apgręžimo politika

Aktualijos

Migracijos departamentas. Slaptai.lt nuotr.

Nors Vidaus reikalų ministerijos siekis įteisinti migrantų apgręžimo politiką sulaukia kontroversiškų vertinimų, neteisėtos migracijos krizę valdžiusio Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė pabrėžia – tik ši priemonė padėjo sugrąžinti sienų kontrolę bei atremti dar 2021-aisiais Baltarusijos režimo sukeltą hibridinę ataką. E. Gudzinskaitės teigimu, asmenys „nebėga nuo karo, bado ar maro“, todėl ir kalbėti apie prieglobsčio teikimą nėra prasmės.
 
„Reikia įvertinti, kad mes gyvename kitose realijose. Ir tie teisės aktai dėl žmogaus teisių, visa prieglobsčio sistema ES, jos ištakos yra iš tų laikų, kai pabėgėliai bėgo nuo karo, maro, bado, nuo tikrų persekiojimų. Ir tuo metu išties pabėgėlis buvo tas, kuris gyveno palapinėje, badaudavo, bet jis džiaugdavosi, kad turi gyvybę“, – Eltai teigė E. Gudzinskaitė.
 
„Bet dabar mes turime pabėgėlius, kurie nebėga nuo karo, bado ar maro. Aišku, yra išimčių, bet didžioji plūstanti masė – tai žmonės, kurie ieško geresnio gyvenimo. Galbūt kažkas tuo metu ten neturi darbo, bet neturėti darbo nėra tas pats, kas yra grėsmė mirti nuo bado. Ir didžioji masė turi pinigų susimokėti už padirbtus dokumentus, pasus, padirbtas tapatybes, turi pinigų sumokėti gabentojams, atvežantiems juos į Europą. Tai yra visai kiti migrantai, tai prieš juos turi būti ir priemonės kitokios“, – pridūrė ji.
 
Migracijos departamento direktorės teigimu, tiek ir Europos žmogaus teisių teismas, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasakę, kad „galimybė atvykti į kitą valstybė ir joje apsigyventi nėra prigimtinė teisė“.
 
„Tai valstybės prerogatyva nustatyti, ką įsileisti, o su išimtimi prašyti prieglobsčio“, – nurodė Migracijos departamento direktorė.
 
Pasak jos, nauja realybė reikalauja ir naujų teisės aktų, o vienas tokių – migrantų apgręžimo politiką įtvirtinantis įstatymas.
 
„Situacija pasikeitė ir reikia kitokių teisės aktų. Mes pamatėme, kad tik atstūmimas padėjo sugrąžinti sienų kontrolę, suvaldyti tuos srautus. Ir tai turi būti įteisinta ir aiškiai pasakyta, kokiomis sąlygomis turi vykti atstūmimas. Tai vienareikšmiškai to reikia, nes tik tada bus galima įtvirtinti būtinus standartus“, – nurodė E. Gudzinskaitė.
 
ELTA primena, kad sausio mėnesį Vyriausybė pritarė dar lapkritį Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama įteisinti migrantų apgręžimo politiką pasienyje. Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, įstatymo projektą Seimui ketinama teikti artėjančios pavasario Seimo sesijos metu.
 
Tuo tarpu nevyriausybės organizacijos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus dar sausį pateiktoje 2022-ųjų stebėsenos atskaitoje kritikos praėjusių metų rugpjūtį Lietuvoje pradėtai taikyti vadinamajai „apgręžimo“ politikai negailima.  Nors išplatintame dokumente organizacijos atstovai pažymi, kad Lietuvos Raudonasis Kryžius teikė rekomendacijas atsakingiau pasirūpinti „apgręžiamų“ žmonių išgyvenimo poreikiais, vis tik, pasak jų, realių pasikeitimų įgyvendinta nebuvo. Taip pat atkreipė dėmesį, kad, pasak jų, nė vienas iš stebėtojų kalbintų asmenų, kurie prieš tai buvo „apgręžiami“, nenurodė, kad „apgręžimo“ metu jiems buvo suprantamai paaiškinta, kur ir kokiu būdu galima kreiptis dėl prieglobsčio.
 
Opozicija įstatymo projektą taip pat vertina skeptiškai. Socialdemokrato Gintauto Palucko nuomone, VRM iniciatyva yra absoliučiai nereikalinga, mat, pažymi politikas, ne visą ekstremaliomis sąlygomis susiformavusią praktiką yra būtina įforminti teisės aktais. Įstatymo projekto būtinybe abejoja ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Anot jo, nors būtina užtikrinti valstybės saugumą, privalu garantuoti ir žmogaus teises.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2023.02.20; 06:08
Aktualijos

NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Europos Komisijos (EK) vidaus reikalų komisarei Ylva Johansson pareiškus, kad neteisėtai sieną mėginančių asmenų apgręžimo politikai nėra vietos Europos Sąjungos teisėje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tvirtina, kad pakeisti vykdomos politikos Lietuva neketina. Anot jo, kiekviena šalis yra atsakinga pati nuspręsti, kokios priemonės yra tikslingos.
 
„Įkomponuoti į teisę apgręžimo politiką yra sunkus uždavinys, bet tai, kad ji (ELTA – Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė) kritikuoja, nereiškia, kad to nereikia siekti. Laikai keisis, ideologiniai lūžiai vyks ir, aš manau, kad reikia su ta stipria vėliava judėti į priekį“, – penktadienį Eltai teigė L. Kasčiūnas, pridurdamas, kad apgręžimo politiką Lietuva ir toliau ketina vykdyti.
 
„Tai, ką mes ir darome, vykdysime ir toliau, nes mes saugome ir savo, ir Europos Sąjungos sieną. (…) Mes, kaip valstybė, spręsime, kokios priemonės yra tikslingos“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
 
NSGK pirmininko teigimu, natūralu, jog kairiosios politinės jėgos nepripažįsta, kad apgręžimo politika yra tai, ko šiuo metu reikia siekiant suvaldyti migrantų krizę.
Vydenių kaimo mokykloje apgyvendinti nelegaliai Lietuvos-Baltarusijos sieną kirtę migrantai. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Politinės valios, suprasdamos ideologinę įvairovę Europoje ir pakankamai didelį politinės kairės jėgos bloką, kur įeina socialistai, žalieji, dalis liberalų, jie sau niekados neleistų pripažinti oficialiai, kad apgręžimo politika yra tai, ko reikia Europai. Bet, nepaisant to, mes tai turime daryti nacionaliniu mastu ir rodyti kaip gerą pavyzdį“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
ELTA primena, kad penktadienį Vilniuje vykusioje „Sienų valdymo konferencijoje“ dalyvaujanti Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė Y. Johansson sveikino Lietuvą sėkmingai susitvarkius su migrantų krize. Visgi Y. Johansson teigė, kad migrantų apgręžimo politika yra neteisėta, nes, jos teigimu, migrantams turėtų būti sudaryta galimybė prašyti prieglobsčio.
 
„Atstūmimai yra aiškiai neteisėti, žmonės turi teisę prašyti prieglobsčio, todėl pateikėme siūlymą, paremtą sutarties 78(3) straipsniu, kad būtų aišku, kokios išimtys yra galimos šiose ypatingose aplinkybėse Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai, taip pat – kokios išimtys nėra galimos“, – LRT televizijai teigė Europos Komisijos vidaus reikalų komisarė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.05.22; 03:00
 
2022.01.22; 00:30
Politinės intrigos

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Laisvės frakcijos nario, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus teigimu, siūlymas migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe nėra pamirštas ir jį politikas ketina teikti tada, kai bus jaučiamas poreikis. Anot T. V. Raskevičiaus, nors idėja sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos, niekas neišsakė alternatyvų, todėl repatriacijos galimybė išlieka vieninteliu sprendimo būdu.
 
„Pasiūlymas išlieka aktualus. Po to, ką šiandien pasakė vidaus reikalų ministrė, kad Baltarusijoje yra nuo septynių iki penkiolikos tūkstančių asmenų, kurie potencialiai galėtų bandyti kirsti ES sieną ir akivaizdu, kad iki šiol taikomas diplomatijos spaudimas, sankcijų politika teigiamų rezultatų nedavė ir žmonės nėra grįžę į kilmės valstybes, tai, aš manau, kad mano pasiūlymas bet kurią akimirką gali vėl optimizuotis“, – trečiadienį Eltai teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
 
T. V. Raskevičiaus teigimu, jo vardu inicijuotas projektas bus teikiamas tada, kai bus matomas poreikis.
 
„Tie pasiūlymai yra suformuluot ir aš esu juos pasiruošęs kartoti, kai situacija taps aktuali. Akivaizdu, kad pastarosiomis savaitėmis situacija yra deeskalavusi, panašu, kad žmonės nebando masiškai kirsti sieną, bet jeigu bandys, jie bus teikiami ir siūlomi iš naujo“, – teigė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
 
Nors projektas sulaukė kritikos, tačiau, anot T. V. Raskevičiaus, išsakytų alternatyvų nebuvo, todėl keisti pasiūlymo nėra prasmės.
 
„Keisti nieko neplanuoju, nes visa išsakyta kritika tiek iš idaus reikalų ministerijos, tiek iš Migracijos departamento buvo apie tai, kodėl būtų sunku arba komplikuota tokį pasiūlymą įgyvendinti, nesiūlant jokių alternatyvų. Man atrodo, politikų pagrindinė užduotis ir yra išspręsti sudėtingus klausimus, o ne sugalvoti milijoną priežasčių, kodėl vieną ar kitą daryti neverta“, – teigia T. V. Raskevičius.
 
ELTA primena, kad T. V. Raskevičius pasiūlė nelegalių migrantų apgręžimo politiką papildyti repatriacijos galimybe. Anot jo, nelegalių migrantų grąžinimas į kilmės šalis dar prieš apręžimą padėtų įkaitais tapusius žmones išlaisvinti nuo Lukašenkos šantažo.
 
Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, visi trečiųjų šalių civiliai turėtų būti gabenami į pasienyje esančius migrantų centrus, kuriuose jie gautų humanitarinę pagalbą ir pasiūlymą pasinaudoti humanitariniu koridoriumi repatrijuojant. Atsisakę savanoriškai grįžti į kilmės valstybes, migrantai ir toliau turėtų būti apgręžiami į Baltarusiją.Kiek vėliau T. V. Raskevičius paskelbė, kad projektą ketina aptarti su Laisvės partijos nariais. Vis dėlto apie įvykusį aptarimą pranešta nebuvo, o siūlymas sulaukė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos kritikos.
 
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad sudarytos repatriacijos galimybės nelegaliai sieną kertantiems migrantams sugriautų santykius su kaimyninėmis šalimis.
 
„(…)Iš esmės Raskevičiaus siūlymas sudraskytų mūsų santykius su Lenkija ir Latvija. Mes turime būti vieningi ir laikytis bendros pozicijos“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.
 
Baimę L. Kasčiūnui kėlė ir tai, kad, įsileidus nelegalius migrantus į Lietuvos teritoriją, atsirastų terpė migrantams manipuliuoti esama situacija. Anot jo, nelegalūs migrantai prie sienos gali nurodyti, kad nori išskristi, tačiau Lietuvoje pradėtų prašyti prieglobsčio.
 
NSGK pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas siūlymu taip pat suabejojo. Pasak jo, migrantų grąžinimu į kilmės šalis turėtų rūpintis Baltarusija ir T. V. Raskevičiaus kilni mintis yra nesuderinta su galimybėmis ir realiomis situacijomis.
 
„Visi migrantai yra Baltarusijos pusėje, todėl iš tos pusės reikia spręsti klausimus. Mūsų dabartiniai tikslai, susivienijus visoms ES valstybėms, yra migrantus apgręžti, todėl klausimais, kaip juos grąžinti į kilmės šalis turėtų rūpintis daugiausia Baltarusija“, – teigė D. Gaižauskas.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2021.12.02; 07:30