anomalija

Žurnalisto užrašai

Šių metų Goncourt’ų premija paskirta prancūzų rašytojui H. Le Tellier. EPA-ELTA nuotr.

Šių metų Gonkūrų (Goncourt) premija paskirta prancūzų rašytojui Hervé Le Tellier už romaną „Anomalija“ (L’Anomalie). Tokį Goncourt`ų akademijos sprendimą pirmadienį paskelbė jos prezidentas Didier Decoinas.
 
Žiuri pasitarimas dėl nesiliaujančios pandemijos pirmą kartą vyko ne Paryžiaus restorane „Drouant“, bet vaizdo konferencijos formatu.
 
300 puslapių romanas „Anomalija“ atstovauja fantastikos žanrui. Jo veiksmas prasideda lėktuve, kuris patenka į kažkokią anomalią zoną. Dėl to atsiranda pagrindinių veikėjų antrininkai, pasipila kiti keisti ir paslaptingi reiškiniai.
 
Matematikas pagal išsilavinimą, 63 metų H. Le Tellier persikvalifikavo į žurnalistą, dirbo naujienų agentūroje „Reuters“ ir daugelyje mokslo žurnalų. Paskui jis nusprendė tapti rašytoju.
 
Rašant romaną „Anomalija“ jam pravertė mokslininko patirtis. „Aš seniai norėjau parašyti tokią knygą, kurioje būtų ir mano sukauptų mokslo žinių, ir hipotezių dėl virtualaus pasaulio, idėjų, kad galima sukurti tai, kas panašu į tikrovę. Bet tai turėjo būti ir filosofinis kūrinys, pasakojantis apie intymius žmogaus sielos aspektus“, – pareiškė autorius.
 
Goncourt`ų premija Prancūzijoje įteikiama kasmet nuo 1903 metų. Tai – seniausias ir vienas garbingiausių apdovanojimų autoriams, rašantiems prancūzų kalba. Tarp Goncourt`ų premijos laureatų – Marcelis Proustas, Henri Troyat, Maurice`as Druonas, Romainas Gary.
 
Kandidatą išrenka 10 rašytojų ir kritikų, Goncourt`ų akademijos narių. Pagal premijos įstatus, ji gali būti skiriama autoriui tik vieną kartą.
 
Premijos piniginė dalis yra simbolinė – laureatui įteikiamas viso labo 10 eurų čekis. Bet, kaip rodo statistika, Goncourt`ų premija gerokai prisideda prie apdovanoto kūrinio komercinės sėkmės – pardavimai išauga 5-10 kartų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.01; 05:44
Gordijo mazgas

Johnas Boltonas. EPA – ELTA nuotr.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas jaučia politinės filosofijos stygių, vienintelis jį dominantis dalykas – perrinkimas antrajai kadencijai.
 
Tokią nuomonę penktadienį paskelbtame interviu Vokietijos leidiniui „Spiegel“ išsakė buvęs Amerikos prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas.
 
„Trumpui iš esmės trūksta politinės filosofijos“, – pareiškė jis. „Žinote, politikos komentatoriai Jungtinėse Valstijose ir Europoje vis mėgina suprasti Trumpą ar net įsigilinti į Trumpo doktriną. Pamirškite tai! Jūs galite sutaupyti laiko, nėra jokios Trumpo doktrinos“, – sakė J. Boltonas.
 
„Rytą jūs kalbatės su juo, o jau vidurdienį jis vėl gali pakeisti savo nuomonę priklausomai nuo to, iš kur pučia vėjas. Jei kas jį ir domina, tai tik perrinkimas lapkričio mėnesį“, – teigė buvęs JAV prezidento patarėjas.
Johnas Boltonas ir Donaldas Trampas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Europa turi žiūrėti į Trumpą kaip į anomaliją. Tai, ką daro Trumpas, nėra nuosekli politika“, – pažymėjo jis.
 
Anot J. Boltono, Trumpas „palaiko geresnius santykius su autoritarinėmis asmenybėmis negu su daugelio demokratinių šalių vadovais“. Kartu jis pareiškė, jog JAV prezidentas susiduria su tam tikrais keblumais, bendraudamas su politikėmis, pavyzdžiui, su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir buvusia Didžiosios Britanijos premjere Theresa May.
 
Komentuodamas JAV ir Vokietijos nesutarimus, J. Boltonas įspėjo, kad Trumpas kol kas neatsisakė idėjos įvesti muitus vokiškiems automobiliams. „Ne. Trumpas mėgsta muitus, ir tai tas sprendimas, kurį jis gali priimti be Kongreso sutikimo“, – mano buvęs Amerikos prezidento patarėjas.
 
71 metų J. Boltonas parašė knygą „Kambarys, kur tai nutiko: Baltųjų rūmų memuarai“ (The Room Where It Happened: A White House Memoir), kurioje atskleidė politikos formavimo proceso Baltuosiuose rūmuose detales.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.18; 10:00
Trumposios naujienos

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Christophe`as Castaneras ketvirtadienį pareiškė, kad šalis pagal gaunamų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Europoje, praneša AFP.
 
„Galime konstatuoti, kad nuo spalio 20-osios Prancūzija pagal gautų prieglobsčio prašymų skaičių užima pirmąją vietą Europoje. Ir tai atsitiko tuo metu, kai apskritai į Europą atvykstančių žmonių skaičius toliau mažėja. Tad tai reikėtų laikyti statistikos anomalija, kurią turime pašalinti“, – sakė ministras.
 
 Ch. Castaneras tai pareiškė po derybų su Sakartvelo vidaus reikalų ministru Vachtangu Gomelauriu.
 
Oficialūs Prancūzijos asmenys ne kartą yra pažymėję, jog pastaraisiais metais šalyje pagal paduotų prieglobsčio prašymų skaičių pirmauja Sakartvelo ir Albanijos piliečiai. Tiek Ch. Castaneras, tiek Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, jog „tokia situacija nėra normali“, kadangi abi šios valstybės yra priskiriamos vadinamųjų patikimų šalių, kurių gyventojams nėra didelio pavojaus, kategorijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.22; 00:30