2019 m. pasitraukė iš „Laisvės TV“, jam buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo.
„Skaidrumo dėlei galiu pastebėti, kad Mykolas Markauskas 2019 metais pasitraukė iš Všį „Laisvės TV“, jam taip pat buvo pateiktas ieškinys dėl įmonės lėšų pasisavinimo, kurį visi teismai pripažino pagrįstu“, – pažymėjo visuomenininkas.
Pykčiai. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia neignoruojanti mokytojų trūkumo problemos ir ją sprendžianti darbo užmokesčio kėlimu bei skatinimu stipendijomis studijuoti pedagogiką. Tačiau Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia, kad lygiai taip pat svarbu problemą spręsti gerinant darbo sąlygas, kurios, anot jo, šiuo metu yra „košmariškos“.
„Šiuos ministerijos sprendimus spręsti mokytojų trūkumą galima vertinti tik tai kaip parodymą, kad daromi sprendimai. Niekas nedaroma, iš esmės. Tokia regimybė, kad problema yra sprendžiama, bet problema palikta likimo valioje“, – Eltai teigė A. Navickas.
„Esminis dalykas, kodėl nesirenkama mokytojo profesija, yra košmariškos darbo sąlygos, milžniški krūviai, užmokesčiai proporcingai yra labai žemi. Mokytojai uždirba iki 10 eurų per valandą, tai galime įsivaizduoti, už tokį darbą koks tai yra mažas atlygis“, – akcentavo profsąjungos pirmininkas.
A. Navicko teigimu, išlaikyti šiuo metu dirbančių mokytojų ir pritraukti naujų nepadės ir diegiamas įtraukusis ugdymas, kuris padidina klasėje besimokančių vaikų skaičių bei tokiu būdu didinantis pedagogams krūvį.
„Mes matome, kas lemia sąlygas, tai dažniausiai milžiniškos klasės – 30 ir daugiau vaikų. Taip pat matome, kad atkeliauja įtraukusis ugdymas, vėlgi mokytojų sąskaita bandoma išspręsti, galima sakyti, net ir mokinių sąskaita. Ten, kur klasėse po 3–4 specialiųjų poreikių mokinius, rezultatai krenta visos klasės. Tai reiškia, mes turime tikėtis ir suprasti, kad rezultatai, įdiegus įtraukųjį ugdymą, kris visų mokinių.“, – sakė profsąjungos pirmininkas.
„Nes tam nepasiruošta, nėra nei mokytojų padėjėjų, tokie tik bandymai epizodiniai tą spręsti. Klasės labai didelės, tai sudaro apskritai tokią blogą emocinę mokytojų būseną, didelę įtampą, ir tai sudaro tas darbo sąlygas, kad mokytojas perkrautas, emociškai įsitempęs ir iš jo, dirbančio su virškrūviu, negalime tikėtis, kad rezultatai gerės“, – pabrėžė A. Navickas.
Pasak švietimo darbuotojų profsąjungos pirmininko, jei nebus sprendžiamas atlyginimo ir darbo sąlygų klausimas, mokytojų trūkumo problema tik didės. Švietimo ir mokslo ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Atsakymas aiškus, kad jeigu nebus sprendžiamas darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimas, tai nieko ir nesitikėkime. Mokytojų truks dar labiau, nes žinant mokytojų amžių ir norą pasitraukti iš čia, o matant, kad niekas neateina, tai toliau dar labiau atsivers ši žaizda ir matysis“, – reziumavo A. Navickas.
Remiantis Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) kuruojamos pedagogų poreikio stebėsenos platformos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje ieškoma 245 įvairių dalykų mokytojų bei specialistų, tokių kaip logopedai ir psichologai.
ELTA primena, kad praėjusių metų pabaigoje ŠMSM pakeitė valstybės paramos sistemą pedagogikos studentams. Nuo naujų mokslo metų finansinė parama bus teikiama būsimiems reikalingiausių sričių mokytojams, numatoma galimybė stipendijas didinti nuo maždaug 300 iki 500 eurų.
Ministerijos duomenimis, praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.
ŠMSM teigimu, su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel.
Tris savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) praleidusiems mokytojams, kurie trečiadienį išvyko namo, švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas įteikė kalėdines dovanėles.
Išlydėti mokytojų atvyko ir juos palaikiusi švietimo ekspertė, Švietimo ateities forumo prezidentė Vilniaus universiteto profesorė Vilija Targamadzė.
Mokytojų išleistuvės iš ŠMM: išlydėti su dovanomis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kaip Eltai sakė lapkričio 12 dieną neterminuotą švietimo darbuotojų streiką paskelbusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas, ŠMM mokytojai 21 dieną bendravo su ministerijos žmonėmis, atstovaudami streikui pritariančių mokytojų pozicijai derybose su Vyriausybės ir ministerijos atstovais.
„Mokytojai daug pasiekė, daug padarė, ir už tai jiems ačiū. Privertėm taisyti įvesto etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio klaidas, pakoregavus apmokėjimo struktūrą atsiras daugiau valandų pasiruošimui pamokoms. Čia nėra nugalėtojų ir pralaimėtojų, tiesiog darėme, ką galim. Dėkojame, mokytojams, kad jie išdrįso streikuoti“, – sakė A. Navickas.
Pasak profsąjungos vadovo, per Kalėdas streikuoti neverta, o paskui bus matyti. „Džiaugiamės, kad mokytojai paskatino diskusijas apie viso viešojo sektoriaus darbuotojų darbo sąlygas“, – išleistuvių iš ŠMM išvakarėse sakė LŠDPS vadovas.
Pasak jo, per 21 parą intensyvių diskusijų su ministerijos atstovais visi artimiau susipažino vieni su kitais, mokytojai ir ministerijos darbuotojai susidraugavo ar tiesiog tapo gerais pažįstamais.
ELTA primena, kad neterminuotą švietimo darbuotojų streiką Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga paskelbė lapkričio 12 dieną. Jo piko metu streikavo per 1500 mokytojų.
Švietimo ir mokslo ministerijos preliminariais duomenimis, antradienį streikavo 32 (apie 1,6 proc.) švietimo įstaigos. Streiką tęsė 29 iš jų, prisijungti planavo 3, nutraukti streiką irgi 3. Gruodžio 18 dieną streikavusių mokytojų skaičius buvo apie 200.
Streikuojantys mokytojai: situacija peržengia nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Streikuojantys mokytojai trečiadienio rytą kreipėsi į prezidentę dėl brutalaus elgesio, prašydami įvertinti situaciją, kuri peržengė nesiskaitymo su vienos profesijos žmonėmis ribas.
Kaip spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) vadovas Andrius Navickas, Švietimo ir mokslo ministerijoje esantys mokytojai Lietuvos mokytojų vardu informavo prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad susidariusi situacija peržengė vienos profesijos ribas, atskleidė daug didesnes valstybės problemas.
„Nesugebėjimas spręsti problemų, aukščiausių valstybės pareigūnų melas, brutalus elgesys su streikuojančiais mokytojais, oficialių dokumentų klastojimas, grasinimai fiziniu susidorojimu rodo, kad demokratijai iškilo grėsmė“, – teigė A. Navickas.
Streikuojantys mokytojai prezidentės prašo įvertinti situaciją.
Kaip pridūrė profsąjungos vadovas, susitarimų protokolas, apie kurį Švietimo ir mokslo ministerija paskelbė antradienį, neturi nieko bendro su streiką surengusios profsąjungos iškeltais reikalavimais, todėl jie nėra traktuotini, kaip susitarimas dėl reikalavimų, kurie buvo iškelti.
Profsąjungos, kurios sudariusios kolektyvinę sutartį su ŠMM, A. Navicko žodžiais, tik kuria derybų iliuziją.
„Taip pat norime pasakyti, kad mes šiandien organizuojame garsių Lietuvos ekonomistų ir ekspertų derybas, norėsime, kad jie įvertintų paskaičiavimus, kuriuos pateikė ŠMM, kiek valstybei atsieitų reikalavimų įgyvendinimas. Mūsų nuomone, skaičiavimais siekiama klaidinti, gąsdinti ir prieš streikuojančius mokytojus nuteikti visuomenę“, – pabrėžė A. Navickas.
Pasak LŠDPS pirmininko, valdančiųjų lyderis Ramūnas Karbauskis aiškiai pasakė, kad mokytojų keliamus reikalavimus labai paprasta įgyvendinti, tik reikia 10 centų pabranginti alų, ir bus tam pinigų. „Tačiau alus pabrango, o mūsų reikalavimai lieka neįgyvendinti“, – sakė trečiadienio rytą spaudos konferenciją ŠMM surengusios profsąjungos lyderis.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas po Vyriausybės pasitarimo pranešė, kad mokytojų streikas tęsiamas. Pasak jo, reikia reformuoti mokytojų etatinio užmokesčio sistemą, bet kol kas su Vyriausybe susitarimų nepasiekta.
„Pažadų mes esame daug girdėję, pažadukų Vyriausybių daug matę, tai iš esmės nieko nekeičia. Tenka tik apgailestauti, kad premjerui mokytojai ir vaikai nerūpi. Toliau demonstruojamas cinizmas ir nenoras sėstis prie derybų stalo. Mes linkę tartis, eiti į kompromisus. Kada bus derybos? Čia mūsų klausimas“, – sakė žurnalistams A. Navickas.
Pasak A. Navicko, pagrindinis streikuojančių mokytojų siekis susitarti dėl etatinio apmokėjimo reformos. Jis teigia, kad šiuo metu subyrėjus Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei gal reikėtų jos iš visos atsisakyti.
„Reikia susėsti ir susitarti, ką mes darome su etatinio užmokesčio sistema. Ar atsiras ministerijoje komanda, kuri gebės parengti tokią sistemą ir ją sutvarkyti, arba ją reikia atšaukti, čia yra du keliai“, – kalbėjo A. Navickas.
Ketvirtą streiko savaitę pamokų neveda apie 1400 mokytojų. Preliminariais Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pirmadienį streikas vyksta 60 (apie 3 proc.) švietimo įstaigų.
Iš jų streiką tęsia 53 ugdymo įstaigos, prie jų naujai prisijungė 7, streiką nutraukė – 17.
Iš viso Lietuvoje veikia 2000 švietimo įstaigų, jose dirba apie 45 tūkst. pedagogų.
LŠDPS siekia tobulinti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams. Taip pat reikalauja mažinti mokinių skaičių klasėse. Taip pat turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. LŠDPS pabrėžė, kad valandos etatui būtų skaičiuojamos ne metams, o savaitei.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Reikalaujame mažiau nei mums priklauso. Taip po derybų su Švietimo ir mokslo ministerija bei Vyriausybės atstovais, kurios visą ketvirtadienį vyko Švietimo ir mokslo ministerijoje, teigė Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Kaip pabrėžė profsąjungos atstovas, derybos pakankamai klampios, bet tam tikrų susitarimų pavyko pasiekti. Jie bus sukonkretinti po pertraukos, ketvirtadienio vakarą.
A. Navicko teigimu, reikalavimo 20 proc. didinti algas mokytojams profsąjunga neatsisako, o argumentai, neva dabar, kai biudžetas patvirtintas, tiesiog neįmanoma rasti tam reikalingų 130 mln. eurų – niekiniai.
„Mes dar prieš biudžeto svarstymą šį reikalavimą pasiekėme, tačiau Vyriausybė jį ignoravo“, – sakė A. Navickas, pabrėždamas, kad tai vienas pagrindinių LŠDPS reikalavimų, kuriems, mokytojų įgaliojimais, jis negali nusileisti.
Pasak LŠDPS pirmininko, Lietuvos švietimui skiriama tik 4,2 proc. nuo BVP, kai turi būti skiriama 6 proc. „Mes ir taip reikalaujame mažiau nei mums priklauso“, – pakartojo A. Navickas.
Po daugiau nei 6 valandas trukusių derybų su švietimo profsąjungomis švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sakė, kad aptarė visus pasiūlymus, kurie buvo pateikti, taip pat LŠDPS siūlymus.
„Noriu pasidžiaugti, kad vyksta konstruktyvus dialogas, kiekvienas siūlymas ir aptariamas ir argumentuojamas. Dabar padarėme pertrauką, nes dėl dalies siūlymų jau esame radę sutarimus, todėl norime tai surašyti. Dėl tam tikrų siūlymų nuomonės išsiskyrė, todėl skirtingų profsąjungų vadovai nori pasitarti su atstovaujamais mokytojais. Po to grįšime kalbėtis toliau, nes bendras sutarimas – išeiti šiandien sutarus ir pasakius mokytojams, kad galime rasti sprendimus, kad grįžtame į ugdymo procesą“, – sakė J. Petrauskienė.
Paklausta dėl reikalavimų penktadaliu didinti mokytojų algas nuo sausio, kurio neišsižada LŠDPS, J. Petrauskienė sakė, kad aptarta kiek įmanoma paskaičiuoti, kiek valstybės investicijų reikalauja kai kurie keliami reikalavimai.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vien pono A. Navicko pristatyti reikalavimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su etatinio darbo apmokėjimo įvedimu, pareikalautų gerokai per 200 mln. eurų. Puikiai suprantame, kad vienu mostu tokios galimybės nėra, bet taip pat kalbamės apie kitus sprendimus, kurie realiai ir šiandien fiksuoti kolektyvinėje darbo sutartyje, kaip kad peržiūrėti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų apmokėjimo sistemą“, – sakė ministrė.
Kaip pabrėžė J. Petrauskienė, nerealu per dešimtmečius susidariusias švietimo problemas neatsakingai spręsti vienu sprendimu, be to, tai užkirstų galimybę įgyvendinti antrą etatinio darbo apmokėjimo sistemos etapo įgyvendinimą, kuriam biudžete papildomai numatyti 49 mln. eurų.
2019 metais tikrai didės atlyginimai mokytojams, nes jau dabar numatytos papildomos lėšos, kurios leis atlyginimus padidinti apie 10 proc., bet ne 20 proc., kaip reikalaujama. Taip po ketvirtadienio derybų su mokytojų profsąjungomis teigė premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Pasak jo, 2019 metais švietimas – viena iš prioritetinių sričių, antra pagal dydį, kuriai 185 mln. eurų papildomai didėja finansavimas, 49 mln. papildomai įliejami etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui. Tai ir sudaro prielaidas mokytojų atlyginimams nuo kitų metų rugsėjo kilti apie 10 procentų.
Kaip pripažino S. Malinauskas, problema – ypač maži mokytojų atlyginimai. „Tuo išsiskiriame iš visos Europos Sąjungos, todėl apie papildomas finansines priemones pedagogams galime kalbėti nuo 2020 metų. Šiuo metu, kai Seime tvirtinamas valstybės biudžetas, kalbėti apie papildomus 130 mln. eurų mokytojų atlyginimams didinti – nerealu. To tiesiog neįmanoma įgyvendinti ir profesinės sąjungos, atrodo, tai supranta“, – sakė S. Malinauskas.
Pasak jo, iš 18 siūlymų, kurie buvo aptariami su profsąjungomis Švietimo ir mokslo ministerijoje, dalis bus įgyvendinta, patobulintos tvarkos, skaičiavimai, sprendžiamos kitos ypač didelių išteklių nekeliančios problemos, kurias kėlė mokytojai.
Kaip pabrėžė premjero patarėjas, dalį reikalavimų, dėl kurių derėjosi švietimo darbuotojų profsąjungos, galima įgyvendinti iš minėtų 185 mln., kurie papildomai numatyti švietimui kitąmet.
S. Malinausko nuomone, masiniams streikams nėra priežasties, derybos su profsąjungomis vyksta, tad tikimasi, kad streikai neplis.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša sakė derybose matąs norą susitarti ir kuo greičiau grąžinti vaikus į mokyklą, užbaigti streiką.
„Matau norą ieškoti sprendimų, kurie nėra lengvi. Džiugu matyti, kad neatmetamas etatinis mokytojų darbo užmokestis, tik norime jį patobulinti. Tai labai svarbu, nes reiškia, kad pripažįstama valstybės vykdoma etatinio darbo apmokėjimo reforma. Ieškom būdų, kaip surasti pinigų profsąjungų išsakomoms jautriausioms vietoms, nepaisant unikaliai didelių lėšų, investuotų į švietimą“, – sakė E. Jovaiša.
Viena iš spręstinų problemų parlamentaras vadino atlyginimus pradinių klasių mokytojams, kurie bendrajame etatinio mokytojų darbo apmokėjimo kontekste patiria skriaudą.
„Mes tai suprantame, bet suprantame ir tai, kad darydami milžiniškas reformas turime pasirinkti prioritetus. Apgailestaudami turime pasakyti, kad tie prioritetai kartais padaro skriaudą“, – sakė E. Jovaiša.
Išeidamas iš pasitarimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prašė profsąjungų pakviesti mokytojus nebevargti, grįžti namo, nes dialogas vyksta.
Maždaug trys dešimtys pedagogų, trečiadienį nesulaukę realių derybų su ministre, naktį liko Švietimo ir mokslo ministerijoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
ELTA primena, kad ŠMM derybose su profsąjungomis siūlymą nuo sausio 1 dienos mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. finansų viceministras Darius Sadeckas vadino nerealiu.
„Kaip paskaičiavo Finansų ministerija, tam, kad reikalaujamu procentu būtų pakeltos darbuotojų algos nuo sausio, reikėtų 130 mln. eurų. „Tai finansiškai nepakeliama šiuo metu“, – sakė D. Sadeckas.
Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjungos vadovas A. Navickas žurnalistams leido suprasti, kad profsąjungos dėl to linkusios į derybas. „Lauksim raštiško pasiūlymo, ką jie siūlys, ar išvis neįmanoma padidinti mokytojų atlyginimus, ar jie nebus didinami niekada. Kiek įmanoma didinti atlyginimus, jei įmanoma tai padaryti, ir kada. Gal siūlymai mus patenkins. Lauksime Vyriausybės raštiško pasiūlymo”, – pakartojo LŠDPS pirmininkas.
Kaip skelbė ELTA, švietimo ir mokslo ministrės derybos su mokytojų profsąjungomis, kurios prasidėjo ketvirtadienio rytą, dalyvauja ir premjero patarėja Unė Kaunaitė.
Susitikime dalyvauja visų mokytojų profsąjungų vadovai. Ministerijoje miegoję mokytojai piktinasi, kad į derybas įleidžiami tik profsąjungų vadovai.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės patarėjos Gabrielės Vasiliauskaitės, iš visų profsąjungų buvo atsiųsti pasiūlymai, kurie ir aptarti susitikime.
Prie mokytojų streiko prisijungė ir moksleiviai, kurie nuo 11 valandos rinkosi į akciją prie Seimo, o vidurdienį atėjo palaikyti mokytojų prie Švietimo ir mokslo ministerijos.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Atmosfera tarp streikuojančių mokytojų ir valdžios kaista. Etatinio darbo apmokėjimo tvarka nepatenkintų streikuojančių mokytojų atstovai teigia, kad Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) imituoja ir vilkina derybas, o dalis mokytojų, nematančių pažangos, galvoja, ar apskritai po streiko grįžti į pedagoginį darbą.
Galiausiai streikuojantys mokytojai bei juos remiantys mokinių tėvai ir patys moksleiviai sako esą pasiryžę eiti į ŠMM ir iš jos nesitraukti tol, kol nebus patenkinti jų keliami reikalavimai.
Ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais, sako streiką organizuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Po trečiadienį vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.
„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – po posėdžio žurnalistams aiškino A. Navickas. Jis griežtai atmetė ŠMM reiškiamus priekaištus mokytojų streiką organizuojančiai profsąjungai, kad ši derybose su ministerija taip ir nepateikė konkrečių pasiūlymų.
„Mūsų siūlymai yra pateikti prieš metus ir aš trečiadienį tą patį pakartojau, bet, deja, nė vienas mūsų siūlymų nepateko į pasiūlymų protokolą, o buvo paimti tie pasiūlymai, kurie nėra visiškai esminiai – būtent iš tų profesinių sąjungų, kurios nuolat bendradarbiauja ir slapta tariasi su ministre“, – aiškino A. Navickas.
Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas veda su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.
„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.
„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo jis.
LŠDPS lyderio teigimu, esama situacija yra labai sudėtinga, nes pažangos nematantys streikuojantys mokytojai galvoja apskritai nebegrįžti į mokyklą.
„Mokytojai, išgirdę nelabai konstruktyvius pasiūlymus, svarsto, ar apskritai verta grįžti į mokyklą, jei problemos nebus sprendžiamos. Ir Seimas, ir Vyriausybė turi suprasti, kad situacija yra labai sudėtinga“, – aiškino A. Navickas.
Jis pabrėžė, kad, nepaisant to, jog J. Petrauskienės trečiadienio dienotvarkėje nėra numatytas susitikimas su streiką organizuojančia profsąjunga, LŠDPS vis tiek eis į ministeriją tikėdamasi derybų. A. Navickas vilkinimu pavadino J. Petrauskienės kvietimą streikuojančių mokytojų keliamus klausimus aptarti ketvirtadienį.
„Mes girdime vis rytoj ir rytoj, mes girdime po dviejų savaičių, po trijų savaičių. Kodėl ne šiandien spręsti?“, – retoriškai klausė LŠDPS pirmininkas. Pasak jo, delsdama derėtis su streikuojančiais mokytojais J. Petrauskienė žaidžia vaikų likimais.
„Matome, kad ministrė vilkina derybas. Bet ji žaidžia vaikais, vaikų likimais, mokytojų likimais. Tai yra labai negražus elgesys. Ministrė buvo informuota iš anksto apie tai, kad mes ateisime derėtis“, – apibendrino A. Navickas. Profsąjungos lyderio teigimu, nuėję į ministeriją jie, nepasiekę tenkinančio susitarimo, niekur iš jos nesitrauks.
„Mes einame į ministeriją ir iš jos nežadame išeiti, kol nesutarsime. Tai jeigu mes šiandien nesutarsime, tai mes ir rytoj būsime ministerijoje“, – pabrėžė A. Navickas.
Tuo tarpu ŠMM tvirtina, kad streikuojančios profsąjungos siekis derėtis trečiadienį yra nesuderintas ir neatitinka J. Petrauskienės dienotvarkės. Pasak ministerijos atstovų, apie savo ketinimus trečiadienį atvykti į ŠMM protestuojanti profsąjunga pranešė trečiadienio išvakarėse. Ministerija galutinai dėl to, kaip tobulinti etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimą, tikisi susitarti ketvirtadienį. Pasak jų, susitikime turėtų dalyvauti daugiau mokytojams atstovaujančių profsąjungų.
Streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Streikuojančių mokytojų ir premjero Sauliaus Skvernelio vertinimai dar kartą radikaliai išsiskyrė. Premjeras streiką organizuojančią Lietuvos švietimo darbuotojų profesinę sąjungą (LŠDPS) kaltina tuo pačiu, kuo šios sąjungos lyderis Andrius Navickas kaltina Vyriausybę – verčiant kentėti dėl streiko mokytis negalinčius vaikus ir jų tėvus.
S. Skvernelis po Vyriausybės posėdžio teigė, kad streikuojančiai profsąjungai nerūpi nei vaikai, nei tėvai. Premjeras taip pat sukritikavo ir vienos mokytojos, trečiadienį dalyvavusios Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje, eilėmis išsakytą prašymą Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kad ši įsiklausytų į mokytojų patiriamus sunkumus. Premjeras tai įvardino nekonstruktyviu elgesiu ir leido suprasti, kad pats netiki, jog konstruktyvus dialogas su streikuojančia profsąjunga yra lengvai pasiekiamas.
„Matome, kad (streikuojantiems mokytojams. – ELTA) nei vaikai, nei tėvai nėra vertybė. Dar daugiau, jeigu į konkrečius siūlymus yra deklamuojamos eilės, eilėraščiai, kai paklausiama, tai turbūt konstruktyvumo surasti bus sunku“, – sakė S. Skvernelis ir ragino grįžti prie ugdymo proceso atnaujinimo. Tačiau, pabrėžė premjeras,
Vyriausybė nėra linkusi derėtis tik su streiką organizuojančia profsąjunga. Pasak S. Skvernelio, bus kalbamasi su visomis, prie streiko neprisijungusiomis profsąjungomis. Vyriausybės vadovas akcentavo, kad ministerija yra pasiryžusi įsiklausyti į pedagogų reikalavimus, tačiau, premjero nuomone, pasirinktas dalies pedagogų kelias streikuoti yra netinkamas.
„Su nė viena atskirai (profsąjunga. – ELTA) nebus deramasi, noriu taip pat pabrėžti, kad vienos profesinių sąjungų (LŠDPS. – ELTA) pasirinkta protesto forma iš tikrųjų kenkia ugdymo procesui, todėl kenčia vaikai, kenčia tėvai. Labai gaila, kad tokia forma yra pasirinkta. Yra siūlomas dialogas, yra siūloma sukonkretinti, ką konkrečiai norima keisti. Tikrai galiu pabrėžti, kad nepriklausomai, kas bus švietimo ministras ar ministrė, nuo reformų Vyriausybė nesitrauks, jos bus toliau įgyvendinamos, ir tos reformos bus ir finansuojamos, ir, esminis dalykas, mes esame linkę girdėti ir derėtis kartu su visa bendruomene, bet neužsiimti tokia forma, kokia šiandien, deja, yra“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Įtampa dėl mokytojų streiko kyla: streikuojantys mokytojai galvoja nebegrįžti į mokyklą. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Galiausiai S. Skvernelis pabrėžė, kad streikuojantys mokytojai neturėtų laukti valstybės pinigų, kompensuojant už streiko metu praleistas valandas.
„Taip pat noriu paminėti, kad streiko metu valandos nebus apmokėtos valstybės“, – sakė premjeras. Pasak S. Skvernelio, tai turės padaryti pačios profsąjungos.
Tuo tarpu LŠDPS trečiadienio rytą Seime kalbėjo priešingai. A. Navickas teigė, kad švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė žaidžia vaikų ir mokytojų likimais. Po Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio, kuriame dalyvavo J. Petrauskienė ir iš įvairių Lietuvos miestų atvykę mokytojai, A. Navickas neslėpė nepasitenkinimo ministrės dalintais pažadais bei žengtais žingsniais, reaguojant į protestuojančių pedagogų keliamus reikalavimus. Pasak jo, ministerija vis dar neįsiklauso į protestuojančių profsąjungų reikalavimus.
„Akivaizdu, kad bandoma susitarti ir atsižvelgti į tas profesines sąjungas, kurios neatstovauja mokytojams (..) Ir tada jie susitaria dėl dalykų, kurie esminės įtakos mokytojams neturi“, – aiškino A. Navickas.
Pasak jo, ministerija sąmoningai derybas nori vesti su streike nedalyvaujančiomis ir ugdymo proceso nenutraukusiomis profsąjungomis.
„Turite tartis su tais, kurie yra sustabdę ugdymo procesą“, – kreipdamasis į J. Petrauskienę pabrėžė A. Navickas.
„Jei mes norime kalbėti dėl streiko nutraukimo ir ugdymo proceso atkūrimo, tai jūs turite suprasti, dėl ko sustojo ugdymo procesas. Juk yra pateikti aiškūs reikalavimai“, – kalbėjo LŠDPS lyderis.
LŠDPS primena streiko reikalavimus: mokytojo etatą turėtų sudaryti 36 valandos, iš kurių ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų; mokytojo etatas gali būti dalinamas tik išlaikant tą pačią kontaktinių ir nekontaktinių valandų skaičiaus proporciją; valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei; turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, o nuo 2019 m. sausio 1 d. jų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.; ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos; įsipareigoti mažinti vaikų/mokinių skaičių grupėse/klasėse.
Dėl pedagogų streiko pirmadienį kai kuriose mokyklų nevyks pamokos. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) neatšaukia pirmadienį numatyto pradėti neterminuoto pedagogų streiko.
Kaip Eltai sakė LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas, mokyklų, kurios prisijungs prie neterminuoto streiko, skaičius tikslinamas, tačiau jau dabar aišku, kad prie akcijos jungsis ir kaimų, ir didžiųjų gimnazijų pedagogai.
„Neterminuoto streiko metu nevyks ugdymo procesas. Mokyklos, kurios pirmadienį streikuos, apie tai informavo bendruomenes“, – pridūrė A. Navickas.
Viena iš mokyklų, kurios, profsąjungos vadovo žiniomis, streikuos – Vilniaus Žemynos progimnazija.
Neterminuotas pedagogų streikas rengiamas dėl dalies pedagogų nepasitenkinimo naująja etatine apmokėjimo sistema.
Streiką organizuojanti LŠDPS reikalauja įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiu kaip 18 kontaktinių valandų. Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
