Jemene paleisti penki anksčiau pagrobti JT darbuotojai. EPA-ELTA nuotr.
Kairas, rugpjūčio 11 d. (DPA-ELTA). Paleisti penki Jungtinių Tautų darbuotojai, kurie buvo pagrobti Jemene prieš 18 mėnesių. Tai penktadienį pranešė JT atstovas. Pasak jo, JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas „džiaugiasi“ ir „jaučia palengvėjimą, kad pagaliau baigėsi jų išmėginimai ir jų šeimų bei draugų nerimas“.
Guterresas paragino nusikaltėlius patraukti atsakomybėn, konkrečiai nenurodydamas nė vienos grupuotės. Jis taip pat išreiškė solidarumą su kitais žmonėmis, kurie vis dar laikomi prieš savo valią Jemene.
Turima informacija rodo, kad visi penki JT darbuotojai jaučiasi gerai, priduriama pranešime.
JT darbuotojus Jemeno pietuose esančioje Abjano provincijoje pagrobė ginkluoti vyrai, kurie, kaip manoma, buvo susiję su „Al Qaeda“. „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybės“ teroristinės grupuotės aktyviai veikia Jemene, naudodamosi prasta saugumo padėtimi šalyje. Jemeną niokoja vyriausybės ir husių sukilėlių, kurie 2014 metų pabaigoje užėmė šalies sostinę Saną ir kitus rajonus, kova dėl valdžios.
Praėjusį mėnesį pietvakarinėje Taizo provincijoje buvo nužudytas Jungtinių Tautų pagalbos darbuotojas – jį nušovė nežinomas užpuolikas, važiavęs motociklu.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Niujorkas, liepos 17 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas išreiškė didelį nusivylimą dėl Rusijos pasitraukimo iš tarptautinio susitarimo dėl grūdų. Susitarimas buvo „gelbėjimosi ratas pasauliniam aprūpinimui maistu ir vilties švyturys neramiame pasaulyje“, – pirmadienį Niujorke žurnalistams sakė A. Guterresas.
„Dalyvavimas šiuose susitarimuose yra pasirinkimas, – sakė A. Guterresas. – Tačiau vargstantys žmonės ir besivystančios šalys neturi pasirinkimo. Šimtams milijonų žmonių gresia badas, o vartotojai susiduria su pasauline pragyvenimo išlaidų krize“.
Praėjusią savaitę A. Guterresas parašė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui su pasiūlymais, kaip išsaugoti susitarimą. „Esu labai nusivylęs, kad į mano pasiūlymą nebuvo atsižvelgta, – sakė jis. – Mūsų tikslas ir toliau turi būti pasaulinio aprūpinimo maistu saugumo ir pasaulinių maisto kainų stabilumo didinimas“.
Rusija pranešė pasitraukianti iš tarptautinio susitarimo dėl grūdų eksporto per Juodąją jūrą. Mainais už susitarimo įšaldymo atšaukimą Maskva paprašė sušvelninti sankcijas jos trąšų ir maisto produktų eksportui, pavyzdžiui, draudimui, krovinių gabenimui ir finansavimui.
Tarptautinis susitarimas, leidžiantis eksportuoti grūdus iš karo draskomos Ukrainos, po kelių pratęsimų turėjo nustoti galioti pirmadienį. Kremlius jau anksčiau buvo nurodęs, kad jo netenkina tai, kaip jis įgyvendinamas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Niujorkas, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas pirmadienį perspėjo tautas, jog baiminasi, kad Rusijos ir Ukrainos karas toliau aštrės, o tai reiškia, kad pasaulis eina „platesnio karo“ link.
Generalinis sekretorius išdėstė savo metų prioritetus niūrioje kalboje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, daugiausia dėmesio skyręs Rusijos invazijai, klimato krizei ir didžiuliam skurdui.
„Pradėjome 2023-iuosius, susidurdami su tokiais iššūkiais, kokių dar neregėjome per savo gyvenimą“, – sakė jis diplomatams Niujorke. A. Guterresas pabrėžė, kad praėjusį mėnesį geriausi mokslininkai ir saugumo ekspertai pasuko į priekį vadinamojo pasaulio pabaigos laikrodžio rodyklę ir dabar ji rodo 90 sekundžių iki vidurnakčio, arčiausiai žmonijos sunaikinimo. Generalinis sekretorius sakė tai vertinąs kaip įspėjamąjį ženklą.
„Turime pabusti ir kibti į darbą“, – sakė jis, perskaitęs 2023 m. neatidėliotinų problemų sąrašą. Jo viršuje – Rusijos karas Ukrainoje, artėjantis prie vienerių metų sukakties. „Taikos perspektyvos vis mažėja. Tolesnio eskalavimo ir kraujo liejimo tikimybė vis didėja”, – sakė jis. „Bijau, kad pasaulis keliauja į platesnį karą. Bijau, kad jis tai daro miegodamas plačiai atmerktomis akimis”, – pridūrė jis.
A. Guterresas užsiminė apie kitas grėsmes taikai – nuo Izraelio ir Palestinos konflikto iki Afganistano, Mianmaro, Sahelio ir Haičio. „Jei kiekviena šalis vykdytų savo įsipareigojimus vadovaudamasi (JT) Chartija, teisė į taiką būtų garantuota“, – sakė jis ir pridūrė, kad „atėjo laikas keisti požiūrį į taiką ir iš naujo įsipareigoti laikytis Chartijos, pirmiausia paisant žmogaus teisių ir orumo“.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
A. Guterresas pasmerkė „strateginės vizijos“ trūkumą ir politikų bei verslininkų „šališkus“ sprendimus trumpuoju laikotarpiu. „Dar vieni rinkimai. Dar kitas taktinis politinis manevras, kad išliktų valdžioje. Ir dar vienas verslo ciklas ar net kitos dienos akcijų kaina. Toks trumpalaikis mąstymas yra ne tik labai neatsakingas, o amoralus“, – pridūrė jis.
Pabrėžęs būtinybę veikti atsižvelgiant į ateities kartas, generalinis sekretorius pakartojo raginimą „radikaliai pakeisti“ pasaulio finansus.
„Mūsų ekonomikos ir finansų sistema iš esmės neveikia“, – kalbėjo A. Guterresas, jai suvertęs kaltę dėl didėjančio skurdo ir bado, didėjančio atotrūkio tarp turtingųjų ir vargšų bei besivystančių šalių skolų naštos. „Jei nesiimsime esminių reformų, turtingiausios šalys ir asmenys ir toliau kaups turtus, palikdami trupinius pasaulio pietinėms bendruomenėms ir šalims“, – pridūrė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto
Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus. Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
Vladimiro Putino fizionomija
Kjivas, balandžio 29 d. (dpa-ELTA). Kyjivo meras Vitalijus Klyčko naujausią Rusijos ataką prieš Ukrainos sostinę pavadino aiškia žinute Jungtinėms Tautoms. „Ponas V. Putinas parodė vidurinį pirštą“, – pareiškė V. Klyčko penktadienį paskelbtame vaizdo įraše.
Rusų pajėgos ketvirtadienį apšaudė Kyjivą, kai čia viešėjo JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Jis Ukrainos sostinėje susitiko su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, o prieš tai Maskvoje kalbėjosi ir su V. Putinu.
Per raketų ataką ketvirtadienį Kyjive buvo apgadintas 15 aukštų gyvenamasis namas maždaug už 3 km nuo centro. Per ataką žuvo Laisvosios Europos radijo žurnalistė Vira Hyryč, 10 žmonių buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, buvo smogta raketų fabrikui „Artem“. Tai buvo jau antroji ataka prieš gamyklą.
Daugiau kaip du mėnesius trunkančiame kare, V. Klyčko duomenimis, Ukrainos sostinėje žuvo apie 100 žmonių ir daugiau kaip 430 buvo sužeista.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 28 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienio vakarą Rusija atakavo Kyjivą raketomis, tuo metu, kai čia lankėsi Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. Tai pirmas toks Ukrainos sostinės bombardavimas nuo balandžio vidurio, pranešė prezidento kanceliarija ir AFP korespondentai.
„Raketų smūgiai Kyjivo centre per oficialų Antonio Guterreso vizitą“, – tviteryje parašė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras, o AFP korespondentai girdėjo sprogimą ir matė miesto teritorijoje sklindančius dūmus bei liepsnas.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas prieš vykdamas į Maskvą ir Kyjivą apsilankys Turkijoje. Jį pirmadienį priims prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė Ankara.
NATO narė Turkija palaiko gerus santykius ir su Ukraina, ir su Rusija ir siūlosi būti tarpininke taikos derybose. Kovą abiejų šalių delegacijos susitiko Stambule.
A. Guterresas antradienį vyks toliau į Maskvą, kur susitiks su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu, o ketvirtadienį Ukrainoje, be kita ko, kalbėsis su prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Šeštadienį A. Guterresas karą Ukrainoje telefonu aptarė su Izraelio premjeru Naftaliu Bennettu. Panašiai kaip Turkija, Izraelis palaiko glaudžius santykius su Maskva ir Kyjivu.
Turkija iki šiol nedalyvauja Vakarų sankcijose prieš Rusiją, tačiau nuo kovo pradžios riboja Rusijos karo laivų judėjimą Dardanelų ir Bosforo sąsiauriais. Šeštadienį užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, be to, pranešė, kad Turkija uždarė oro erdvę kariniams ir civiliniams lėktuvams, kurie skraidina karius iš Rusijos į Siriją. Sirijos pilietiniame kare Rusija yra prezidento Basharo al Assado pusėje. Turkija kaimyninėje šalyje taip pat yra dislokavusi dalinių, tačiau remia sukilėlius.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas. EPA – ELTA foto
Maskva, balandžio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kitą savaitę susitiks su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu, penktadienį pranešė Kremlius.
„Antradienį, balandžio 26 d., JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas atvyks į Maskvą derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – valstybinei naujienų agentūrai RIA Novosti sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Pranešama, kad jį taip pat priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tai paskelbta 58-ąją Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje dieną, kai tūkstančiai žuvo ir daugiau nei 12 milijonų žmonių buvo perkelti, netekę namų, per didžiausią pabėgėlių krizę Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.
JT atstovas trečiadienį sakė, kad A. Guterresas paprašė susitikti su Rusijos ir Ukrainos prezidentais. Jungtinės Tautos per šią krizę iš esmės buvo nustumtos į šalį nuo tada, kai vasario 24 d. V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
A. Guterresas siekia paskatinti dialogą, kad užbaigtų konfliktą, nurodė JT.
V. Putinas neatsiliepė į A. Guterreso telefono skambučius ir nepalaikė su juo jokio kontakto, kai JT vadovas pareiškė, kad Rusijos karinė kampanija pažeidžia JT chartiją. Jungtinių Tautų vyriausioji žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet penktadienį pareiškė, kad Rusijos veiksmai Ukrainoje gali prilygti karo nusikaltimams.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JAV nukovus Irano sukarintų pajėgų vadą, teigė, kad „pasaulis negali sau leisti“ dar vieno karo Persijos įlankoje.
„Generalinis sekretorius nuolat skatina mažinti įtampą Persijos įlankoje, – pareiškime sakė A. Guterreso atstovas. – Atėjo metas lyderiams elgtis visiškai santūriai. Pasaulis negali sau leisti dar vieno karo Persijos įlankoje.“
Penktadienio rytą JAV pranešė per antskrydį tarptautiniame Bagdado oro uoste nukovusi Irano revoliucinės gvardijos padalinio Kudso pajėgų vadą Qasemą Soleimani.
