Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pirmieji ginklai iš naujo JAV karinės pagalbos paketo pasiekė Ukrainos pasienį. Keturi lėktuvai sekmadienį atgabeno karinės įrangos Ukrainai, pirmadienį pareiškė aukštas JAV gynybos departamento pareigūnas, nenorėjęs skelbti savo pavardės. Netrukus esą laukiama penkto skrydžio.
 
Baltieji rūmai apie 800 mln. dolerių (737 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainos pajėgoms kovoje su Rusijos invaziniais daliniais paskelbė trečiadienį. Į naująjį paramos paketą įtraukta 18 155 mm haubicų, 200 M113 tipo šarvuotų automobilių, 11 Mi-17 sraigtasparnių, 100 kitokių šarvuočių, taip pat artilerijos amunicija.
 
Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is sakė, kad NATO rytiniame flange dislokuoti JAV kariai „per ateinančias kelias dienas“ pradės apmokyti ukrainiečių karius, kaip naudotis 155 mm haubicomis. Šių ginklų JAV Ukrainai perduoda pirmą kartą. 155 mm haubicos yra moderniausia šių ginklų versija.
 
Baltieji rūmai tuo tarpu pranešė, kad prezidentas Joe Bidenas neketina vykti į Ukrainą. Tokių planų nėra, patvirtino jo atstovė Jen Psaki. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį interviu CNN televizijai pareiškė viltį, kad JAV prezidentas aplankys jo šalį.
 
JAV vyriausybė ketina siųsti į Ukrainą kitą aukštą atstovą. Tai gali būti valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas arba gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.04.19; 09:00
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

Ženeva, sausio 21 d. (AFP-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas penktadienį pareiškė paprašęs Rusijos įrodyti savo ketinimus atitraukiant karius, dislokuotus prie Ukrainos sienų.
 
„Girdėjome Rusijos pareigūnus sakant, kad jie neketina įsiveržti į Ukrainą. Tiesą sakant, ponas Lavrovas man tai šiandien pakartojo“, – po derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Ženevoje žurnalistams sakė A. Blinkenas.
 
„Jei Rusija nori pradėti įtikinėti pasaulį, kad ji neturi agresyvių ketinimų Ukrainos atžvilgiu, būtų labai geras būdas tai padaryti deeskaluojant ir atitraukiant, t. y. pašalinant tas pajėgas nuo Ukrainos sienos“, – sakė jis.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.01.22; 05:00

G. Landsbergis su JAV sekretoriumi A. Blinkenu aptarė galimą pagalbą Lietuvai. Lietuvos ambasados JAV nuotr.

Vašingtone viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tvirtina, kad su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu aptarė galimą ekonominę ir finansinę pagalbą Lietuvai, kuri dėl savo pozicijos Taivano atžvilgiu susiduria su Kinijos ekonominiu ir politiniu spaudimu.
 
„Galiu pasakyti, kad aptarėme tiek ekonominę, tiek finansinę galimą pagalbą, kuri galbūt būtų ir reikalinga šiandien Lietuvai. Tačiau kol kas daugiau apie tai kalbėti būtų šiek tiek anksti“, – Eltai telefonu sakė ministras po trečiadienį Vašingtone vykusio susitikimo su JAV valstybės sekretoriumi Antony’iu Blinkenu.
 
G. Landsbergis teigė besidžiaugiąs vykusiu susitikimu, nes su JAV valstybės sekretoriumi pavyko aptarti šiuo metu ganėtinai įtemptą Lietuvos situaciją.
 
„Susitikimas tikrai buvo geras, dalykiškas, atviras ir nuoširdus. Turėjau galimybę aptarti ir Lietuvos situaciją. Lietuva patiria beprecedentį spaudimą iš arti esančių autoritarinių valstybių: Baltarusijos, Rusijos. Taip pat susiduria su nauju reiškiniu – ekonominiu Kinijos spaudimu dėl Vyriausybės siekių plėtoti artimesnius ryšius su Taivano žmonėmis“, – sakė G. Landsbergis po pirmojo savo dvišalio susitikimo su A. Blinkenu.
 
Aptartos Vakarų atsakas dėl Rusijos ir Baltarusijos susijungimo
 
Vykusio susitikimo metu aptartas ir Baltarusijos bei Rusijos projektuojamos sąjunginės valstybės klausimas. G. Landsbergio teigimu, šis aspektas paliestas regioninio saugumo kontekste. Ministras pažymėjo, kad su JAV sekretoriumi svarstytos bendro Vakarų atsako šiai iniciatyvai, kuri keičia regioninio saugumo architektūrą, galimybės.
 
„Stiprėjanti Baltarusijos ir Rusijos karinė sąjunga dabar vykstančių pratybų kontekste didina mūsų regiono nesaugumą. Kitaip tariant, didina saugumo deficitą. Mes jį jaučiame Lietuvoje, lygiai taip pat jaučia mūsų kolegos ir partneriai Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Kalbėjome apie tai, ką daryti su šiuo saugumo deficitu, kaip užtikrinti ir kokių garantijų reikėtų Baltijos valstybėms ir Lenkijai, kad išsilygintų svarstyklės, kurios dabar yra pradėjusios svirti į kitą pusę“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Aptarėme gal ir bendrą atsaką į gresiantį valstybių sujungimą ir koks turėtų būti Vakarų atsakas, gal net ir išankstinis, pasakant, kad mes nepripažinsime, jei tai įvyktų. Jei Baltarusijos prezidentas nelegitimus, jei jis neturi įgaliojimų iš savo žmonių ar net (veikia – ELTA) prieš savo žmonių įgaliojimus… Jis negali sudaryti sąjungos su Rusija“, – sakė G. Landsbergis.
 
Užsienio reikalų ministras šią savaitę Vašingtone lankosi su darbo vizitu. Vizito metu taip pat numatyti susitikimai su Baltųjų rūmų pareigūnais, analitinių centrų, verslo bendruomenėmis.
 
Kinija ėmė spausti Lietuvą dėl politikos Taivano atžvilgiu
 
Lietuvai ėmus megzti glaudesnius ryšius su Taivanu, ėmė blogėti santykiai su Kinija. Kinija šią vasarą konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vilniuje ir paragino atšaukti Lietuvos ambasadorių Pekine. Lietuvos ambasadorė Kinijoje Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjį. Kinijos užsienio reikalų ministerija tokį sprendimą argumentavo Vilniaus ketinimais Lietuvoje atidaryti Taivano prekybos atstovybę. Kinijos atstovų teigimu, toks Lietuvos ketinimas „įžūliai pažeidžia Lietuvos ir Kinijos komunikatą dėl diplomatinių santykių užmezgimo“. Pekinas Taivaną laiko dar viena savo provincija, todėl bet kokius kitų valstybių santykius su Taivanu vertina kaip prieštaraujančius pačios propaguojamam „vienos Kinijos principui“.
 
Todėl Pekinas stengiasi, kad Taivanas būtų izoliuotas pasaulio arenoje, ir trukdo bet kokiam oficialiam žodžio „Taivanas“ vartojimui, kad tai nesuteiktų salai tarptautinio teisėtumo jausmo.
 
Reikšdama savo nepasitenkinimą dėl sprendimo Vilniuje steigiamai atstovybei suteikti „Taivano“, o ne „Taipėjaus“ pavadinimą, Kinija Lietuvos atžvilgiu ėmėsi ir ekonominio spaudimo priemonių. Pekinas sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, taip pat sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus bei pakėlė kainas.
 
Santykius su Kinija aptemdė Vilniaus sprendimas trauktis iš 17+1 formato
 
Lietuva taip pat yra pasitraukusi iš Kinijos bendradarbiavimo su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis forumo „17+1“. Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo G. Landsbergio, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES. Jo teigimu, santykių su Kinija formate Lietuva galėtų dalyvauti, jei į jį būtų įtrauktos visos Europos Sąjungos šalys.
 
JAV atstovų parama Lietuvai dėl Kinijos išsakyta ne vieną kartą
 
Kiniją piktinančią poziciją dėl Taivano užėmusią Lietuvą užstoja JAV. JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas dar rugpjūčio pabaigoje pareiškė paramą Lietuvai dėl Kinijos daromo spaudimo.
 
Vašingtono parama Lietuvai išsakyta ir šią savaitę. JAV prezidento Joe Bideno nacionalinio saugumo patarėjas Jake’as Sullivanas po pokalbio telefonu su premjere Ingrida Šimonyte pažymėjo, kad JAV palaiko Lietuvą diplomatiniame ginče su „prievartą taikančia“ Kinija.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.09.16; 06:30
A. Blinkenas. EPA-ELTA nuotr.

A. Blinkenas: JAV buvo pasiruošusios blogiausiems scenarijams Afganistane. EPA-ELTA nuotr.

JAV valstybės sekretorius Antony’is Blinkenas pirmadienį tvirtino, kad prezidento Joe Bideno administracija buvo pasirengusi blogiausiems scenarijams Afganistane, pasipiktinusiems įstatymų leidėjams apkaltinus Baltuosius rūmus pražiūrėjus istorinę katastrofą.
 
Ramiu būdu pagarsėjęs JAV diplomatas neprarado kantrybės, kai jo buvo intensyviai klausinėjama per pirmąjį Kongreso posėdį dėl J. Bideno nutraukto 20 metų trukmės karo, kuris galiausiai atnešė pergalę Talibanui.
 
Respublikonams kalbėjus pakeltu tonu, mosavus žuvusių karių nuotraukomis ir keliskart reikalavus jo atsistatydinimo, A. Blinkenas kartojo, kad pasitraukimą iš Afganistano iš pradžių numatė buvęs prezidentas Donaldas Trumpas. „Mes paveldėjome terminą; mes nepaveldėjome plano“, – Atstovų rūmų užsienio reikalų komitetui sakė A. Blinkenas.
 
Po 2020 m. vasarį D. Trumpo sudaryto susitarimo su Talibanu ir pradėto JAV karių išvedimo radikalaus islamo grupuotė „įgijo stipriausią karinę padėtį nuo rugsėjo 11-osios išpuolių“, kurie ir inicijavo ilgiausią Amerikos karą, teigė A. Blinkenas.
 
Anot diplomato, J. Bideno administracija buvo „susitelkusi“ į amerikiečių saugumą ir „nuolatos vertino“, kiek laiko išsilaikys Vakarų remiama Afganistano vyriausybė. „Net ir blogiausiose prognozėse nebuvo numatoma, kad vyriausybės pajėgos Kabule žlugs dar neišvedus JAV karių“, – kalbėjo A. Blinkenas.
 
Tačiau respublikonų įstatymų leidėjai savo ruožtu apibūdino karių išvedimą kaip chaotišką ir apkaltino prezidentą palikus amerikiečius likimo valiai. „Tai buvo visiška, milžiniško masto katastrofa, – teigė aukščiausio rango respublikonas komitete Mike’as McCaulas. – Niekuomet nebūčiau pagalvojęs, kad tapsiu besąlygiško pasidavimo Talibanui liudininku.“
 
Respublikonai taip pat pažymėjo, kad praėjusių metų susitarime su Talibanu, kuris buvo pasirašytas dalyvaujant A. Blinkeno pirmtakui Mike’ui Pompeo, buvo nustatytos karių išvedimo sąlygos. „Negalite kaltinti D. Trumpo administracijos už savo pačių nesėkmes“, – teigė įstatymų leidėjas Gregas Steube.
 
Tačiau A. Blinkenas savo ruožtu teigė, kad Talibanas pažeidė šį susitarimą, net ir po to, kai D. Trumpo administracija spaudė buvusią Afganistano vyriausybę atremti įsismarkavusius kovotojus. A. Blinkenas pabrėžė, kad būtent pagal šios administracijos planus tapo įmanoma per 48 val. beveik visiškai ištuštinti JAV ambasadą ir per 72 val. apsaugoti oro uostą bei pradėti žmonių evakuaciją.
 
JAV kartu su sąjungininkėmis galiausiai evakavo iš Afganistano 124 tūkst. žmonių. Anot administracijos, šalyje beliko apie 100 JAV piliečių ir su jais visais kelis kartus susisiekė JAV diplomatai. A. Blinkenas taip pat nurodė, kad „nebuvo jokių įrodymų, jog ilgesnis karinis buvimas būtų sustiprinęs Afganistano vyriausybę ar pavertęs ją labiau nepriklausoma“.
 
Komitetui vadovavęs demokratas Gregory’is Meeksas apkaltino respublikonus tylėjus, kai D. Trumpas ir M. Pompeo vykdė tokią pat politiką Afganistane. „Atsiriboti nuo Afganistano niekuomet nebūtų buvę lengva, – teigė jis. – Mielai išgirsčiau, kaip turėtų atrodyti sklandus pasitraukimas iš chaotiško 20 metų karo. Nemanau, kad tai įmanoma.“
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.09.14; 09:00