Seimo plenariniame posėdyje antradienį planuojamas pateikti daugybę emocijų visuomenėje sukėlęs lyčiai neutralios Partnerystės įstatymo projektas. Įveikus pateikimo stadiją parlamente, įstatymas toliau būtų svarstomas komitetuose. Kartu su projektu pateiktas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas, kurį priėmus, partnerystę galėtų sudaryti tik skirtingų lyčių poros.
Lyčiai neutralios Partnerystės projekto iniciatoriai teigia, kad Partnerystės įstatymas reglamentuos nesusituokusių, tačiau bendrai gyvenančių asmenų turtinius ir neturtinius santykius. Juo sprendžiamos praktinės kartu gyvenančių partnerių problemos: sukuriama galimybė pripažinti bendrą dalinę nuosavybę arba, esant poreikiui, nustatyti kitokį, abi puses tenkinantį bendros nuosavybės turto teisinį režimą, leidžiama paveldėti be papildomų mokesčių, sukuriami tam tikri asmeninio pobūdžio partnerio įsipareigojimai.
Parengtame įstatymo projekte taip pat numatoma leisti pasirinkti partnerio arba naudoti bendrą pavardę, įgalioti veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovauti partneriui sveikatos priežiūros srityje. Taip pat projekte numatoma galimybė gauti su partnerio sveikata susijusią informaciją, galimybė neliudyti vienas prieš kitą teisme ir kt.
„Darbietis“ siūlo Partnerystės institutą taikyti tik skirtingų lyčių porų santykiams
Seime kartu įregistruotas ir Darbo partijos frakcijos nario Andriaus Palionio pasiūlymas Partnerystės projektui, kurio esmė – panaikinti lyties neutralumą šiame institute. Jeigu šis „darbiečio“ pasiūlymas sulauktų parlamentarų palaikymo pateikimo metu, komitetuose toliau kartu būtų svarstoma ir galimybė priimti įstatymą, kuriuo partnerystę sudaryti galėtų tik heteroseksualios poros. Šis siūlymas teikiamas argumentuojant Konstitucijos 38 straipsnio nuostatų išsaugojimo poreikiu.
„Pasiūlymo tikslas – užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame yra įtvirtinta šeimos instituto paskirtis ir reikšmė, nuostatų įtvirtinimą Partnerystės įstatyme“, – rašoma kartu su Partnerystės projektu įregistruotame A. Palionio pasiūlyme.
Visgi Laisvės frakcijos narys ir vienas iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorių Tomas Vytautas Raskevičius tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Europos Žmogaus teisių konvencijai prieštarauja ne jo pateiktas projektas, o būtent „darbiečio“ pasiūlymas.
„Kalbant apie registruotos partnerystės institutą išimtinai skirtingų lyčių poroms, yra 2013 metais Europos žmogaus teisių teismas priėmęs sprendimą „Vallianatos prieš Graikiją“, kur aiškiai yra pasakęs, kad Lietuvoje numatyta galimybė Civiliniame kodekse partnerystę sudaryti tik vyrui ir moteriai galimai prieštarauja Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai“, – Eltai sakė T. V. Raskevičius, kartu pažymėdamas, kad šis A. Palionio siūlymas būtų nesuderinamas ir su mūsų šalies Konstitucija.
„Taip pat toks kolegų siūlymas nesuderinamas ir su Konstitucinio Teismo 2019 metų nutarimu, kuriame yra detalizuojama šeimos sąvoka ir kalbama apie įvairių teisinių instrumentų apsaugą, galimą įvairioms šeimos rūšims ir formoms. Tai labai norėtųsi, kad kolegos teiktų teisiškai raštingus ir pagrįstus pasiūlymus“, – teigė Laisvės frakcijos narys.
ELTA primena, kad penktadienį įregistruotą įstatymą pateikė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis, premjerė Ingrida Šimonytė, Seimo nariai Algirdas Sysas, Tomas Vytautas Raskevičius, Eugenijus Gentvilas, Ieva Pakarklytė, Andrius Navickas.
Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) bei partijos Tvarka ir teisingumas frakcijos seniūnai Ramūnas Karbauskis, Andrius Palionis ir Vytautas Kamblevičius Seimo rūmuose pasirašė susitarimą dėl bendro darbo.
Pasak R. Karbauskio, tai reikalinga sėkmingam Vyriausybės darbui, valdančiosios koalicijos tikslams įgyvendinti.
„Formalizuojamas bendradarbiavimas su Tvarkos ir teisingumo frakcija, kas stabiliam Seimo darbui bus labai naudinga. Formalizavimas to palaikymo duoda didesnę garantiją, kad mes iš tikrųjų vienas kitą dažniau matysime, dažniau apsitarsime, tai garantuos, kad daugeliu klausimų galėsime sutarti. Tai nereiškia, kad mes – koalicija arba Vyriausybė būsime palaikomi visais klausimais, bet tas formalus bendradarbiavimas, kuris išreikštas susitarimu, jis reiškia, kad pastangų iš abiejų pusių bus daugiau“, – po dokumento pasirašymo žurnalistams sakė R. Karbauskis.
Politikas taip pat pažymėjo, kad „tvarkiečiai“ nėra valdančiosios koalicijos dalis, neperėjo į daugumą. Tai reiškia, pasak jo, kad dauguma formaliai yra tokia, kokia ir buvo. „Skaičius čia nėra 72 ar 78 (…), tiesiog svarbu, kiek yra balsų Seime priiminėjant sprendimus“, – sakė R. Karbauskis. „Tvarkiečių“ siūlymai yra, jo teigimu, pasirašyto susitarimo priedas.
Paklaustas, kokių valdančiųjų sprendimų nepalaikys, „tvarkietis“ V. Kamblevičius kaip problematiškiausius paminėjo sveikatos, švietimo klausimus. „Bet manau, kad rasime bendrą kalbą“, – sakė jis.
Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas A. Palionis pažymėjo, kad Seimo pavasario sesijoje buvo sunku surinkti pakankamą balsų skaičių Seime. „Manau, kad po šito pasirašymo valdančioji dauguma bus garantuota dėl sprendimų, koalicinėje taryboje turėsime didesnę diskusiją, kad tie sprendimai būtų kokybiškesni ir teisingesni“, – po dokumento pasirašymo žurnalistams sakė A. Palionis.