Belgijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Daugiau nei 100 Belgijos policininkų antradienį surengė reidus pagal įvairius adresus aplink Antverpeno uostamiestį ir sulaikė 13 asmenų, įtariamų ryšiais su džihadistų grupuote, pranešė kaltintojai.
Operacija buvo pradėta vadovaujant kovos su terorizmu magistratams kaip platesnio tyrimo dalis, sakoma federalinių prokurorų pranešime.
„Buvo tiriama Antverpeno grupuotė iš salafistų džihadistų aplinkos, o šios operacijos tikslas buvo toliau nustatyti grupės veiklą“, – sakoma jame. „Trylikai asmenų atimta laisvė, ir jie stos prieš ikiteisminį tyrimą vykdantį teisėją, kuris spręs dėl jų galimo suėmimo“.
Belgijos Briuselio ir Antverpeno miestai jau anksčiau buvo išskirti kaip tariamos tarptautinio džihadistų ekstremizmo užnugario bazės.
Antverpenas buvo 2010 m. įkurtos džihado grupės „Sharia4Belgium“ bazė, keli jos nariai buvo išvykę kovoti kartu su ekstremistų grupuotėmis Sirijoje. Buvęs jos lyderis Fouadas Belkacemas 2015 metais Belgijoje buvo nuteistas kalėti 12 metų, o 2018 metais iš jo buvo atimta Belgijos pilietybė. Oficialiai „Sharia4Belgium“ buvo panaikinta, tačiau Belgijos teisėsauga baiminasi, kad ji vis dar gali būti įkvėpimo šaltinis kai kuriems islamistams. Belgijos saugumo pajėgos. EPA – ELTA nuotr.
Po 2015 m. lapkričio 13 d. Paryžiaus išpuolių, per kuriuos žuvo 130 žmonių, Belgija buvo apkaltinta tapusi tarptautinio džihadizmo užnugario baze. Pradinis tyrimas atskleidė, kad keli užpuolikai buvo iš Briuselio darbininkų klasės Molenbeko rajono, ten buvo suplanuoti išpuoliai.
Pati Belgija tapo taikiniu, kai Briuselyje buvo sulaikytas Salahas Abdeslamas, vienintelis gyvas likęs Paryžiaus atakų gaujos narys, dabar teisiamas Prancūzijoje.
2016 m. kovo 22 d. Briuselyje surengta dviguba savižudžių sprogdinimo ataka, už kurią atsakomybę prisiėmė „Islamo valstybė“. Sprogdintojai iš tos pačios džihadistų kuopelės, kuri užpuolė Paryžių, susisprogdino Briuselio Zaventemo oro uoste ir metro, žuvo 32 žmonės, 340 buvo sužeisti.
Europa. Patikimi kaimynai. Slaptai.lt nuotr.
Belgijos miesto Antverpeno burmistras Bartas De Weveris per nacionalinę šalies šventę pareiškė svajojąs, kad Flandrija (šiaurinis regionas, kur oficiali kalba yra nyderlandų) atsiskirtų nuo Belgijos ir prisijungtų prie kaimyninių Nyderlandų.
„Aš niekada neatsisakiau savo svajonės, kad visi, kurie kalba nyderlandų kalba, vieną sykį sutiktų naują dieną bendruose namuose – Nyderlanduose, šiauriniuose ir pietiniuose“, – sakė De Weveris trečiadienį interviu televizijos kanalui „Kanaal Z“. Kalbėdamas apie pietinius Nyderlandus, jis turėjo omenyje Belgijos Flandriją, kuri ribojasi su kaimynine valstybe.
„Jeigu aš galėsiu kada nors numirti kaip pietų olandas, aš mirsiu laimingesnis negu likdamas belgu“, – teigė miesto vadovas. Anot burmistro, Belgijoje gyvenantys flamandai „dar nepasirengę tokiam susijungimui“, bet „galbūt jis įvyks poryt“. Europos muitinės. Slaptai.lt nuotr.
De Weveris yra radikalaus Naujojo flamandų aljanso įkūrėjas. Ši partija siekia maksimalios Flandrijos autonomijos, o ateityje – ir nepriklausomybės. 2019 metais partija nugalėjo regione per pastaruosius parlamento rinkimus, bet į šalies vyriausybę nepateko. Prieš ją susivienijo net septynios partijos, atstovaujančios beveik visam politiniam Belgijos spektrui. Joms kartu pavyko surinkti reikiamą mandatų skaičių, kad užsitikrintų daugumą parlamente ir galėtų formuoti vyriausybę.
Belgija liepos 21-ąją pažymėjo nacionalinę šventę – Karaliaus priesaikos dieną. Šįmet šventiniai renginiai buvo kuklūs dėl koronaviruso pandemijos ir niokojamo potvynio, kuris pareikalavo daugiau kaip 30 žmonių gyvybių.
Belgijoje per statomos mokyklos griūtį žuvo penki žmonės. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį patvirtintos penkių žmonių žūtys, kai ankstesnę dieną Belgijos Antverpeno mieste sugriuvo statoma mokykla.
Paskutiniai du kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių šeštadienio popietę, teigė Antverpeno priešgaisrinė tarnyba. Tai reiškia, kad jau buvo rasti visi nelaimės metu dingę žmonės.
Belgijos karalius Filipas ir premjeras Alexanderis de Croo šeštadienį apsilankė nelaimės vietoje.
Per penktadienio popietę įvykusį incidentą buvo sužeisti dar devyni žmonės, praėjus dienai po nelaimės trys iš jų vis dar buvo gydomi reanimacijoje, tačiau jų būklė nebuvo kritinė, tviteryje rašė priešgaisrinė tarnyba.
Tebevykstant statybos darbams, mokykloje nelaimės metu nebuvo moksleivių.
Nors incidento priežastis nežinoma, visi žuvusieji buvo statybų bendrovės „Democo“ subrangovai, skelbė naujienų agentūra „Belga“.
