aneksija

Aktualijos

Pirmadienį į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją (URM) buvo iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas. Jam įteikta nota, kuria Rusijos laikinasis reikalų patikėtinis Sergej Riabokon yra skelbiamas nepageidaujamu asmeniu (PNG – persona non grata). S. Riabokon privalo išvykti iš šalies per 5 dienas.
 
URM pranešime spaudai teigia, kad šis Lietuvos sprendimas yra priimtas, atsižvelgiant į atsakingų institucijų pateiktą informaciją, pagrindžiančią tai, kad pastarojo meto S. Riabokon veiksmai ir pareiškimai yra nesuderinami su diplomato statusu, traktuotini kaip kišimasis į priimančios valstybės vidaus reikalus ir todėl laikomi Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykiu pažeidimu.
 
Rusijos ambasados Lietuvoje atstovui taip pat pareikštas griežtas protestas dėl rugsėjo 30 dieną Rusijos Prezidento paskelbto neteisėto sprendimo aneksuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritis, kurių dalys yra laikinai okupuotos Rusijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.10.03; 00:01
Trumposios naujienos

Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkija šeštadienį pareiškė, kad Rusijos įvykdyta keturių Ukrainos sričių aneksija yra „sunkus tarptautinės teisės pažeidimas“, ir paragino pradėti derybas siekiant užbaigti konfliktą.
 
Užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad Ankara nepripažino 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir laikosi tos pačios pozicijos, Rusijai penktadienį paskelbus Luhanską, Donecką, Chersoną ir Zaporižią savo teritorijos dalimi po referendumų, kuriuos visas pasaulis vadina suklastotais.
 
„Turkija nepripažino Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos po neteisėto referendumo 2014 m. ir kiekviena proga pabrėžia tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui, nepriklausomybei ir suverenitetui“, – nurodė ministerija. Ji pridūrė atmetanti pastarąją aneksiją, „kuri yra rimtas nustatytų tarptautinės teisės principų pažeidimas“.
 
„Pakartojame, jog pasisakome už tai, kad šis vis stiprėjantis karas turi būti baigtas derybomis pasiekta teisingumu pagrįsta taika“, – sakoma pranešime.
 
NATO narė Turkija per septynis mėnesius trunkantį konfliktą stengiasi išlikti neutrali ir susilaikė prisidėti prie Vakarų sankcijų Rusijai. Ankara priklausoma nuo Rusijos naftos ir dujų, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas siekia skatinti prekybą su Maskva, taip mėgindamas stabilizuoti sunkumus patiriančią ekonomiką prieš rinkimus ateinantį birželį.
 
Praėjusį mėnesį Uzbekistane vykusio regioninio viršūnių susitikimo kuluaruose R. T. Erdoganas susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Gavusi pakartotinius JAV įspėjimus, Turkija svarsto stabdyti operacijas naudojant Rusijos mokėjimų sistemą „Mir“. Vašingtonas didina spaudimą Turkijos bankams ir įmonėms, kad jos nemėgintų pažeisti Vakarų sankcijų Rusijai, ir perspėja, jog Turkijos subjektams gali būti taikomos antrinės sankcijos.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.02; 00:55
Trumposios naujienos

Joe Bidenas. Populiarumas išaugo. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas penktadienį pasmerkė „apgavikišką“ Rusijos pareiškimą, kad ji aneksavo keturis Ukrainos regionus, ir sakė, kad Maskva pažeidžia tarptautinę teisę.
 
„Jungtinės Valstijos smerkia šiandieninį apgavikišką Rusijos bandymą aneksuoti suverenią Ukrainos teritoriją. Rusija pažeidžia tarptautinę teisę, pamina Jungtinių Tautų chartiją ir rodo nepagarbą taikioms tautoms visame pasaulyje“, – sakoma J. Bideno pareiškime.
 
„Jungtinės Valstijos visada gerbs tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos sienas. Mes ir toliau remsime Ukrainos pastangas susigrąžinti savo teritorijos kontrolę, stiprindami jos pozicijas kariniu ir diplomatiniu būdu, įskaitant 1,1 mlrd. dolerių vertės papildomą saugumo pagalbą, apie kurią JAV paskelbė šią savaitę“, – sakė J. Bidenas.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.10.01; 08:00
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). NATO penktadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą keturių Ukrainos regionų aneksiją ir perspėjo Maskvą dėl „sunkių pasekmių“, jei ji panaudos branduolinius ginklus kare prieš Kyjivą.
 
„Šis teritorijų užgrobimas yra neteisėtas. NATO sąjungininkės nepripažįsta ir nepripažins nė vienos iš šių teritorijų Rusijos dalimi“, – pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po prezidento Vladimiro Putino pareiškimo.
 
J. Stoltenbergas išliko santūrus ir nepareiškė savo nuomonės dėl Ukrainos paskelbto noro pagreitinta tvarka prisijungti prie Vakarų aljanso, primindamas, kad sprendimui dėl narystės NATO reikia visų 30 sąjungininkių sutarimo, ir ragindamas sutelkti dėmesį į pagalbą Kyjivo karo veiksmams.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.10.01; 02:00
Trumposios naujienos

V. Putinas – Kremliaus išsigimėlis. EPA-ELTA nuotr.

Maskva, rugsėjo 30 d. (AFP-ELTA). Keturių Maskvos aneksuotų Ukrainos regionų gyventojai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, grįžo „į savo istorinę tėvynė“. „Sveiki sugrįžę namo“, – sakė jis penktadienį per televiziją transliuotoje kalboje Raudonojoje aikštėje. „Pergalė bus mūsų“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje karą prieš Ukrainą.
 
Renginys Raudonojoje aikštėje vyko keturių okupuotų Ukrainos teritorijų – Zaporižios, Chersono, Luhansko ir Donecko – aneksijos proga. Kai kurie renginio dalyviai mojo Rusijos vėliavomis, pasakojo agentūros AFP reporteris. Kai kurie dėvėjo juodai oranžines Georgijaus juosteles.
 
„Mes tapome stipresni, nes esame kartu“, – sakė V. Putinas, kurio kalba buvo rodoma keliuose dideliuose ekranuose. Jis kalbėjo apie „ypatingą, istorinę tiesos ir teisingumo dieną“. Rusų kariai, anot jo, „didvyriškai gynė žmonių pasirinkimą“ Ukrainoje.
 
„Darysime viską, kad paremtume savo brolius ir seseris Zaporižioje, Chersone, Luhanske ir Donecke, kad pagerintume jų saugumą, atgaivintume ekonomiką“, – kalbėjo V. Putinas praėjus kelioms valandoms po to, kai per ceremoniją Kremliuje pasirašė keturių Ukrainos regionų aneksijos dokumentus.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.10.01; 07:22
Trumposios naujienos

Antrankiai

Praha, sausio 4 d. (dpa-ELTA). Čekijos teismas nuteisė buvusį karį, kovojusį prorusiškų separatistų pusėje Rytų Ukrainoje, kalėti 21 metus už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje užsienyje.
 
Vyras neatvyko į teismą išklausyti antradienį priimto nuosprendžio, nes jis, kaip manoma, yra Ukrainoje, kur turi šeimą, pranešė naujienų agentūra ČTK.
 
Buvusiam kariui buvo pateikti kaltinimai nuo 2014 metų birželio iki mažiausiai 2018 metų gegužės mėnesio kovojus vadinamosios Donecko liaudies respublikos pusėje, kurios nepripažįsta jokia nacionalinė vyriausybė.
 
Gynyba neigė visus kaltinimus, kaltindama prokuratūrą, kad keldama bylą ji pirmiausia rėmėsi socialinių tinklų ir laikraščių pranešimais.
 
JT skaičiavimais, kovose tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų iki šiol žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
JAV ir Europos Sąjunga Rusijai įvedė sankcijas už jos vaidmenį konflikte, taip pat už Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.05; 00:02
Trumposios naujienos

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos niekada nepripažins prieš septynerius metus Rusijos įvykdytos Ukrainos dalies – Krymo – aneksijos.
 
„Jungtinės Valstijos nepripažįsta ir niekada nepripažins Rusijos įvykdytos tariamos pusiasalio aneksijos, mes padėsime Ukrainai priešintis Rusijos agresyviems veiksmams“, – pranešime, skirtame paminėti Rusijos įsiveržimo į Krymą metines, teigia J. Bidenas.
 
„Jungtinės Valstijos ir toliau palaiko Ukrainą ir jos sąjungininkus bei partnerius taip pat, kaip šio konflikto pradžioje. Šios niūrios sukakties proga, mes dar kartą patvirtiname paprastą tiesą: Krymas yra Ukraina“, – tvirtina J. Bidenas.
 
Rusijos kariai okupavo Ukrainos Krymo pusiasalį 2014 m., o vėliau pusiasalis buvo neteisėtai įtrauktas į Rusijos Federacijos sudėtį.
 
Tuo pat metu Kremlius suorganizavo ginkluotų separatistų veiksmus Rytų Ukrainoje, kur prasidėjo karas, o dalis Ukrainos teritorijų vis dar yra kontroliuojamos Rusijos remiamų separatistų.
 
Trečiadienį Kijevas skelbė apie per susirėmimus Rytų Ukrainoje žuvusius du žmones ir dar du sužeistuosius.
 
Ukraina kaltina Maskvą ir separatistus naudojant sunkiąją ginkluotę ir rengiant atakas bei taip pažeidžiant pernai liepą pasiektą paliaubų susitarimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.27; 03:00
Trumposios naujienos

Tūkstančiai palestiniečių Gazoje protestavo prieš Izraelio aneksijos planus. EPA-ELTA nuotr.

Dešimtys tūkstančių palestiniečių trečiadienį Gazos mieste protestavo prieš Izraelio planus aneksuoti dalį Vakarų Kranto.
 
Protestuotojai mojavo Palestinos vėliavomis ir skandavo šūkius prieš Izraelį ir JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą.
 
Pagal Izraelio koalicijos susitarimą, liepos 1 dieną buvo numatyta žengti pirmuosius žingsnius aneksijos planų įgyvendinimo link.
 
Tačiau, regis, konkrečių veiksmų kol kas nebus imamasi. Regiono bendradarbiavimo ministras Ofiras Akunis trečiadienį teigė, kad aneksiją bus pradedama vykdyti vėliau liepą.
 
Tarp žmonių, prisijungusių prie palestiniečių protesto, buvo Gazos Ruožą valdančio islamistų judėjimo „Hamas“ lyderis Yahiya Sinwaras. Jis pabrėžė, kad palestiniečiai ir jų pasipriešinimas užkirs kelią plano ir D. Trumpo „šimtmečio sandorio“ sėkmei.
 
Visų proteste dalyvavusių Palestinos frakcijų atstovas Sa’dis A’abedas teigė, kad „okupacija neilgai mėgausis ramybe.“
 
„Kaip mūsų žmonės su trenksmu surengė revoliuciją ir intifadą 1987 metais, taip jie (ir dabar) nustebins okupantą ir pasaulį tokia kovos banga, kurios niekas nesitikėjo“, – teigė jis.
 
Pirmoji intifada, ar palestiniečių sukilimas, prasidėjo 1987 metais ir pasibaigė 1993-iaisiais. Antroji intifada vyko 2000-2005 metais.
 
Praėjusią savaitę „Hamas“ paskelbė, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo paskelbimui“.
 
Izraelis 1967 metais okupavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai šias teritorijas priskiria savo valstybei – Rytų Jeruzalė laikoma jos sostine.
 
JAV ir ES „Hamas“ laiko teroristine organizacija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.01; 16:27
Trumposios naujienos

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio lėktuvai ankstų šeštadienį sudavė smūgį palestiniečių islamistinio judėjimo „Hamas“ pozicijoms Gazos Ruože, reaguojant į penktadienį iš Gazos Ruožo surengtą raketų ataką.
 
Izraelio ginkluotųjų pajėgų teigimu, reaguojant į penktadienį Izraelio link paleistas dvi raketas, šalies naikintuvai smogė amunicijos ir raketų „gamykloms“ pietinėje Gazos Ruožo dalyje.
 
Kaip teigė ginkluotosios pajėgos, penktadienį iš „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo Izraelio teritorijos link buvo paleistos dvi raketos.
 
Apsikeitimas ugnimi įvyko kelios dienos po to, kai „Hamas“ įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygsta „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
 
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį.
Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
 
Tikimasi, kad po kelių dienų Izraelio vyriausybė paskelbs pirmuosius aneksijos žingsnius okupuotame Vakarų Krante.
 
Tai pirmoji raketų ataka iš Gazos Ruožo nuo gegužės pradžios.
 
Hamas ir Izraelis pastaraisiais dešimtmečiais triskart kariavo. Paskutinis kartas buvo 2014 metais, žuvo 2 251 palestinietis ir 74 žmonės Izraelio pusėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.28; 00:30
Trumposios naujienos

Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ketvirtadienį įspėjo, kad Izraelio planuojama dalies okupuoto Vakarų Kranto aneksija prilygtų „karo prieš palestiniečius paskelbimui“.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Pasipriešinimas sprendimą aneksuoti Vakarų Krantą ir Jordano slėnį laiko karo prieš mūsų žmones paskelbimu“, – teigė „Hamas“ ginkluoto sparno atstovas Abu Ubaida.
 
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytu Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto ir Jordano slėnį. Pirmieji žingsniai gali būti žengti jau liepos 1-ąją.
 
1967 metais Izraelis okupavo Vakarų Krantą kartu su Rytų Jeruzale, Gaza ir Sirijos Golano aukštumomis. 1980 metais Izraelis aneksavo Rytų Jeruzalę, o Golano aukštumas – 1981 metais, nors dešimtmečius nė vienas žingsnis nebuvo pripažintas tarptautiniu mastu. Jordano slėnis ir šiaurinė Negyvosios jūros dalis sudaro apie trečdalį Vakarų Kranto.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.25; 05:00
Trumposios naujienos

Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio ministras pirmininkas Benjamimas Netanyahu, anot žiniasklaidos, yra parengęs mažiausiai keturis galimos teritorijų Vakarų Krante aneksijos scenarijus. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad premjeras juos trečiadienio vakarą pristatė gynybos ir užsienio reikalų ministrams Benny‘iui Gantzui ir Gabi Aschkenasiui.
 
Variantų spektras siekia nuo 30 proc. Vakarų Kranto aneksijos iki veikiau simbolinės nedidelių teritorijų aneksijos, rašo portalas, remdamasis su situacija susipažinusiu šaltiniu. B. Netanyahu biuras ketvirtadienį šios informacijos komentuoti nenorėjo.
 
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo planu, nori aneksuoti iki 30 proc. Vakarų Kranto. Pirmieji žingsniai gali būti žengti liepos 1-ąją. JAV teigia pritarsiančios Izraelio veiksmams, jei dėl jų sutars aukšti šalies politikai. Lapkritį JAV vyks prezidento rinkimai, D. Trumpo konkurentas juose Joe Bidenas yra prieš aneksiją.
 
B. Gantzas ir G. Aschkenasis – abu jie priklauso aljansui „Mėlyna ir balta“, kuris yra B. Netanyahu „Likud“ koalicijos partneris, anot pranešimo, premjerui pareiškė esantys prieš teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, aneksiją. Be to, jie nori matyti aneksijos diplomatinį kontekstą, taip pat reikalauja atlygio palestiniečiams. Atitinkami pokalbiai baigėsi be rezultatų ar reikšmingos pažangos. B. Netanyahu yra už ryžtingesnius veiksmus įgyvendinant aneksijos planus nei B. Gantzas.
 
Izraelis per Šešių dienų karą 1967 metais, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai nori šių teritorijų savo valstybei.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.19; 00:30
Trumposios naujienos

Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Izraelio planas aneksuoti beveik trečdalį Vakarų Kranto gali nulemti „XXI amžiaus apartheidą“, antradienį teigė Jungtinių Tautų (JT) nepriklausomų ekspertų grupė.
 
Ekspertai tvirtino, kad aneksija pažeistų JT Chartiją ir Ženevos konvencijas, taip pat pablogintų žmogaus teisių pažeidimų situaciją Vakarų Krante.
 
Ekspertai paskelbė, kad 53 metus trunkanti Izraelio Vakarų Kranto okupacija nulėmė „didelius žmogaus teisių pažeidimus“ prieš palestiniečius.
 
„Po aneksijos žmogaus teisių pažeidimų būtų tik daugiau, –  teigė ekspertai. – Iš Vakarų Kranto liktų tik palestiniečių Bantustanas, atskirtos salelės, iš visų pusių apsuptos Izraelio, nesusisiekiančios su išoriniu pasauliu.“
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
„Izraelis neseniai paskelbė, kad imsis saugumo kontrolės tarp Viduržemio jūros ir Jordano upės, – teigia ekspertai. – Taigi, kitą rytą po aneksijos jau bus įtvirtinta šiaip jau neteisinga realybė: dvi žmonių grupės, gyvenančios toje pačioje teritorijoje, valdomos tos pačios valstybės, bet iš principo neturinčios vienodų teisių. Tai XXI amžiaus apartheidas.“
 
Kartu su įvairiomis JT darbo grupėmis pranešimą pasirašiusi nepriklausomų ekspertų grupė, kurią sudaro 40 atstovų, neatstovauja JT, tačiau organizacijai pristato tyrimų ataskaitas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.17; 08:00
Trumposios naujienos

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. EPA – ELTA nuotr.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas trečiadienį vyksta vizito į Izraelį, kurio metu pareikš premjerui Benjaminui Netanyahu Europos susirūpinimą dėl prieštaringai vertinamų jo planų aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto.
 
Vizito metu H. Maasas dar susitiks su užsienio reikalų ministru Gabiu Ashkenaziu ir gynybos ministru Benny’iu Gantzu.
 
Planuojama žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante aneksija yra JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlyto Artimųjų Rytų taikos plano dalis.
 
Tikimasi, kad H. Maasas pareikš tvirtą Europos Sąjungos (ES) prieštaravimą tokiems planams, kai Vokietija ruošiasi liepos 1-ąją perimti pirmininkavimą ES Tarybai. Tai reiškia, kad Berlynui tektų svarbus vaidmuo sprendžiant, ar skirti Izraeliui sankcijas už jo veiksmus. Liepos 1-ąją, be kita ko, Izraelio vyriausybė ketina pateikti strategiją dėl palestiniečių žemių aneksijos. Tai būtų pirmasis žingsnis JAV Artimųjų Rytų taikos planui įgyvendinti.
 
H. Maasas yra pirmas aukšto rango užsienio vyriausybės pareigūnas, kuris apsilankys Izraelyje po to, kai šalyje buvo prisaikdinta naujoji vienybės vyriausybė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.10; 13:00
Trumposios naujienos

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu patvirtino savo planus aneksuoti dalį okupuoto Vakarų Kranto, praneša agentūra „Reuters“.
 
„Mes turime istorinę galimybę, kokios nebuvo nuo 1948 metų, žengti diplomatinį žingsnį ir apdairiai paskelbti suverenitetą Judėjoje ir Samarijoje“, – sakė jis pirmadienį, paminėdamas Izraelio valstybės sukūrimo metus ir biblinius Vakarų Kranto vardus. B. Netanyahu pabrėžė, kad laiko tai vienu svarbiausių naujosios savo vyriausybės uždavinių. „Tai didelis šansas, kuriuo negalime nepasinaudoti“, – kalbėjo jis.
 
Palestiniečiai tuo tarpu tokį žingsnį traktuoja kaip nelegalią okupuotų teritorijų aneksiją. Jie šias teritorijas mato būsimos Palestinos valstybės dalimi. Protestuodami prieš B. Netanyahu ketinimus, palestiniečiai praėjusią savaitę paskelbė nutraukiantys bendradarbiavimą saugumo klausimais su Izraeliu ir JAV. Izraelis užėmė Vakarų Krantą 1967-aisiais per Šešių dienų karą.
 
N. Netanyahu siekia žydų gyvenviečių ir Jordano slėnio Vakarų Krante suvereniteto. Vyriausybės konsultacijos šiuo klausimu turėtų prasidėti liepos 1-ąją.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.26; 04:00
Trumposios naujienos

Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.

Palestiniečių prezidentas Mahmoudas Abbasas antradienį paskelbė nutraukiantis visus susitarimus su Izraeliu ir JAV. Palestiniečių vadovybės susitikime Ramaloje jis sakė, kad tai apima ir susitarimus saugumo klausimais, pranešė naujienų agentūra „Wafa“.
Mahmoudas Abbasas. EPA – ELTA nuotr.
 
Taip M. Abbasas reagavo į Izraelio aneksijos planus okupuotame Vakarų Krante. Jis jau praeityje yra išsakęs panašių grasinimų, tačiau jų neįgyvendino.
 
„Palestiniečių išsivadavimo organizacija ir Palestinos valstybė nuo šiandien atsisako visų sutarčių ir susitarimų su JAV ir Izraelio vyriausybėmis, taip pat visų su tuo susijusių įsipareigojimų, įskaitant numatytus saugumo susitarimuose“, – kalbėjo M. Abbasas.
 
Izraelis esą dabar turi pats prisiimti atsakomybę dėl okupuotų teritorijų. JAV, kaip okupacinės valdžios partnerė, bus „visiškai atsakinga už palestiniečių tautos priespaudą“.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
 
Naujoji Izraelio vyriausybė, sutinkamai su JAV prezidento Donaldo Trumpo Artimųjų Rytų taikos planu, nori aneksuoti gyvenvietes ir Jordano slėnį Vakarų Krante. Šiuos planus užsienis vertina kaip labai ginčytinus.
 
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sekmadienį pradėjo savo penktąją kadenciją. Remiantis koalicine sutartimi su aljansu „Mėlyna ir balta“, jis šiuos planus jau liepą gali pateikti vyriausybei ir parlamentui. Tačiau kol kas nėra aišku, ar Izraelis iš tikrųjų taip skubės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20
Trumposios naujienos

Afrikos lyderiai sekmadienį pasmerkė JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytą Artimųjų Rytų taikos planą, pavadindami jį „neteisėtu“.
 
Afrikos Sąjungos komisijos pirmininkas Moussa Faki Mahamatas, sekmadienį kreipdamasis į Afrikos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvius, sakė, kad sausio pabaigoje pristatytas Artimųjų Rytų taikos planas „pažeidžia daugybę Jungtinių Tautų (JT) ir Afrikos Sąjungos rezoliucijų“.
Pasak pirmininko, planas buvo paruoštas nesurengus jokių tarptautinių konsultacijų ir „juo buvo sutryptos Palestinos žmonių teisės“.
 
Savo ruožtu Afrikos Sąjungos pirmininkas, Egipto prezidentas Abdelis Fattah al-Sisis teigė, kad „Palestinos problema visada gyvuos Afrikos žmonių širdyse ir mintyse“.
 
Palestiniečiai D. Trumpo Artimųjų Rytų taikos planą atmetė netrukus po jo paskelbimo. Pasiūlytame plane, tarp kitų dalykų, Izraeliui suteikiama žalia šviesa įteisinti žydų nausėdijas Izraelio okupuotame Vakarų krante, sutrypiant paleistiniečių teisę į tas žemes, o Jeruzalė skelbiama nedaloma Izraelio sostine, nors šis miestas taip pat labai svarbus paleistiniečiams ir jie taip pat turi teisę Jeruzalę vadinti savo sostine.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 00:30
Trumposios naujienos

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Turkija pasmerkė Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu planus aneksuoti žydų gyvenvietes Vakarų Krante. Užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu sekmadienį tviteryje rašė, kad tai yra „neatsakinga“. B. Netanyahu apie aneksijos planus paskelbė prieš antradienį vyksiančius Izraelio parlamento rinkimus.

„Vakarų Krantas yra palestiniečių teritorija, Izraelis ją užėmė nusižengdamas tarptautinei teisei“, – rašė M. Cavusoglu tviteryje. To esą nepakeis ir N. Netanyahu „neatsakingas pareiškimas kovojant dėl rinkėjų balsų“. Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano atstovas tviteryje teigė, kad minėti planai yra dar vienas įrodymas, kaip N. Netanyahu laidoja dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą.

Pasipriešinimą paskelbė ir palestiniečių užsienio reikalų ministras Riadas Malkis. B. Netanyahu turės „rimtą problemą“, jei įgyvendins savo planą, sakė ministras sekmadienį Jordanijoje, kur dalyvauja pasaulio ekonomikos forume.

B. Netanyahu šeštadienį interviu televizijai pareiškė, kad aneksuos žydų gyvenvietes Vakarų Krante.

Šiuo metu daugiau kaip 400 000 naujakurių gyvena 1967 metais okupuotame Vakarų Krante ir dar 200 000 – Izraelio aneksuotoje Rytų Jeruzalėje. JT visas Izraelio teritorijas okupuotose palestiniečių žemėse vadina neteisėtomis. Izraelio gyvenviečių statybą užsienis laiko viena didžiausių kliūčių ilgalaikiam taikos sprendimui Artimuosiuose Rytuose, nes butai pastatyti žemėje, kurioje palestiniečiai nori sukurti savo valstybę.

Tokie B. Netanyahu teiginiai prieš rinkimus gali būti skirti nacionalistams rinkėjams, kurie atmeta taiką su palestiniečiais.

Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2019.04.08; 10:14
Trumposios naujienos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Kryme lankysis iškilmėse, skirtose pusiasalio „susivienijimo“ su Rusija penktosioms metinėms paminėti. Simferopolyje planuojami susitikimai su Krymo Respublikos ir Sevastopolio miesto visuomenės atstovais, sekmadienį Maskvoje pranešė Kremlius.

Be to, prezidentas dalyvaus elektrinės Simferopolyje atidaryme. Sevastopolyje, kur įsikūrusi Rusijos Juodosios jūros laivyno bazėje, V. Putinas aplankys karo memorialą, sakoma Kremliaus pranešime.

Šį pirmadienį sukanka penkeri metai, kai Rusija aneksavo Krymą. Nepaisant tarptautinių protestų, Krymas ir Rusija 2014 metų kovo 18-ąją po ginčytino referendumo pasirašė susitarimą dėl susivienijimo. Ši diena Kryme yra nedarbo diena.

Prieš metus, kovo 18-ąją, V. Putinas prezidento rinkimuose buvo patvirtintas poste dar vienai šešerių metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.18; 04:00
Trumposios naujienos

Krymo pusiasalio žemėlapis

Rusija pasišaipė iš JAV pareiškimo, kad Vašingtonas nepripažins Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos, teigdama, kad JAV politika Ukrainos atžvilgiu ateityje dar gali pasikeisti.

„Žinome tas „ištikimas deklaracijas“, – sarkastiškame komentare socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Atstovė teigė mananti, kad Vašingtono pozicija Krymo klausimu dar gali pasikeisti – galbūt ateityje, kai šaliai vadovaus naujas lyderis.

Pasak M. Zacharovos, Bendras išsamių veiksmų planas dėl Irano branduolinių ambicijų pažabojimo ir Paryžiaus klimato kaitos susitarimas „neseniai taip pat buvo oficiali JAV politika“, nes taip „asmeniškai nusprendė“ D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama.

„O tada atėjo Trumpas ir nusprendė kitaip“, – trečiadienį vakare socialiniame tinkle rašė M. Zacharova.

JAV vyriausybė trečiadienį pareiškė nepripažinsianti Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos. Toks pareiškimas padarytas D. Trumpui vis aktyviau mėginant sušvelninti pasipiktinimą, kilusį po itin prieštaringai vertinamo praėjusios savaitės susitiko su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

D. Trumpas trečiadienį, be kita ko, paskelbė atidedantis planuotą naują susitikimą su V. Putinu iki kitų metų. Tą jis padarė kitą dieną po to, kai Kremlius pranešė, kad V. Putinas ir D. Trumpas Helsinkyje susitarė toliau palaikyti „naudingus kontaktus“.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.27; 06:39

Aktualijos

Vakarams atėjo metas žengti lemiamą žingsnį kovoje su nereguliariuoju Vladimiro Putino karu Ukrainoje. Apie tai kalbama Pentagono vyresniojo konsultanto Džefrio Steinsio ir buvusio JAV ambasadoriaus Ukrainoje Džono Herbsto straipsnyje, išspausdintame laikraštyje Foreign Policy.

„Rusijos prezidentas įvedė į tarptautinę sistemą naują pavojingą normą – neva tai esą teisėta pažeidinėti kitų valstybių sienas, kad „apgintų“ ne šiaip jau etninius rusus, o „rusakalbius gyventojus“, ir, jeigu prireiks, karinėmis priemonėmis“, – pažymi autoriai.

Continue reading „„Tėra tik vienas būdas padaryti galą pasibjaurėtinai Putino doktrinai“” →