Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugsėjo 18 d. (AFP-ELTA). Pekinas iškvietė Vokietijos ambasadorę Kinijoje dėl užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock žodžių, kai ji „diktatoriumi“ pavadino prezidentą Xi Jinpingą, pirmadienį pranešė Berlynas.
Abi šalys yra svarbios prekybos partnerės, tačiau Berlyno ir Pekino ryšiai pašlijo, nes kai kurie Vokietijos vyriausybės nariai laikosi griežtesnės pozicijos įvairiais klausimais nuo žmogaus teisių iki Taivano. A. Baerbock pasisako už griežtesnę poziciją ir savo pastabas išsakė per interviu „Fox News“ rugsėjo 14 d. viešėdama JAV.
Kalbėdama apie karą Ukrainoje ji pasakė: „Jei (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas laimėtų šį karą, koks tai būtų ženklas kitiems pasaulio diktatoriams, tokiems kaip Kinijos prezidentas Xi? Todėl Ukraina turi laimėti šį karą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Berlyne AFP patvirtino, kad sekmadienį dėl šių pastabų Vokietijos ambasadorė „buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją“. Patvirtinimas, kad Kinija iškvietė ambasadorę Patricia Flor, buvo gautas Kinijai anksčiau pirmadienį pareiškus, kad ji „labai nepatenkinta“ A. Baerbock pasisakymu. Per įprastą spaudos konferenciją Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning jį pavadino „visiškai absurdišku“ ir sakė, kad tai „rimtas Kinijos politinio orumo pažeidimas bei atvira politinė provokacija“.
Paklausta apie Kinijos protestą dėl jos pasisakymų per vizitą Niujorke, A. Baerbock teatsakė „priėmusi jį domėn“.
Vyriausybės atstovas atsisakė komentuoti kanclerio Olafo Scholzo nuomonę apie šias pastabas, bet pridūrė, kad akivaizdu, jog „Kiniją valdo komunistinis vienos partijos režimas, taip pat aišku, kad tai neatitinka mūsų supratimo apie demokratiją“.
Kietesnė linija
Tai buvo jau trečias pastarasis atvejis, kai Kinija iškvietė Vokietijos ambasadorę. Lygiai tą patį Pekinas padarė, kai kovo mėnesį Vokietijos švietimo ministrė lankėsi Taivane, tai buvo pirmasis per 26 metus Vokietijos ministrų kabineto lygio vizitas į savarankišką salą, kurią Pekinas laiko savo teritorija ir ketina atsiimti.
Be to, Vokietijos ambasadorė buvo iškviesta po Didžiojo septyneto (G7) užsienio reikalų ministrų pareiškimo apie Taivaną 2022 m. rugpjūtį, kai Vokietija pirmininkavo grupei.
Vokietija užėmė griežtesnę poziciją Kinijos atžvilgiu ir liepą, po kelis mėnesius vyriausybėje trukusių ginčų dėl jos strategijos, paskelbė naują politiką prieš „ryžtingesnę“ Kiniją. Joje mėginama suderinti dvi skirtingas pozicijas koalicinėje vyriausybėje vadinant Pekiną „partneriu, konkurentu, sisteminiu varžovu“.
A. Baerbock iš Žaliųjų partijos ragina laikytis griežtesnės pozicijos ir daugiau dėmesio skirti žmogaus teisėms, o socialdemokratas O. Scholzas palaiko prekybai palankesnę poziciją. Kinijos prezidentas Xi Jinpingas. EPA-ELTA nuotr.
Berlyne taip pat didėja susirūpinimas dėl potencialiai rizikingų Kinijos investicijų šalyje ir didelės Vokietijos verslininkų priklausomybės nuo verslo Kinijoje. Anksčiau šią savaitę šaltinis patvirtino, kad nacionalinio saugumo sumetimais Vokietija neleido Kinijai visiškai perimti palydovų startuolio, siekiančio konkuruoti su „Starlink“. Praėjusiais metais vyriausybė saugumo sumetimais blokavo dviejų lustų gamintojų pardavimą Kinijos investuotojams. Siūlomas Hamburgo uosto akcijų paketo pardavimas Kinijos įmonei sukėlė įnirtingą politinį ginčą, tačiau O. Scholzas galiausiai pritarė akcijų paketo, nors ir mažesnio, įsigijimui.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, rugpjūčio 15 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock antradienį buvo priversta atsisakyti savo kelionės į Australiją, Naująją Zelandiją ir Fidžį dėl pasikartojančių vyriausybinio lėktuvo techninių problemų.
„Mes išbandėme viską, bet, deja, sugedus lėktuvui logistiškai neįmanoma įvykdyti mano kelionės po Indijos-Ramiojo vandenyno regioną“, – rašė ministrė „X“, anksčiau vadintame „Twitter“. „Tai daugiau nei erzina“, – pridūrė ji.
A.Baerbock sekmadienį išskrido į kelionę po Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną, tačiau įstrigo Abu Dabyje, kai jos vyriausybinis lėktuvas dėl techninės problemos buvo priverstas grįžti į oro uostą, o ne skristi į Australiją.
„Saugumo sumetimais lėktuvui teko ten grįžti“, – rašė Vokietijos karinės oro pajėgos X socialiniame tinkle.
Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ji buvo informuota apie atšauktą A. Baerbock kelionę.
„Tikimės, kad ministrai dar turės galimybę pasikalbėti“, – teigė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Pastaraisiais metais Vokietijos pareigūnai nuolat patiria problemų su tarnybiniais lėktuvais.
Dėl to paties senstančio lėktuvo „Airbus A340-300“, sujaukusio A. Baerbock kelionės planus, sugedus elektronikai buvo atidėta ir buvusios kanclerės Angelos Merkel kelionė į 2018 metų Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą.
Kiek anksčiau tais pačiais metais tuometiniam finansų ministrui ir dabartiniam šalies kancleriui Olafui Scholzui teko grįžti namo iš Indonezijos komerciniu orlaiviu, kai skrydis tuo pačiu lėktuvu buvo nutrauktas, graužikams pergraužus dalį lėktuvo kabelių.
A.Baerbock jau susidūrė su panašiais keblumais gegužės mėnesį, kai jai teko viena diena pratęsti vizitą Katare dėl kito vyriausybinio orlaivio nuleistos padangos.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Tiandzinas, Kinija, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, ketvirtadienį lankydamasi Tiandzine, Kinijos šiaurės rytuose, sumenkino nesutarimus Europos Sąjungos viduje dėl Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono neseniai išsakytų pastabų.
A. Baerbock pažymėjo, kad trečiadienį E. Macronas „dar kartą pabrėžė, kad Prancūzijos politika Kinijos atžvilgiu atspindi ES politiką vienas prie vieno“.
Nepaisant skirtumų, viena iš ES stiprybių yra ta, „kad esame ne tik artimi vieni kitiems, bet ir laikomės bendro strateginio požiūrio į svarbiausius mūsų interesų bei vertybių klausimus“, sakė ji.
Po praėjusią savaitę vykusio trijų dienų valstybinio vizito į Kiniją E. Macronas paragino ES laikytis savarankiškesnės pozicijos Taivano klausimu, pabrėždamas, kad ji turėtų išlaikyti lygiavertį atstumą Kinijos ir Jungtinių Valstijų atžvilgiu.
A. Baerbock pažymėjo, kad E. Macronas Kinijoje lankėsi tuo pačiu metu kaip ir ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, ir pavadino tai „itin svarbiu ženklu“.
Atsižvelgiant į tai, kad Vokietija ir Prancūzija priklauso tai pačiai ES vidaus rinkai, skirtingos pozicijos Kinijos, pagrindinės bloko prekybos partnerės, atžvilgiu būtų neįmanomos, sakė ji. Vokietijos vyriausybė politiką su „mūsų draugais Prancūzijoje“ derina glaudžiau nei su bet kuria kita ES šalimi, sakė ji.
Šrilankinių leopardų jaunikliai. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Lenkijos premjerui Mateuszas Morawieckiui paskelbus, kad jo šalis ketina oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl galimybės iš savo arsenalo perduoti Ukrainai vokiškų kovinių tankų „Leopard“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad Lietuva iš dalies jau prisijungė prie vadinamosios „leopardų koalicijos“.
„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, kur 11 valstybių tiesiog deklaravo savo palaikymą šalims, kad teiktų visokeriopą paramą Ukrainai, tarp jų – ir tankus. 11 valstybių tą pareiškimą padarė“, – LRT laidoje „Dienos tema“ teigė A. Anušauskas.
Anot jo, nors į koaliciją nėra įtraukiamos šalys, neturinčios „Leopard“ tankų, Ramšteino formate Lietuva savo pozicija išsakė.
„Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų. Lietuva jau yra pateikusi 62 šarvuotus transporterius, kurie vertinami ukrainiečių kariuomenėje labai gerai dėl jų paprastumo, turiu pasakyti, kariuomenėje pervežinėti mūšio lauke jie labai tinka“, – pažymėjo krašto apsaugos ministras.
ELTA primena, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad Berlynas neprieštarautų, jog Lenkija siųstų Ukrainai kovinius tankus „Leopard 2“.
M. Morawieckis sakė, kad Ukraina negali laukti, ir jei Berlynas liks neapsisprendęs, Varšuva imsis veiksmų: „Jei nesulauksime Vokietijos sutikimo dėl „Leopardų“, sudarysime „mažesnę koaliciją“ iš šalių, pasirengusių padovanoti dalį savo modernių tankų kovojančiai Ukrainai.“
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. EPA – ELTA foto
Charkivas, sausio 10 d. (AFP-dpa-ELTA). Antradienį, kai karo krečiamame rytiniame Ukrainos Charkivo mieste viešėjo Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Berlyną suteikti jo šalies kariuomenei tankus „Leopard“.
D. Kuleba pareiškė įsitikinimą, kad Berlynas galiausiai pristatys sunkiuosius tankus, bet perspėjo: „Kuo ilgiau užtruks priimti sprendimą, tuo daugiau žmonių žus. Kuo greičiau šis sprendimas bus priimtas, tuo greičiau šis karas baigsis Ukrainos pergale ir Europoje nebebus karo”.
„Mums reikia šių tankų, kad išlaisvintume savo miestus, kaimus ir viską, ką okupuoja Rusija“, – Charkive per spaudos konferenciją su A. Baerbock žurnalistams sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras. Vokiečių tankai reikalingi „apsaugoti mūsų energetikos infrastruktūrą, išgelbėti ukrainiečius nuo nusikaltimų“, sakė jis. Vokietijos Bundestagas. EPA – ELTA nuotr.Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Rusijai yra okupavusi 18 proc. Ukrainos teritorijos, įskaitant Krymą, aneksuotą 2014 metais. Ukraina yra beveik visiškai priklausoma nuo Vakarų tiekiamų ginklų. Be lengvųjų ginklų ir amunicijos, Berlynas jau pristatė sunkiųjų haubicų ir priešlėktuvinių sistemų ir pažadėjo suteikti 40 pėstininkų kovos mašinų „Marder“.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, sausio 5 d. (AFP-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį pasmerkė Rusijos paskelbtas paliaubas Ukrainoje ir pareiškė, kad jei prezidentas Vladimiras Putinas iš tikrųjų norėtų taikos, „jis grąžintų savo karius namo“.
„Vadinamosios paliaubos neatneša nei laisvės, nei saugumo žmonėms, kasdien gyvenantiems baimėje dėl Rusijos okupacijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ rašė A. Baerbock.
Ką mes žinome apie Iraną? Pranešimų lietuviškoje žiniasklaidoje – esama.
Pirma, Irano režimas perduoda Rusijai dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“, kad Kremlius vėliau galėtų atakuoti Ukrainą. Taigi Iranas šiandien – Rusijos sąjungininkas.
Antra: Irane siautėte siautėja vadinamoji dorovės policija, kuri už neva neteisingai dėvimą galvos apdangalą turi teisę suimti kiekvieną moterį. Taip nutiko ir kurdei Mahsai Amini. Tačiau moters areštas sukėlė didžiulius protestus Irane, nes moteris – mirė. Tarptautinė bendruomenė nė neabejoja – ją kalėjime nukankino. Brutalus Irano dorovės policijos pareigūnų elgesys sukėlė iraniečių protestus.
Kokios būta valdžios reakcijos? Oficialusis Teheranas itin žiauriomis priemonėmis malšina mitingus ir demonstracijas. Daugeliui suimtųjų skiriamos pačios griežčiausios bausmės: kalėjimas iki gyvos galvos arba net mirties bausmė. Tai būtų trečiasis rimtas priekaištas Iranui.
Apie šias Irano nuodėmes mūsų žiniasklaida rašo daug ir noriai. Bet tai – ne viskas, ką mums derėtų žinoti. Rimčiau analizuojant Irano elgesį aiškėja, kad oficialusis Teheranas rimtai bendradarbiauja ne tik su Rusija, bet ir su Armėnija. O štai su Azerbaidžanui oficialusis Teheranas – pykstasi. Iranas – mirtinas Azerbaidžano priešas. Mums, lietuviams, atrodo, jog viskas turėtų klostytis atvirkščiai, bet yra būtent taip: Iranas – Armėnijos draugas ir Azerbaidžano priešas. Kodėl? Kas sieja Teheraną ir Jerevaną?
Slaptai.lt skelbia pirmąją straipsnių ciklo „Iranas – didysis Armėnijos draugas“ dalį. Artimiausiu metu sulauksite naujų publikacijų iranetiška tema.
Šiandienėje apžvalgoje – apie Rusijai perduodamus iranietiškus dronus, apie dorovės policijos brutalumą ir iraniečių protestus.
Gintaras Visockas
XXXXXXXXXXXXXXX
Briuselis, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES), pasak informuotų diplomatų, ketina išplėsti sankcijų Iranui sąrašą dėl šioje šalyje vykdomo susidorojimo su protestais ir dronų tiekimo Rusijai.
Diplomatų teigimu, naujų baudžiamųjų priemonių taikinyje iš viso bus beveik 30 fizinių ir juridinių asmenų. Sankcijas ketinama patvirtinti pirmadienį Briuselyje vyksiančioje bloko užsienio reikalų taryboje.
ES dėl minėtų priežasčių jau yra paskelbusi sankcijas kone pusšimčiui Irano subjektų. Be kita ko, nubaustos dvi dronų gamybos įmonės, šalies vidaus reikalų ministras ir vadinamoji dorovės policija.
Lina Linkevičiūtė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (AFP-ELTA). Didžioji Britanija penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas, nukreiptas į 30 taikinių visame pasaulyje, įskaitant Irano pareigūnus, kaltinamus „žiaurių bausmių“ vykdymu su režimu kovojantiems protestuotojams.
Sankcijos dešimčiai asmenų, susijusių su Irano teismų ir kalėjimų sistemomis, įvestos po dvasininkų režimo įvykdytos pirmosios protestuotojo egzekucijos. Tarp jų yra „šeši asmenys, susiję su revoliuciniais teismais, atsakingais už protestuotojų persekiojimą žiauriomis bausmėmis, įskaitant mirties bausmę“, pranešė vyriausybė Londone. Du iraniečiai, kuriems uždrausta atvykti į Jungtinę Karalystę ir įšaldytas jų turtas, yra buvę liūdnai pagarsėjusio Evino kalėjimo Teherane direktoriai.
Sankcijos paskelbtos asmenims iš vienuolikos šalių, ir tai, Užsienio reikalų ministerijos teigimu, didžiausias toks JK skelbiamas paketas.
Viljama Sudikienė (AFP)
XXX
Londonas, gruodžio 9 d. (ELTA). Rusija galimai papildė savo iranietiškų dronų „Shahed-131“ ir „Shahed-136“ atsargas, nes prieš kelias dienas pirmą kartą per tris savaites Ukrainoje vėl buvo užfiksuotos šių skraidyklių atakos. Tai savo naujausioje, penktadienį paskelbtoje žvalgybos duomenų suvestinėje pareiškė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija.
Dronai kamikadzės. EPA-ELTA nuotr.
Kaip teigiama suvestinėje, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gruodžio 6 d. pranešė, kad tądien iš viso buvo numušta 17 dronų, įskaitant 14 skraidyklių „Shahed-136“. Tuo metu gruodžio 7 d., pasak Ukrainos pareigūnų, iranietiškais bepiločiais buvo užpultos Zaporižios ir Dnipro sritys. Prieš tai paskutinį kartą Irano siųstas dronas Ukrainoje buvo numuštas lapkričio 17 d.
Tad, kaip pažymi ministerija, jei naujausi duomenys bus patvirtinti, tai reikš, kad Rusija atnaujino atakas su naujai pristatytomis iranietiškomis skraidyklėmis.
JK gynybos ministerija tokiomis suvestinėmis dalinasi kiekvieną dieną, nuo pat Rusijos visapusiško karo prieš Ukrainą pradžios.
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (AFP-ELTA). Irane ketvirtadienį įvykdyta pirmoji žinoma egzekucija dėl protestų, kurie nuo rugsėjo mėnesio drebina režimą, ir sulaukė tarptautinio pasmerkimo bei teisių gynimo organizacijų įspėjimų, kad netrukus jų bus įvykdyta dar daugiau.
23 metų Mohsenas Šekaris buvo pripažintas kaltu ir nuteistas mirties bausme už gatvės blokavimą ir sukarintų pajėgų nario sužeidimą per ankstyvąjį protestų etapą rugsėjo viduryje. Jo teismo procesą žmogaus teisių organizacijos pasmerkė kaip parodomąjį.
Dar mažiausiai dešimčiai žmonių, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo nuteisti mirties bausmėmis dėl protestų, šiuo metu gresia kartuvės, įspėjo žmogaus teisių organizacijos.
Mahsa Amini. EPA – ELTA foto
Irane jau beveik tris mėnesius vyksta demonstracijos po 22 metų Irano kurdės Mahsos Amini mirties. Ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji tariamai pažeidė griežtą hidžabo aprangos kodą.
Protestai, kuriuos valdžia vadina riaušėmis, yra didžiausias iššūkis islamo respublikai nuo pat jos įkūrimo 1979 metais po šacho nuvertimo.
Tarptautinė organizacija „Amnesty International“ pareiškė, kad yra „pasibaisėjusi“ dėl M. Šekario egzekucijos, kuri, pasak jos, įvykdyta praėjus vos trims savaitėms po „labai nesąžiningo fiktyvaus teismo proceso“.
„Jo egzekucija atskleidžia Irano vadinamosios teisingumo sistemos nežmoniškumą, nes dešimčių kitų žmonių laukia toks pat likimas“, – sakė ji.
Informacijos šaltinis – ELTA
XXX
„Begalinė panieka“
Vakarų šalių vyriausybės pritarė teisių gynimo organizacijų pykčiui. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock tviteryje parašė: „Irano režimo panieka žmogaus gyvybei yra begalinė“, o teismo procesą pavadino „klastingu susidorojimu“.
Tačiau ji pridūrė: „Egzekucijos grėsmė neuždusins laisvės troškimo“.
„Ši egzekucija yra kitų rimtų ir nepriimtinų pažeidimų viršūnė“, – žurnalistams sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Anne-Claire Legendre, „griežčiausiais žodžiais“ pasmerkusi egzekuciją.
Živilė Aleškaitienė (AFP)
XXX
Teheranas, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Pirmą kartą po rugsėjį prasidėjusių masinių antivyriausybinių protestų Irane įvykdyta mirties bausmė protesto dalyviui, ketvirtadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Vyras buvo sulaikytas Teherane rugsėjo pabaigoje, pranešė agentūra. Irano revoliucinis teismas sostinėje nuteisė jį pagal islamo įstatymus už „karą prieš Dievą“. Jis buvo apkaltintas ginklu užpuolęs apsaugos darbuotoją ir kurstęs terorą.
Teismai laikosi griežtos pozicijos protestuotojų atžvilgiu, pastarosiomis savaitėmis mirties bausmė skirta keliems demonstracijų dalyviams, pirmasis jau pakartas. Parlamento nariai taip pat dažnai reikalauja griežtai bausti, įskaitant ir myriop, tūkstančius įkalintų protestuotojų.
Žmogaus teisių aktyvistų duomenimis, per protestus, drebinančius šalį nuo rugsėjo vidurio, žuvo mažiausiai 470 protestuotojų, daugiau nei 18 tūkst. buvo suimti. Protestus išprovokavo Irano kurdės Mahsos Amini mirtis rugsėjo 16 dieną. Ji mirė policijos areštinėje, suimta už islamo aprangos taisyklių pažeidimą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 7 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis padėkojo studentams, kad jie neleido universitetuose išplisti „neramumas“. „Dėkoju įžvalgiems studentams, kurie neleido, kad universitete įsivyrautų neramumų atmosfera“, – sakė jis trečiadienį lankydamasis Teherano universitete. Prezidentas naudojo institucijų vartojamą žodį protestams apibūdinti.
Irano prezidentas Ebrahimas Raisis. EPA – ELTA foto
Irane nuo rugsėjo vidurio žmonės protestuoja prieš vadovybę Teherane. Demonstracijas sukėlė jaunos kurdės Mahsos Amini mirtis. Jauna moteris mirė po to, kai dėl esą nederamo galvos apdangalo dėvėjimo buvo sulaikyta dorovės policijos. Aktyvistai kaltina policiją kankinus jauną moterį. Studentai visoje šalyje parėmė protestus.
E. Raisis lankėsi universitete gruodžio 7-ąją minimos „Studento dienos“ proga. Ši diena skirta prisiminti tris šacho saugumo pajėgų 1953 metais nužudytus studentus.
„Tie, kurie brutaliai žudo mūsų artimuosius, yra neramumų kurstytojai, – kalbėjo prezidentas. – Mūsų tauta ir studentai supranta skirtumą tarp protestų ir neramumų“.
Nuo protestų pradžios institucijos kaltina Irano „priešus“, pirmiausiai – JAV, norint destabilizuoti šalį. JAV nori susilpninti Iraną, pabrėžė E. Raisis. Jos esą nori, kad Iranas taptų antra Sirija ar Afganistanu – tačiau jos apsiskaičiavo.
E. Raisis susitikime su studentais taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Iranui, dėl kurių, jo teigimu, Irano gyventojai „negauna gyvybiškai svarbių medikamentų“.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Niujorkas, gruodžio 7 d. (dpa-ELTA). Pasak diplomatinio šaltinio Jungtinėse Tautose, Rusija užsakė iš Irano šimtus bepiločių orlaivių ir balistinių raketų. „Žinome, kad Iranas planuoja padidinti nepilotuojamų orlaivių ir raketų tiekimą Rusijai dideliais kiekiais“, – dpa sakė anonimu likti norėjęs šaltinis.
Maskva tai daro siekdama išspręsti didžiulio karinių atsargų trūkumo problemą. „Nemanau, kad ši įranga jau išsiųsta, bet akivaizdu, kad ji jau užsakyta“, – sakė šaltinis.
Rusija jau panaudojo šimtus Irane pagamintų bepiločių orlaivių „Shahed-136“. Maskva neigia naudojanti šiuos kamikadzėmis vadinamus dronus, tačiau Iranas lapkritį pripažino, kad tiekė Rusijai bepiločius orlaivius. Dėl to Europos Sąjungos šalys įvedė papildomas sankcijas Iranui, kuriam jau ir taip taikomos įvairios baudžiamosios priemonės.
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta po 2015 m. branduolinio susitarimo su Iranu, draudžia Iranui tokius ginklų sandorius. JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija spalį paragino Jungtines Tautas pradėti tyrimą dėl Irano ginklų panaudojimo puolant Ukrainą.
Viljama Sudikienė (DPA)
XXX
Teheranas, gruodžio 1 d. (AFP-ELTA). Irano prezidentas Ebrahimas Raisis ketvirtadienį apsilankė Kurdistano provincijoje – protestų prieš Mahsos Amini mirtį epicentre. Čia jis ragino gyventojus priešintis „priešui“, kuris, anot Teherano, kursto masinius protestus šalyje. „Per pastaruosius protestus priešai apsiskaičiavo, kai manė, kad galės sukelti chaosą, nesaugumą ir riaušes“, – sakė prezidentas televizijos transliuotoje kalboje.
Irane jau daug savaičių vyksta protestai. Juos sukėlė 22 metų kurdės M. Amini mirtis – ji rugsėjo viduryje buvo sulaikyta dorovės policijos, nes esą netinkamai dėvėjo galvos apdangalą. Iranas dėl smurtinių susirėmimų, per kuriuos, vieno generolo duomenimis, žuvo daugiau kaip 300 žmonių, kaltina mirtiną savo priešę JAV bei jų sąjungininkes, įskaitant Didžiąją Britaniją ir Izraelį.
E. Raisis apsilankė Sanandadžo mieste Kurdistane, M. Amini gimtojoje provincijoje ir protestų epicentre, kur davė pradžią geriamojo vandens projektui. Turėdamas omenyje 1980-1988 metų Irano karą, prezidentas pabrėžė, jog „priešas“ nežinojo, kad Kurdistanas paaukojo tūkstančių kankinių kraują ir kad jo gyventojai praeityje įveikė priešą“.
Žmonės turi „ekonominių ir socialinių problemų, tačiau jie žino, kaip savo solidarumu pasipriešinti priešui“, toliau kalbėjo E. Raisis. Regione gyvenanti naujoji karta esą padarys tą patį, kaip ir jų motinos bei tėvai, „kurie sužlugdė prieš planą, ir įrodys, kad jie nevykdys priešo, pirmiausiai Jungtinių Valstijų, valios“, – tęsė prezidentas.
Nuo protestų pradžios Irano vyriausybės atstovai kurstant neramumus kaltino Irano kurdų opozicines grupuotes, veikiančias egzilyje Irake.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 5 d. (ELTA). Irano valstybinis televizijos kanalas „Al Alam“, transliuojantis laidas arabų kalba, pakomentavo šalies generalinio prokuroro Mohammado Jafaro Montazeri pareiškimą, kuris buvo suprastas kaip didelė nuolaida opozicijai.
Pareigūnas pranešė, kad valdžia pasirengusi peržiūrėti nuostatas, susijusias su hidžabo dėvėjimu, taip pat pareiškė, kad dorovės policija neturi nieko bendra su juridine sistema, ir leido suprasti, jog ji bus likviduota. Tiek Irane, tiek užsienyje šie žodžiai buvo sutikti su entuziazmu.
Bet valstybinė televizija informavo, jog generalinis prokuroras pasakė būtent tai, ką norėjo: dorovės policija yra Vidaus reikalų ministerijos padalinys ir nepriklauso teismų sistemai, o apie jos likvidavimą nebuvo kalbos.
Naujienų agentūra ISNA cituoja Isfahano provincijos dievobaimingumo rėmimo ir kovos su nuodėme skyriaus vadovą (toks oficialus dorovės policijos viršininko titulas) Mohseną Mozaheri, kuris pareiškė, kad privalu laikytis įstatymų, tuo labiau „dieviškos kilmės“. „Kitaip kils anarchija“, – sakė jis.
„Islamo įstatymai leidžia žmonėms mėgautis tuo gėriu, kurį teikia gyvenimas, ir apsaugo nuo blogio. Jie užtikriną religinį Islamo Respublikos pobūdį“, – pareiškė pareigūnas, pažymėdamas, kad ir Vakaruose įstatymais siekiama palaikyti tvarką.
Pasak apžvalgininkų, Irano valdžios atstovų pareiškimai apie pasirengimą kompromisui yra taktinė gudrybė, kuria siekiama suskaldyti ir susilpninti opoziciją. Religinis elitas būgštauja, kad net mažiausios nuolaidos gali sukelti grėsmę fundamentalistiniam teologiniam režimui.
Rugsėjo 16 d., kai Iraną apskriejo žinia apie 22 metų kurdės Mahsos Amini mirtį, šalyje prasidėjo masinės demonstracijos. Jauna moteris mirė po to, kai ją dėl tariamų hidžabo dėvėjimo taisyklių pažeidimų sulaikė dorovės policija. Po sulaikymo komos ištikta M. Amini buvo išgabenta į ligoninę, kur po trijų dienų buvo konstatuota jos mirtis. Manoma, jog moters gyvybė užgeso todėl, kad ji buvo žiauriai sumušta.
Stasys Gimbutis (ELTA)
XXX
Londonas, gruodžio 6 d. (ELTA). Pasak britų leidinio „The Guardian“, kuris remiasi Vakarų pareigūnais, Rusijai jau prieš kelias savaites baigėsi Irano dronai ir dabar ji laukia papildymo. Tačiau esą kol kas nėra požymių, kad Teheranas ketina perduoti daugiau bepiločių skraidyklių. Anot duomenų, tarp šalių derybos dar vyksta.
Iranas yra pripažinęs, kad perdavė Rusijai dronų, tačiau pažymėjo, kad tai padarė dar prieš invaziją į Ukrainą.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, gruodžio 4 d. (ELTA). Irane, valstybinės naujienų agentūros IRNA duomenimis, dėl šnipinėjimo Izraeliui įvykdyta mirties bausmė keturiems asmenims. Jie buvo Izraelio žvalgybos „Mossad“ tinklo nariai, sekmadienį pranešė IRNA.
Izraelio žvalgybos MOSSAD ženklas
Minėti asmenys esą taip pat susijęs su viešojo turto gadinimu bei pagrobimais. Daugiau detalių nepateikiama.
Islamo Respublika jau seniai kaltina mirtiną savo priešą Izraelį jos žemėje vykdant slaptas operacijas. Neseniai Teheranas pareiškė, kad Izraelio ir Vakarų žvalgybos planuoja pilietinį karą Irane, kuriame šiuo metu neslūgsta didžiausi antivyriausybiniai protestai nuo 1979-ųjų Islamo revoliucijos.
Trečiadienį pusiau valstybinė naujienų agentūra MEHR pranešė, kad keturi vyrai „dėl bendradarbiavimo su sionistinio režimo slaptosiomis tarnybomis ir dėl pagrobimų“ nuteisti mirties bausme. Dar keturiems vyrams skirtos 5-10 metų laisvės atėmimo bausmės.
Rasa Strimaitytė (ELTA)
XXX
Teheranas, lapkričio 29 d. (dpa-ELTA). Irano generolas pirmą kartą pripažino šimtus aukų per besitęsiančius antivyriausybinius protestus šalyje. „Tabnak“ portale paskelbtame įraše Irano revoliucinės gvardijos generolas Amiras Ali Hadjisadehas kalbėjo apie mažiausiai 300 žuvusiųjų. Jis paminėjo ir „kankinius“ – žuvusius saugumo pajėgų atstovus ir policininkus. Revoliucinė gvardija Irane yra ginkluotųjų pajėgų elitinis dalinys.
Iki šiol apie aukas skelbė pirmiausiai žmogaus teisių aktyvistai. JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“ (HRANA) pastarąjį kartą kalbėjo apie mažiausiai 450 malšinant protestus žuvusių demonstrantų, tarp kurių esą yra ir 64 vaikai. Be to, žuvo 60 saugumo pajėgų pareigūnų.
Generolas A. A. Hadjisadehas dėl protestų vėl kaltino Irano priešus. Jis paminėjo JAV, Vokietiją ir Prancūziją.
Jau praėjusiomis savaitėmis kariškiai ir politikai kaltę dėl protestų vertė užsieniui. Stebėtojai tame įžvelgia bandymą nukreipti dėmesį nuo tikrųjų protesto priežasčių.
Protestus visoje šalyje sukėlė kurdės Mahsos Amini mirtis. Ji mirė rugsėjo 16-ąją po to, kai buvo sulaikyta dorovės policijos dėl esą neteisingai dėvėto galvos apdangalo.
Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock aiškina, kad dalis vokiečių karių brigados budės Vokietijoje, dalis – Lietuva. Taip ministrė teigė po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Lietuvos rytų flangas yra mūsų bendras, europinis rytų flangas. Todėl kyla grėsmės mūsų visų saugumui ir mes visi esame suinteresuoti apginti jį kaip įmanoma geriau, kiek tik leidžia mūsų galimybės. Balandį mūsų duotas pažadas buvo ištesėtas – kancleris ir prezidentas Nausėda pasirašė susitarimą“, – penktadienį bendros spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Infrastruktūros klausimas yra labai svarbus. Jeigu galvojame apie ilgalaikius sprendimus, mums reikia ilgalaikės infrastruktūros tam, kad turėtume kovai pasirengusią brigadą ir galėtume ją dislokuoti. Kaip minėjau, dalis jos bus Lietuvoje, bet dalis – Vokietijoje, kuri galėtų būti dislokuota šalyje per keletą dienų“, – nurodė ji. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu G. Landsbergis patikino ministrę, kad Lietuva aktyviai sprendžia šį klausimą ir 2026 m. turės visą reikiamą infrastruktūrą brigados dislokavimui.
„Kalbant apie infrastruktūrą, 2026 m. Lietuva bus pasirengusi priimti visą brigadą. Mes turėsime sandėlius, kareivines – viską, ko reikia. Tai viena žinių, kurias perdaviau nuo savo Vyriausybės Vokietijos Vyriausybei. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvai, svari investicija ir mes judame pirmyn“, – užtikrino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu. LRT ir leidykla Ramona
Šiandien noriu pavartyti 2001-aisiais metais LRT ir leidyklos „Ramona“ išleistą knygelę „Pokalbiai su Algimantu Čekuoliu“.
Domina ten paskelbtas A. Čekuolio straipsnis „Žvilgsnis į ateitį pro CŽV žiūroną“. Rašinyje analizuojamas „Amerikos Centrinės Žvalgybos Valdybos pranešimas, koks bus pasaulis 2015-aisiais metais ir kaip jis artės prie šios datos“.
Šios daugiau nei prieš dešimtmetį skelbtos publikacijos prireikė ne tam, kad rasčiau pretekstą kritikuoti JAV slaptąsias tarnybas, nesugebėjusias įžvelgti svarbiausių, aktualiausių, reikšmingiausių įvykių. Šių eilučių autoriui tekstas reikalinga kaip pavyzdys, bylojantis, koks mūsų pasaulis vis tik sudėtingas ir painus, todėl prognozuoti, kas nutiks po keliolikos metų, itin pavojinga. Galima žiauriai apsirikti.
Ir vis tik drįstu pareikšti, jog Amerikos slaptosios ir specialiosios tarnybos bent tais laikais buvo aklos kaip ką tik gimę kačiukai ar šuniukai. Nenumatė 2008-ųjų, kuomet rugpjūčio mėnesį Rusija puls Gruziją ir nuo jos atplėš Pietų Osetiją su Abchazija. Neįžvelgė 2014-ųjų politinės revoliucijos Kijeve (vasario mėnesio Maidanas, kai iš posto buvo išverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius). Nesuprato, jog Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jau pasiruošęs 2014-ųjų kovą okupuoti Krymą. Taigi toje amerikietiškų žvalgų įžvalgoje – nė mažiausių užuominų, esą Rusija tampa itin pavojinga visam pasauliui.
Amerikos žvalgybaDžocharo Dudajevo knyga
Sakot, tokių žudynių, kaip Kremliaus kariniai išpuoliai prieš Ukrainą, nebuvo įmanoma įžvelgti?
Leiskite nesutikti su tokia išvada. Youtube.com kanale susiraskite Rusijai iššūkį mesti išdrįsusio Čečėnijos prezidento Džocharo Dudajevo komentarą, įrašytą 1995-aisiais: jei kris Čečėnija, tuomet imperialistinė Rusija puls Ukrainą, ji nepasisotins čečėnų krauju.
Taigi čečėnų generolas Dž. Dudajevas dar 1995-aisiais įžvelgė, kokių bėdų Rusija galinti iškrėsti kaimyninėms šalims, o JAV žvalgybų analitikai ir ekspertai savo ataskaitose tvirtino, jog įmanomi karai tik tarp Pakistano ir Indijos, Kinijos ir Taivano, žydų ir arabų, tarp Balkanuose gyvenančių tautų. Apie tai, kad Rusija bandys grubia jėga pavergti Ukrainą, – nė užuominos.
Dabar akivaizdu, jog amerikiečių džeimsams bondams derėjo anuomet rimčiau pažvelgti į čečėnų generolo perspėjimus. Tačiau oficialusis Vašingtonas anuomet čečėnus paaukojo Kremliaus imperialistams. Naiviai manė, jog V. Putinas pasisotins kraujuose paskandinęs Čečėniją.
Tad anuomet klaidų padaryta labai daug. Vienintelė paguoda: klysti – žmoniška. Bet, žinoma, mes visi norėtume, kad klaidų numatant bent keletą žingsnių į priekį, būtų kuo mažiau. Tik kaip jų išvengti?
Jei atvirai, tai aš iki šiol nežinau, su kuo, pavyzdžiui, valgomas amerikietiškasis lendlizas. Pusę metų atidžiai kaupiau viešojoje erdvėje skelbiamą informaciją, kaip ir kada amerikietiški ginklai keliaus į Ukrainą, įsigaliojus specialiajam įstatymui, ir vis tik – nežinau. Susipainiojau. Visur – kardinaliai priešingos nuomonės. Pradedant tuo, kad šis potvarkis – tik apgaulė, ir baigiant įžvalgomis, kad Ukrainai, įsibėgėjus lendlizui, nieko niekad nepritrūks.
Tačiau ginklų Ukrainai vis tik neužtenka. Ukraina su dabar turimais ginklais nepajėgi pereiti į rimtus kontrpuolimus visuose frontuose. Jei taip įvykiai klostysis ir ateityje, vadinasi, karas užsitęs, ir Ukrainos sąjungininkai galį pavargti nuo ukrainietiškų bėdų. Esama pavojaus, kad, užsitęsus koviniams veiksmams, ims sekti ir pačių ukrainiečių jėgos. Todėl karą privalu laimėti kuo greičiau.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Tačiau lietuviškoji informacinė agentūra ELTA štai praneša, kad Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, esą dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė“, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
Skaitau šį pareiškimą ir gūžčioju iš nuostabos pečiais: kodėl anksčiau Vokietijos URM vadovė nepajėgė suprasti, kad Ukrainai verkiant reikalingi modernūs oro gynybos prietaisai?
Įtartinas ir Vokietijos URM vadovės pasiteisinimas: „Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“.
Ir vėl – gūžčioju pečiais. Ar tokiems Vokietijos diplomatijos vadovės žodžiams pritaria Ukrainos vadovybė? Kodėl ne Ukraina sprendžia, ko jai labiausiai reikia, bet oficialusis Berlynas nurodinėja Kijevui, ko ukrainiečių kariams trūksta?
Taip pat susipainiojau dėl kitos vokiškosios temos. Omenyje turiu vokiškąją brigadą, kuri artimiausiu metu tarsi turi būti dislokuota Lietuvoje. Viešojoje erdvėje – daug skirtingiausių pareiškimų. Esą Lietuvoje vis tik bus dislokuota ne visa brigada, o tik „brigados vadovybė“, Lietuva neva pati kalta, nes dar deramai nepasiruošusi priimti tiek daug vokiečių karių, bet neverta pergyventi, nes iškilus bėdai, brigada nedelsiant bus permesta į Lietuvą, tereikės dešimties parų…
Žodžiu, visur – skirtingiausios versijos ir paaiškinimai.
O man dingojasi, kad jei visa Vokietijos brigada į Lietuvą pajėgi atkeliauti tik per dešimt parų, vadinasi, Lietuvai neverta tikėtis … jos pagalbos ir paramos. Mat jei Rusija ar Baltarusija tikrai sumanys pulti Lietuvą, lietuvių likimas bus nulemtas kur kas anksčiau nei per dešimt parų.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Keisti ir vokiški pasiteisinimai, esą Lietuva dar nepastatė visų pastatų, reikalingų garbingiems svečiams priimti. Taip, nepastatė, taip, prastai suplanavo, gal net apsižioplino. Tačiau leiskite pateikti ironišką klausimą: nejaugi vokiečių kariai tokie išlepinti, išpaikinti, ištižę, jog negalėtų pusės metų pagyventi palapinėse?
Juk tikrai atėjo labai neramūs laikai. V. Putinas žvangina atominiais ginklais tikėdamasis, jog mes pabūgsime jo grūmojimų. Kremliaus diktatorius vis dar Vakaruose turįs savųjų ruporų, šaukiančių, girdi, užsispyrę ukrainiečiai privalo nusileisti imperialistinėms Maskvos užgaidoms, suprask, tik tuomet pasaulis bus išgelbėtas nuo Trečiojo pasaulinio karo.
Draugas.org
Žodžiu, labai daug nežinomųjų…
Informacijos šaltinis – JAV leidžiamas lietuvių laikraštis Draugas.org
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA nuotrauka
Berlynas, spalio 16 d. (ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock mano, kad dabar prioritetas turi būti teikiamas Ukrainos oro gynybos stiprinimui.
„Mes šios savaitės pradžioje pamatėme, kokia svarbi yra oro gynyba. Laimė, pusę į Kyjivą paleistų raketų pavyko perimti, prie to prisidėjo ir mūsų tiekiama ginkluotė”, – pareiškė žinybos vadovė interviu televizijos kanalui „Phoenix“.
Anot ministrės, pagalba Ukrainai bus teikiama ir ateityje, ypač oro gynybos srityje, o Ukrainos aprūpinimas tankais dabartinėmis aplinkybėmis yra antraeilis dalykas.
„Jeigu kalbėsime apie jūsų minimus tankus, tai juos pagal „žiedinius“ mainus jau tiekia kitos šalys. Be to, verždamasi į rytus, Ukrainos kariuomenė perėmė daug rusų tankų, kurie dabar naudojami. Todėl tankų klausimas šiuo metu nėra toks aktualus, kaip oro gynybos klausimas“, – pabrėžė Vokietijos užsienio reikalų ministrė.
Spalio 12 d. Ukraina patvirtino gavusi iš Vokietijos pirmąją oro gynybos sistemą IRIS-T.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Niujorkas, rugsėjo 22 d. (dpa-ELTA). Vokietijos koalicinėje vyriausybėje tebevyksta diskusijos dėl puolamųjų tankų tiekimo Ukrainai, o užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad „labai svarbu“, jog sprendimai būtų priimti greitai.
Žaliųjų politikė trečiadienio vakarą sakė transliuotojui ZDF: „Svarbiausia, kad šiomis dienomis, šiomis savaitėmis suvienytume jėgas ir nežiūrėtume, kur yra kokių skirtumų tarp užsienio reikalų ministrės ir kanclerio“.
Praėjusią savaitę A. Baerbock paragino priimti greitus sprendimus dėl kovinių tankų tiekimo. Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka
Socialdemokratų kancleris Olafas Scholzas laikosi atsargesnės pozicijos ir ne kartą sakė, kad Vokietija nesiims „veikti viena“, turėdamas galvoje Vokietijoje pagamintų kovinių tankų siuntimą Kyjivui.
A. Baerbock interviu teigė, kad artimiausios savaitės ir mėnesiai bus lemiami karui ir kad labai svarbu pasiekti pažangos dėl tankų.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Atėnai, liepos 29 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock stojo į Graikijos pusę konflikte su Turkija dėl Graikijos salų suvereniteto rytinėje Egėjo jūros dalyje, penktadienį Atėnuose susitikusi su Graikijos kolega Niku Dendijasu.
„Graikijos salos yra Graikijos teritorija ir niekas neturi teisės tuo abejoti“, – sakė A. Baerbock.
Vokietijos vyriausybė parodys solidarumą su Graikija ir gins Europos šeimą, sakė ji ir pridūrė, kad tai bus jos žinutė Turkijai, kai ji vėliau penktadienį keliaus į Stambulą. „Mums reikia vienybės, mums reikia dialogo ir mums reikia ramių veiksmų šiais sunkiais laikais“, – sakė A. Baerbock, turėdama galvoje įtampą tarp dviejų NATO narių ir karo Ukrainoje keliamus iššūkius.
Vakarų aljanso vidaus konfliktas yra būtent tai, ko siekia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, sakė ji.
N. Dendijas pareiškė nepasitenkinimą, kad Graikijai per jos konfliktą su Turkija trūksta paramos Europos Sąjungos (ES) lygiu. Jis sakė, kad Briuselyje kalbėdamas apie Graikijos problemą „dažnai jaučiasi vienas“. Jis paragino ES užsienio reikalų ministrus lankantis Turkijoje palaikyti ES politiką ir pasmerkti smurtą, kuriuo grasina Ankara.
Turkija abejoja Graikijos salų rytinėje Egėjo jūroje suverenumu ir pareikalavo išvesti Graikijos karinius dalinius pagal tarptautines sutartis, o Graikija atkreipia dėmesį į desantinius laivus prie Turkijos krantų. Turkijos lėktuvai nuolat praskrenda virš Graikijos salų, be to, abi šalys nesutaria dėl dujų jūros dugne, į šį konfliktą įsivėlęs ir Kipras.
Vokietijos Bundestagas. EPA-ELTA nuotr.
Berlynas, liepos 23 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pripažįsta, kad apsikeitimas tankais su Lenkija vyksta ne taip, kaip tikėtasi, praneša dpa.
Visgi Vokietijos diplomatijos vadovė nesutinka su Lenkijos vyriausybės teiginiais, kad Berlynas nesilaiko savo žodžio ir netgi ėmėsi apgaulės.
„Tokioje situacijoje niekas neapgaudinėja savo europiečių kaimynų“, – penktadienį sakė A. Baerbock.
Lenkija sutiko perduoti Ukrainai savo turėtus tarybinių laikų tankus, o Vokietija ir kiti partneriai pažadėjo Lenkijai tiekti naujesnius tankus.
Atrodė, kad toks planas yra geriausias ir greičiausias būdas Ukrainai gauti ginkluotę, o ukrainiečių kariams nereikėtų ilgai mokytis naudotis tankais.
Tačiau Varšuva nepatenkinta rezultatais. Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas sukritikavo ankstesnius Vokietijos pasiūlymus kaip netinkamus.
Ministras šeštadienį Lenkijos žiniasklaidai teigė, kad Berlynas neseniai pasiūlė Varšuvai perduoti 20 Tankų „Leopard 2A4“. Jis pasiūlymą kritikuoja nes prireiktų metų, kad tankai būtų suremontuoti iki tinkamos būklės. Be to, Lenkija tikisi ginkluotės bent vienam batalionui, o tai reiškia, kad ji norėtų gauti 44 tankus.
Tuo metu užsienio reikalų viceministras Szymonas Szynkowskis vel Sękas laikraščiui „Der Spiegel“ išreiškė nuogąstavimus, kad Vokietija bando apgauti Lenkiją.
Pasak jo, iš pradžių lenkams buvo pasiūlyti netgi senesni tankai nei tie, kuriuos Lenkija atidavė Ukrainai.
„Tai nepriimtina nes mes neturime jokio noro pabloginti savo ginkluotės ir treniruoti savo karius naudotis technika iš 7-ojo XX a. dešimtmečio“, – sakė jis, pridėdamas, kad todėl dabar Varšuvai tenka pasikliauti kitų NATO partnerių pagalba.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad iš pat pradžių buvo aišku, jog neįmanoma pakeisti kiekvieno tanko per naktį „vos spragtelėjus pirštais“. Vokietijos vyriausybė dabar aiškinasi, kodėl tankų mainai stringa ir ar Berlynas turėtų suteikti kitokią pagalbą. A. Baerbock pažymėjo, kad Ukrainai reikia ir kitos sunkios ginkluotės, pavyzdžiui, artilerijos. Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
NATO narė Lenkija perdavė 200 tarybinių tankų Ukrainai, kuri kariauja prieš ją užpuolusią Rusiją.
Šaltiniai Vokietijos gynybos ministerijoje teigia, kad Lenkijai buvo pasiūlyta 100 geros būklės tankų „Leopard 1“ kaip kompensacija mainų programos pradžioje. Tačiau Lenkija mano, kad jie per seni, todėl jų atsisakė. Varšuva prašo tankų „Leopard 2“, tačiau, anot šaltinio, jų neįmanoma perduoti iš dabartinio Bundesvero rezervo.
Varšuva penktadienį taip pat pranešė planuojanti įsigyti ginkluotės iš Pietų Korėjos. Gynybos ministras sakė, kad sutartys bus pasirašytos jau kitą savaitę.
Lenkija įsigytų 48 lengvuosius naikintuvus FA-50, 180 tankų K2 „Black Panther“ ir neatskleidžiamą kiekį haubicų K9.
Įsiminė Vokietijos užsienio reikalų ministrės Annalena Baerbock duotas interviu žurnalui „Spiegel“. Ministrė apgailestauja, kad Vakarai negali imtis karinių priemonių civiliams Ukrainos kare apsaugoti.
„Aš, pavyzdžiui, mielai būčiau pažadėjusi, kad mes užtikrinsime humanitarinius koridorius iš mūšių teritorijų Ukrainoje, – sakė ji žurnalui „Spiegel“. – Bet mes to negalime. Toks pažadas turėtų būti užtvirtintas karinėmis priemonėmis“.
Todėl ji, ministrė, privalėjo „aiškiai pasakyti“, kad nebus neskraidymo zonų. „Gera užsienio politika, be kita ko, reiškia, kad reikia išlaikyti šaltą protą, nors širdis liepsnoja, – pabrėžė A. Baerbock bendrame interviu su Liuksemburgo užsienio reikalų ministru Jeanu Asselbornu. – Supratimas, kad nieko negali padaryti – tokia kartais žiauri užsienio politika“.
Panašiai kalbėjo ir J. Asselbornas. „Reikia pripažinti karo realybę, net jei ji barbariška“, – teigė ministras.
Ar tikrai nebuvo išeičių? Juk dar prieš kelis dešimtmečius Vokietija turėjo 26 divizijas. Užtektinai kietas kumštis. Bet bėgo metai, ir šie kariniai junginiai Vokietijoje sparčiai tirpo kaip sniegas Šiaurės ar Pietų ašigaliuose. 2022-ųjų pradžioje, kai Rusija užpuolė Ukrainą, vokiečiai teturėjo šešias divizijas. Vaizdingai tariant, Rusijos agresijos prieš ukrainiečius išvakarėse Vokietija liko beveik nuoga.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Nors esu gyvenime jau matęs daug įvairiausių, keisčiausių nesąmonių, vis tiek nesuprantu, kaip tai įmanoma: NATO aljansui priklausanti viena iš gausiausių valstybių nusiginkluoja, ir niekas iš NATO vadovų bei narių nekelia didelio triukšmo? Jei NATO būtų rimta organizacija, generaliniai sekretoriai keltų tikrai rimtą skandalą: Vokietija neturi teisės taip ženkliai sumažinti savo armijos, nes ji priklauso NATO aljansui. Jei nenori išlaikyti rimtos kariuomenės, tegul traukiasi iš NATO ir tuomet elgiasi, kaip jai patinka.
Skambinti pavojaus varpais privalėjo visos NATO valstybės. Lietuva – taip pat. Lietuvos prezidentai, užsienio reikalų ministrai, parlamento vadovai turėjo ne tik mandagiai priekaištauti Vokietijos kanclerei už per didelį pacifizmą. Poniai Angelai Merkel derėjo akis draskyti. Galbūt derėjo vardan rimto protesto iš Lietuvos išvyti Vokietijos ambasadorių – kam Lietuvai nusiginklavusi Vokietija? Bet Vokietijai dėl silpnėjančios karinės jėgos niekas iš Aljanso rimtai nepriekaištavo, taip pat – ir mano šalis, nes daugelis iš mūsų elgėsi panašai kaip vokiečiai – mažino savo kariuomenės gretas, gailėjo skirti 2 proc. nuo BVP.
Nė vienas NATO generalinis sekretorius su savo gausia pavaduotojų svita neatsistatydino pareikšdamas: negaliu, nenoriu vadovauti Aljansui, kurio dauguma narių neskiria reikiamo dėmesio kariniams reikalams. Kiek prisimenu, tik JAV prezidentas Donaldas Trump kėlė klausimą, kodėl Vokietija tiek mažai eurų atseikėja į bendrą karinį biudžetą. Bet D. Trumpą ėmė kaltinti, jog jis skaldo NATO vienybę, nors iš tiesų šiuo konkrečiu atveju JAV prezidentą derėjo palaikyti. Vienybę griovė ne jis, o tie, kurie taupė saugumo sąskaita. Maždaug taip turėjo nutikti. Vokietijos kanclerė galėjo mažausiai keletą kartų atvykti oficialaus vizito į Vilnių ir labai atidžiai išklausyti lietuvių nuomonės apie iš Rytų kylančius pavojus. Bet ji padoriai nepasielgė. Ji šlykščiai protegavo savąjį dujotiekį „Nord Stream II“.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.Kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys lanko Lietuvos karius pratybose Vokietijoje. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Dabar gi turime Vokietiją, kuri taip nustekenusi savo karines pajėgas, kad nepajėgi Ukrainai skirti net šarvuotosios technikos. Berlyne pasigirdo balsų, jog jei šarvuotoji technika iš Vokietijos iškeliaus į Ukrainą, Vokietija liks plikut plikutėlė. Todėl ji sulaiko šią į Kijevą keliauti turėjusią siuntą. Šiuose žodžiuose įžvelgiu daug logikos. Bet ji – šiurpą kelianti. Jei Berlyne nesupranta, kad Ukraina šiandien gina ne tik savo, bet ir jų, vokiečių nepriklausomybę, tuomet susiraskite youtube.com erdvėje paskelbtą vieną iš paskutiniųjų videointerviu su politologu Andrejumi Piontkovskiu, kuris, apibūdindamas Berlyno pasiteisinimus, vartoja žodį „idiotai“. Išties: jei Ukraina atsilaikys, nebekils pavojaus nei Baltijos šalims, nei Lenkijai, taigi ir Vokietijai nebus dėl ko baimintis – neteks ginti NATO narių. Jei Ukraina vis tik kris, tai Vladimiro Putino grobuoniškos akys įsistebeilys į Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją. Vokietijai tikrai iškils dilema – ar Berlynas nepabūgs ištiesti pagalbos ranką lietuviams ir lenkams, jei juos užpuls Rusijos armija? Tad gal geriau mąstykite blaiviai: padėkite ukrainiečiams dabar, kad vėliau netektų svarstyti dilemos dėl „Baltijos šalių apginamumo“. Argi ne taip, ponia A. Baerbock?
Žodžiu, gausiuose vokiškuose pasiteisinimuose įžvelgiu bjaurių niuansų. Jei Vokietija pati plika ir basa, tai kaip ji rūpinsis Baltijos valstybėmis? O juk šiandien Lietuvoje, kaip tyčia, dislokuota daug vokiečių karių. Ar jie, Kremliui besiveržiant į Vakarus, nebus atšaukti atgal į namus prisidengus tais pačiais demagogiškais pasiteisinimais „mums paties trūksta ginklų ir karių“?
A. Merkel ir V. Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Gal vokiečių kariai ir nepaspruks namolio. Bet žvelgiant blaiviai, šiandien belieka pasitikėti tik konkrečiais darbais. Garbės žodis nūnai mažai ko vertas, net ir 5-uoju straipsniu apibrėžtas.
Ką turiu omenyje? Akivaizdu, jog Vokietija, Prancūzija, Italija nenori rimtai žiūrėti į iš Rusijos kylančius karinius pavojus. Ir nieko čia nepakeisi. Neįmanoma priverst nei Berlyno, nei Paryžiaus, nei Romos, kad šie didieji Europos miestai žvelgtų į Kremlių kaip į karo nusikaltėlį. Tad draugaukime su Didžiąja Britanija, kuri rimtai gelbsti Ukrainą. Britų drąsa ir užsipsyrimas padėt ukrainiečiams – žavingas. Žavingos ir užuominos, jog galbūt verta burti aljansą, kuris suburtų rimtai į karinius rusiškus pavojus žiūrinčias valstybes: Jungtinę Karalystę, Lenkiją, Latviją, Estiją, Lietuvą, Švediją, Suomiją, Ukrainą, galbūt Rumuniją, Čekiją, Slovakiją…
Kol kas Vokietija, Prancūzija, Italija tikrai nėra nuoširdžios nei Ukrainos, nei Baltijos šalių draugės.
Draugas.org – JAV lietuvių laikraštis
Informacijos šaltinis – Amerikoje leidžiamas lietuvių laikraštis DRAUGAS.org
Madridas, birželio 30 d. (ELTA). Ispanijos gynybos ministrė Margarita Robles ir Vokietijos URM vadovė Annalena Baerbock ketvirtadienį neatsakė į žurnalistų klausimą apie galimą tankų „Leopard“ siuntimą iš Ispanijos į Ukrainą, praneša naujienų agentūra EFE.
Pasak agentūros, per spaudos konferenciją Madride žinybų vadovės apsiribojo žodžiais, kad jų šalys yra „visiškai solidarios“ su Kyjivu. Tiek M. Robles, tiek A. Baerbock vengė tiesiai atsakyti į klausimą apie galimą tankų tiekimą.
Kad galėtų tiekti tankus „Leopard“ Ukrainai, Ispanija turi gauti juos gaminančios VFR leidimą.
Pasak Vokietijos užsienio reikalų ministrės, Berlynas su savo sąjungininkais, taip pat ir su Madridu, tariasi, kaip geriau paremti Ukrainą.
Birželio 5 d. laikraštis „El Pais“, remdamasis šaltiniais Ispanijos vyriausybėje, pranešė, kad šalis pasirengusi tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę. Kaip rašė leidinys, iki šiol Madridas siuntė Kyjivui šaudmenis, individualios apsaugos priemones ir lengvąją ginkluotę – granatsvaidžius ir kulkosvaidžius.
Po to Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, jog Berlynas negavo jokių Madrido prašymų dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Kyjivui.
Birželio 11 d. leidinys „Business Insider“ teigė, kad oficialūs Ispanijos asmenys atsiprašė Vokietijos vyriausybės už ketinimus patiekti Ukrainai 40 vokiškų tankų.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Kristiansandas, gegužės 25 d. (ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock teigia esanti įsitikinusi, kad Turkija netrukus atsisakys savo nuogąstavimų dėl Suomijos ir Švedijos narystės NATO, praneša agentūra „Reuters“.
„Mes visi turime teisėtų saugumo interesų, – sakė A. Baerbock Kristiansande Norvegijoje, kur vyko Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimas. – Tačiau visoms NATO narėms lygiai taip pat aišku, jog tai svarbus momentas istorijoje ir kad mums tenka bendra atsakomybė“. Todėl ji esanti tikra, kad Suomija ir Švedija taps NATO narėmis. Dėl šios plėtros Aljansas esą bus tik stipresnis.
Tai buvo pirmasis formalus Baltijos jūros valstybių tarybos susitikimas nuo 2014 metų. Pradžioje formatui priklausė ir Rusija. Tačiau dėl Krymo aneksijos 2014-aisiais ir Rusijos veiksmų Rytų Ukrainoje konsultacijos buvo sustabdytos. Po Rusijos invazijos į Ukrainą vasarį Rusijos narystė organizacijoje buvo suspenduota.
Baltijos jūros valstybių tarybą 1992 metais įsteigė Vokietija ir Danija. Jai priklauso Estija, Suomija, Islandija, Latvija, Lietuva, Norvegija, Lenkija, Švedija ir ES.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, balandžio 27 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į kritiką dėl Vokietijos paramos Ukrainai, užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Bundestagui pateikė išsamią informaciją apie iki šiol Kyjivui perduotus ginklus. Ji trečiadienį per posėdį perskaitė sąrašą ginkluotės, kuri pasiekė Ukrainą iš Vokietijos – ir gynė planus tiekti tankus.
Ginklų tiekimas, įskaitant sunkiąją ginkluotę, pavyzdžiui, tankus, yra „teisingas žingsnis“, – sakė A. Baerbock. Priešingu atveju turėtume pasakyti Ukrainai: „Kovokite vieni“.
Anot ministrės, Vokietija Ukrainai jau pristatė: tūkstančius prieštankinių ginklų, „Stinger“ tipo oro gynybos raketų, zenitinių raketų „Strela“, milijonus šaudmenų, kulkosvaidžių, prieštankinių kryptinių minų, šešiaženklį skaičių rankinių granatų ir sprogstamųjų užtaisų.
Be to, vyriausybė pasirūpino, kad ginkluotę tiektų ginklų pramonė, nes jos pačios atsargos buvo išsemtos. Čia buvo tiekiamos prieštankinės minos ir pirmiausiai artilerijos šaudmenys.
A. Baerbock atmetė kaltinimą, kad Vokietija, tiekdama ginklus, gali tapti karo šalimi. „Tai nėra įsitraukimas į karą, mes remiame Ukrainos teisę gintis“, – pabrėžė ji. Ši teisė įtvirtinta JT chartijoje.
Maskva, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vokietijos, Maskva pirmadienį savo ruožtu du vokiečių diplomatus paskelbė „nepageidaujamais asmenimis“.
„Šis žingsnis nėra netikėtas, tačiau, federalinės vyriausybės nuomone, visiškai nepagrįstas, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Berlyne atstovas. – Šiandieninis Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas vėl apsunkina santykius“.
Berlyno teismas praėjusį trečiadienį kalėjimo iki gyvos galvos bausmę skyrė rusui, pripažintam kaltu dėl čečėnų kilmės gruzino nužudymo Berlyne 2019 metų rugpjūtį. Teismas pareiškė surinkęs įrodymų, kad nužudymą užsakė Rusijos valstybinės institucijos.
Reaguodama į nuosprendį, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pareiškė, kad du Rusijos ambasados diplomatinio personalo darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis.
Ginklas
Berlynas, gruodžio 15 d. (ELTA). Vokietija trečiadienį išsiuntė du Rusijos diplomatus, Berlyno teismui įkalinus vyrą, 2019 metais Maskvos įsakymu Vokietijos žemėje nužudžiusį buvusį čečėnų vadą.
Naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė iškvietusi Maskvos ambasadorių, kad praneštų jam, jog, reaguodama į teismo sprendimą, Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus.
„Ši žmogžudystė valstybės įsakymu, kaip šiandien nustatė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
