Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Sekmadienį dvi kadencijas šaliai vadovavusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei Vokietijoje įteiktas Pasaulio ekonomikos apdovanojimas.
 
Kasmetinį Pasaulio ekonomikos apdovanojimą Kylio pasaulio ekonomikos institutas skiria įtakingoms politikos, mokslo ir verslo asmenybėms, įvertinant išskirtinius jų nuopelnus siekiant tvarios gerovės, derinant ekonominį efektyvumą su socialiniu teisingumu ir aplinkos tausojimu, skatinant politikų, mokslininkų ir verslininkų dialogą.
 
Šių metų tema – „Lokali politika tarp valstybės ir rinkos“, o apdovanojimu siekiama atkreipti dėmesį į pasaulio ekonomikos iššūkius, peržengiančius valstybių sienas.  
 
Prezidentė nominuota už atsakingumą ir toliaregiškumą Europos Komisijoje sprendžiant Europos Sąjungos biudžeto reformos uždavinius bei vadovaujant valstybei – įveikiant krizes, vedant šalį į euro zoną, oponuojant Rusijai ir didinant Lietuvos saugumą ir apginamumą. 
    
Pasaulio ekonomikos apdovanojimai skiriami nuo 2005 m., šiemet – 17 kartą. Tarp laureatų – Davoso Pasaulio ekonomikos forumo steigėjas ir vadovas Klaus‘as Schwab‘as, buvęs Švedijos premjeras Göran‘as Persson‘as, JAV ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas Robertas Shiller‘is, buvusi Airijos prezidentė Mery Robinson, buvęs Italijos premjeras Mario Monti ir daug garsių politikos, mokslo ir verslo pasaulio vardų.   
 
Kylio pasaulio ekonomikos institutas, gyvuojantis daugiau kaip šimtą metų, užsiima globalizacijos tyrimais, tokiais kaip tarptautinės ekonomikos varikliai ir jų poveikis, pasaulinių rinkų integracija ir dezintegracija, politinių veiksmų galimybės ir ribos atvirose ekonomikose.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)

Už parlamentarizmo idėjų puoselėjimą – A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimas. Seimo kanceliarijos nuotr.

Seimas, minėdamas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos paskelbimo 100-ąsias metines, įsteigė Aleksandro Stulginskio žvaigždės apdovanojimą.
 
Apdovanojimas, kuriuo siekiama pagerbti iškilią Steigiamojo Seimo pirmininko, ėjusio Respublikos prezidento pareigas, A. Stulginskio asmenybę, bus skiriamas už parlamentarizmo, demokratijos ir valstybingumo idėjų puoselėjimą.
 
Apdovanojimu galės būti apdovanojami Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai bei juridiniai asmenys, taip pat asmenys be pilietybės. Tačiau jis negalės būti skiriamas pareigas einantiems Respublikos prezidentui, Seimo ir Vyriausybės nariams, taip pat negalės būti skiriamas po mirties ar likviduotam, reorganizuotam juridiniam asmeniui.
 
Pagal priimtą įstatymą, siūlyti kandidatus apdovanojimui turės teisę fiziniai ir juridiniai asmenys.
 
Apdovanojamą asmenį išrinks Seimo patvirtinta A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija, sudaryta iš 9 narių. Kiekvienais kalendoriniais metais galės būti skiriami ne daugiau kaip du apdovanojimai.
 
Kandidatūros apdovanojimui gauti komisijai galės būti teikiamos kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos iki vasario 20 dienos. Apdovanojimas Seimo nutarimu bus paskiriamas iki balandžio 15 dienos.
 
Apdovanojimas bus įteikiamas kiekvienais metais gegužės 15-ąją, t. y. dieną, kai 1920 m. Steigiamasis Seimas Lietuvos valstybę paskelbė Lietuvos Respublika, arba artimiausią posėdžio dieną.
 
Už A. Stulginskio žvaigždės apdovanojimo įstatymą antradienį balsavo 109 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2 parlamentarai.
 
Šiemet Lietuva švenčia Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-metį. Prieš šimtą metų pirmuosiuose demokratiniuose Lietuvos Seimo rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas, vykdydamas 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, atkurtą Lietuvos valstybę paskelbė demokratine respublika.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.23; 00:01

Automatai. Slaptai.lt nuotr.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia nematąs nieko keisto, kad premjeras Saulius Skvernelis sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai už nuopelnus užtikrinant visuomenės saugumą padovanojo šaunamąjį ginklą. Politiko teigimu, kadangi už nuopelnus šaliai medalius ir ordinus dalina prezidentas, Vyriausybės vadovas koronaviruso krizės problemas sprendžiančiam ministrui pasirinko įteikti ginklą.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Galime dovanoti ordinus, medalius, galime dovanoti vardinius ginklus: tai yra viena iš formų, kaip padėkojama žmogui už tarnystę visuomenei. Šiuo atveju premjeras pasirinko tokį sprendimą.
 
Ordinus ir medalius savo sprendimais dalina prezidentas, premjeras šiuo atveju padarė tai, ką jis galėjo padaryti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Karbauskis.
 
Komentuodamas viešo dėmesio susilaukusią dovaną, R. Karbauskis, viena vertus, pabrėžė, kad tokio pobūdžio dovanas teikti leidžiantis įstatymas yra priimtas seniai.
 
„Įstatymas, kuris leidžia dovanoti vardinį ginklą – šaltąjį arba, šiuo atveju, pistoletą – yra seniai priimtas ir jis buvo taikomas daug kartų ir įvairių premjerų, ir prezidentų“, – akcentavo politikas.
 
 Kita vertus, sakė „valstietis“, šiek tiek neįprasta, kad ir anksčiau vyravusi praktika viešo dėmesio susilaukė būtent dabar. Anot R. Karbauskio, tai gali būti susiję su tuo, kad yra siekiama pakenkti tiek vieno, tiek kito politiko populiarumui.
 
„Šiuo atveju šnekama apie du politikus ir apie labai ryškius politikus – o jiems reikia kažkaip reitingus sumažinti – tai tokiu atveju šnekama, kad padovanojo“, – samprotavo R. Karbauskis ir dar kartą pridūrė, kad premjeras, dovanodamas A. Verygai ginklą, tiesiog laikėsi įstatymo.
„Įstatymas tai leidžia padaryti, premjeras naudojasi įstatymu ir padėkojo ministrui už darbą, kuris buvo padarytas. Aš manau, kad tai padaryta įvertinant ir tai, kad ministras yra šaulys, ir šis ginklas, kurį jis gavo dovanų pagal įstatymą, bus naudojamas šaulio tarnyboje.
 
Nemanau, kad tai yra atvejis, apie kurį reikėtų labai daug šnekėti“, – apibendrino R. Karbauskis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.26; 12:47

Lechas Kačynskis ir Valdas Adamkus. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui antradienį Prezidentūroje įteiktas tragiškai žuvusio Lenkijos vadovo Lecho Kaczynskio vardo „Prometėjo“ apdovanojimas.
 
Apdovanojimą V. Adamkui įteikė Lenkijos vadovo L. Kačynskio bendražygė bei buvusi užsienio reikalų ministrė Anna Fotyga.
 
Buvęs V. Adamkaus patarėjas ir Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas prieš įteikiant apdovanojimą pažymėjo aktyvų V. Adamkaus dalyvavimą sprendžiant ne tik Lietuvai, bet ir Europai svarbias geopolitines problemas. Ambasadorius pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos vadovams aktyviai bendradarbiaujant, Rytų ir Vidurio Europoje buvo kuriama nauja geopolitinė realybė.
Lecho Kačynskio gatvė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Pasak jo, būtent V. Adamkaus ir L. Kaczynskio glaudus bendradarbiavimas davė postūmį ne tik energetinių, politinių bei ekonominių problemų sprendimui, tačiau prisidėjo ir stabilizuojant padėtį Sakartvele, kuomet 2008 m. tarp ir Rusijos kilo karinis konfliktas.
 
Dvi kadencijas Lietuvai vadovavusiam V. Adamkui apdovanojimas skirtas už diplomatinę veiklą, siekiant regiono valstybių integracijos. L. Kaczynskis Lenkijos prezidento pareigas ėjo 2005–2010 metais. 2010 metų balandžio 10 dieną jis žuvo per tragišką lėktuvo katastrofą Rusijoje, kai skrido į 70-ąjį Katynės žudynių aukų minėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.25; 12:01

Varšuvoje Premjeras Saulius Skvernelis susitiko su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda. Vyriausybės spaudos tarnybos nuotr.

Strateginė Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra svarbiausias garantas, kad Baltijos šalys niekada neliks nuo Europos tautų bendrijos atskirta sala, sakė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį Varšuvoje susitikęs su Lenkijos Respublikos prezidentu Andrzejumi Duda.
 
Anot S. Skvernelio, turime toliau siekti, kad būtų įgyvendinti visi NATO viršūnių susitikimuose priimti sprendimai, ypač dėl gynybos planų, parengties didinimo ir stiprinimo, Baltijos oro gynybos.
 
Susitikime pabrėžta, kad svarbu toliau didinti karinį mobilumą. „Rail Baltic“ projektas yra svarbus gynybos požiūriu. Naujame pasiūlyme kariniam mobilumui skiriama nedidelė 1,5 mlrd. eurų suma. Pasak Lietuvos premjero, turime bendromis pastangomis šias lėšas paskirti būtent Suvalkų koridoriaus regionui. Karinio mobilumo svarba įsitikinta ir karantino metu – uždarius sienas būtent kariniai sprendimai užtikrino būtiniausių priemonių ir įrangos vežimą. Ši iniciatyva – vienas sėkmingiausių ES ir NATO praktinio bendradarbiavimo pavyzdžių. Pagrindinis bendras tikslas išlieka įgyvendinti „Rail Baltica“ 2026 m.
 
Daug dėmesio susitikime skirta energetikos projektams, sakoma Vyriausybės spaudos tarnybos pranešime. Lietuva deda maksimalias pastangas apsaugoti Baltijos šalių sinchronizacijos projektą nuo vidaus ir išorės trikdžių. Akcentuota, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turi nukreipti diplomatines pastangas pakankamam sinchronizacijos ir svarbiausio jos projekto – „Harmony Link“ – finansavimo užtikrinimui.
 
Kalbant apie infrastruktūros projektus, Lietuva ir Lenkija toliau turi dirbti kartu, kad „Via Baltica“ projektas būtų laiku įgyvendintas ir taptų pavyzdiniu moderniu ir inovatyviu Baltijos jūros regione. Baltijos šalys ir Lenkija bendrai toliau turi siekti, kad ES tinkamai įvertintų „Via Baltica“ kelio svarbą regionui ir šios arterijos modernizavimui skirtų reikalingą finansavimą.
 
Premjeras ir Lenkijos prezidentas pabrėžė, kad per koronaviruso pandemiją Baltijos šalių ir Lenkijos priimtos priemonės lėmė regiono ekonomikų konkurencingumo išlaikymą. Tai tapo pavyzdžiu ir kitoms valstybėms, susidūrusioms su neigiamomis pandemijos pasekmėmis.
Premjeras patikino A. Dudą, kad Lietuva yra ir išliks ištikima Lenkijos drauge.
 
Lenkijos Respublikos prezidentas A. Duda įteikė S. Skverneliui ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Didįjį kryžių. Tai antras pagal svarbą Lenkijos valstybės apdovanojimas. Lietuvos Vyriausybės vadovas apdovanotas už indėlį stiprinant abiejų šalių dialogą. Ši garbingą apdovanojimą yra gavęs Aukščiausiosios tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, premjerai Gediminas Vagnorius, Gediminas Kirkilas, kitų šalių politikos lyderiai ir kultūros veikėjai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.15; 00:30

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo įsteigti naują apdovanojimą – Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio medalį už demokratijos plėtrą.
 
Tokią iniciatyvą jis pristatė antradienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje.
 
„Šiuo metu Seime neturime tokio apdovanojimo, kokį, pavyzdžiui, turi Jungtinės Amerikos Valstijos – ten apskritai aukščiausias valstybės apdovanojimas yra Kongreso medalis. Manau, galėtume tokį turėti. Jis būtų tikslingas kaip įvertinimas tų žmonių, kurie nusipelno, ateities veiklai“, – sakė Seimo pirmininkas V. Pranckietis.
 
Jo teigimu, ne mažiau svarbu, kad šis apdovanojimas leistų garsinti Aleksandro Stulginskio – Steigiamojo Seimo pirmininko, Lietuvos Respublikos prezidento – vardą.
 
Apdovanojimas būtų steigiamas įvertinus, kad šiemet minimas Steigiamojo Seimo ir Lietuvos Respublikos 100-metis. Praėjusią savaitę buvo priimta Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo šimtmečio“, pabrėžiant įsipareigojimą saugoti ir puoselėti lietuviškąsias parlamentarizmo tradicijas bei jų raidos istorinį atminimą, pabrėžiant Steigiamojo Seimo reikšmę ir atkreipiant dėmesį į jame dirbusias asmenybes.
Copy of stulginskis
Aleksandras Stulginskis
 
Numatoma, kad kandidatus apdovanoti Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio medaliu vertintų Seimo pirmininkas. Apdovanojimas būtų skiriamas Seimo valdybos sprendimu.
 
Tas pats asmuo apdovanojimu galėtų būti pagerbtas tik vieną kartą.
 
Seimo valdyba, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Aleksandro Stulginskio medalio už demokratijos plėtrą nuostatais, dėl apdovanojimo spręs artimiausiame posėdyje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.20; 03:00

Žurnalistas Šarūnas Černiauskas išbrauktas iš valstybės apdovanotųjų sąrašo. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vadovaudamasi Konstitucija ir Valstybės apdovanojimų įstatymu, pasirašė dekretą, kuriuo išbraukė Šarūną Černiauską iš valstybės apdovanotųjų sąrašo, jam pažeminus apdovanotojo vardą.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu Š. Černiauskas buvo apdovanotas 2018 m. vasario 15 d., primena Prezidentės spaudos tarnyba.

ELTA primena, kad žurnalistas Š. Černiauskas dėl etikos pažeidimų buvo atleistas iš naujienų portalo 15min.lt, kur jis vadovavo Žurnalistinių tyrimų skyriui. Pats žurnalistas pripažino, kad jis, užsiimdamas individualia veikla pagal pažymą, rengė analizes viešųjų ryšių įmonei apie viešus asmenis ir verslo įmones, apie tai neinformavęs tuometės darbovietės. Vėliau paaiškėjo, kad informacija teikiama viešųjų ryšių agentūros vadovui Dariui Gudeliui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.17; 08:56